- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e1-734-805/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22856-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. N. 2020 m. birželio 11 d. apie 18:00 val., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvenančiai motinai A. B. N., gulinčiai lovoje, vieną kartą ranka smogė į veidą (į kairįjį skruostą) ir du kartus koja spyrė į kairį šoną, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo A. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, todėl ne visiškai tiksliai prisimena konflikto su mama priežastis ir eigą. Paaiškino, kad jis gyvena su mama A. B. N. abiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mama senyvo amžiaus, ligota, dažnai prie jo kabinėjasi, priekaištauja, todėl tarp jų kartais kyla buitinio pobūdžio žodiniai konfliktai. 2020 m. birželio 11 d. jis namuose vienas gėrė alkoholį, buvo labai apsvaigęs. Mama buvo blaivi, bet ji visą dieną jam priekaištavo, bumbėjo. Apie 18 val. motina, būdama savo kambaryje, be jokios priežasties pradėjo jam kažką aiškinti, jį keikti, kolioti, todėl jis susinervino ir paėmė jos naudojamą, bet jam priklausantį ir jo pirktą seną mobiliojo ryšio telefoną. Dėl kokių priežasčių – nepamena, kur jį padėjo – nežino. Motinai jis taip pat kažką pasakė ir norėjo eiti į parduotuvę, bet mama, gulėdama lovoje, tam prieštaravo ir įžeidinėjo, todėl susinervino ir priėjęs prie gulinčios lovoje mamos, koja spyrė du kartus jai į kairį šoną ir kumščiu smogė vieną smūgį į veidą. Kur pataikė tiksliai nematė. Koja spyrė tyčia, nes buvo neblaivus ir piktas, spyrė stipriai, todėl galėjo sukelti mamai fizinį skausmą, nes mama ranka užsiėmė veidą, šaukė. Jis nematė ar sužalojo mamą, nes nežiūrėjo. Mamai kažką sakė, jie konfliktavo ir jis išėjo. Mama liko gulėti lovoje. Sekantį rytą mama kažkur išėjo, o netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl fizinio skausmo sukėlimo mamai labai gailisi.
Nukentėjusioji A. B. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena su sūnumi A. N. viename name. Nors jis įsirengęs antrą aukštą, bet kažkodėl būna pirmame aukšte, kur ji gyvena. Sūnus geria alkoholį apie mėnesį laiko, niekur nedirba. Išvaro ją parnešti jam alkoholio. Ji yra garbaus amžiaus, serga onkologine liga. Maždaug prieš 2 ar 3 metus sūnus buvo ją sumušęs, bet jam atleido. 2020 m. birželio 11 d. apie 18.00 val. ji savo kambaryje gulėjo lovoje kai neblaivus sūnus atėjęs pradėjo įžeidinėti ją negražiais žodžiais, keiktis ir gulinčiai lovoje vieną kartą ranka smogė į veidą, į kairįjį skruostą ir du kartus koja spyrė į kairį šoną. Supykęs sūnus šaukė, kad suriš kojas, rankas, ji niekur neišeis, nepasiskųs. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Prieš suduodamas smūgius, sūnus atėmė telefoną ir trenkė jį į grindis, kad niekam nepaskambintų, todėl ji neturėjo kuo paskambinti. Sekantį rytą nuėjo pas kaimynę ir iš jos telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. N. prisipažinimo, nukentėjusiosios A. B. N. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2020 m. birželio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti sodyboje adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad ant nukentėjusiosios A. B. N. veido ties kairiąja akimi matosi kraujosruva. Fotonuotraukose užfiksuotas sudaužytas telefonas Nokia;
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. Ž. tarnybinis pranešimas dėl asmens neblaivumo nustatymo, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. birželio 12 d. 8.24 val. A. N. nustatytas 1,53 promilės girtumas;
įvykio suvestinė, kurioje užfiksuota, kad pranešėja N. bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog vakar prieš ją smurtavo neblaivus sūnus A. N., moteris išėjusi pas kaimynę, nes sūnaus bijo;
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjos R. A. tarnybinis pranešimas dėl nukentėjusios A. B. N., kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji išvykusi ir laikinai gyvena (duomenys neskelbtini), ji niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus nevyks.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis 2020 m. birželio 11 d. apie 18:00 val., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvenančiai motinai A. B. N., gulinčiai lovoje, vieną kartą ranka smogė į veidą (į kairįjį skruostą) ir du kartus koja spyrė į kairį šoną, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas, bet ir nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei fotonuotraukose užfiksuotas nukentėjusiosios sumušimas, tarp kurių prieštaravimų nėra, kurie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais. Kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. N. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2020 m. birželio 16 d., prieštaravimų dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – motiną A. B. N.. Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo A. N. atsakomybę sunkina tai, kad kaip jis prisipažino ikiteisminio tyrimo metu, nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. yra darbingo amžiaus, nuo 2010 m. liepos 1 d. dirba A. N. komercijos įmonėje, praeityje neteistas, tačiau jo atžvilgiu 2016 m. vasario 18 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Administracine tvarka kaltinamasis per pastaruosius penkerius metus nebaustas, Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, nors nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis ji jautė fizinį skausmą, taip pat pats kaltinamasis pripažino, jog koja spyrė stipriai, todėl, sutiktina, jog ji galėjo sukelti motinai fizinį skausmą, nes ji ranka užsiėmė veidą, šaukė. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, A. N. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis), kurie, prokurorės siūlymu, darytų teigiamą poveikį kaltinamojo elgsenai.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 12 d. 8.53 val. iki 2020 m. birželio 13 d. 10.00 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam A. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B. N..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį:
būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;
tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. paskirti galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį:
būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;
tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 12 d. 8.53 val. iki 2020 m. birželio 13 d. 10.00 val., t. y. 2 paras, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B. N. A. N. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam A. N. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam A. N. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti A. N., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.