Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilbalas“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos, E. Š. dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

I.

II.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad 2008 m. spalio 23 d. Tarnybos nutarimas byloje Nr. 63 ,,Dėl UAB ,,Vilbalas“ pavojingo produkto – pokšto ,,Funny drops“ (,,Sprogstantys saldainiai“) pateikimo į rinką“ Nr. 12-63PS iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tam įgaliotų pareigūnų ir teisingai nustačius, kad pareiškėjui už jo atliktus veiksmus atsakomybė numatyta Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepagrįstai buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į byloje nustatytą pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į pareiškėjo atstovų paaiškinimus per teismo posėdį, jog paskirta bauda stipriai paveiks pareiškėjo finansinę padėtį, jog žala vartotojui yra atlyginta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad pareiškėjui Tarnybos 2008 m. spalio 23 d. nutarimu paskirta 25 000 Lt bauda neproporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui, todėl mažintina iki sankcijoje numatytos minimalios, t. y. iki 5 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei Inspekcijos atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, nusprendė, jog pareiškėjo pateiktas į Lietuvos rinką gaminys – pokštas ,,Sprogstantys saldainiai“ priskirtinas prie pavojingų, neatitinka saugaus gaminio sampratos Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 5 dalies prasme, todėl pareiškėjas pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą. Teismas taip pat konstatavo, jog Tarnyba pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 2 punktą, kadangi ant pakuotės lietuviškoje instrukcijoje nenurodė gaminio veikimo pobūdžio – asmuo, paėmęs saldainį, bus išgąsdintas stipraus sprogimo, ir gaminio paskirties – karnavalui (nors minėta informacija buvo pateikta gamintojo (nurodyta užsienio kalbomis ant gaminio pakuotės)). Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, atlikdamas savo darbuotojų veiklos kontrolę, kadangi pareiškėjo nurodymu, gaminio tiekimas į rinką turėjo būti nutrauktas ir gaminys turėjo būti sunaikintas 2008 m. balandžio 30 d., tačiau tai padaryta nebuvo dėl pareiškėjo darbuotojos aplaidumo. Teismo nuomone, pareiškėjo darbuotojos aplaidumas nepašalina pareiškėjo atsakomybės už Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimą. Sprendime teismas pažymėjo, jog nutarimo teiginys, kad pareiškėjas toliau prekiavo pavojingais gaminiais pagrįstas tik tuo aspektu, kad iš pareiškėjo minėtą gaminį buvo galima įsigyti tik jo biure, tačiau ne parduotuvėse, be to, likę gaminiai buvo laikomi sandėlyje ir parduoti tik Inspekcijos darbuotojams. Todėl teismas konstatavo, kad tiesiogiai vartotojams po to, kai gaminys įvardintas kaip pavojingas, jis parduodamas nebuvo. Teismas taip pat nusprendė, jog Tarnybos nutarime nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su Inspekcijos pareigūnais, nepagrįsta, kadangi į visus Inspekcijos raštus pareiškėjas nustatyta tvarka atsakė ir pateikė turimą informaciją, be to, nurodė, dėl kokių priežasčių tam tikros informacijos pateikti negali. Aplinkybės, kad pareiškėjas nesunaikino visų pavojingų gaminių, tačiau Inspekciją informavo, kad tai buvo padaryta, teismas nelaikė vengimu bendradarbiauti, nes byloje nustatyta, kad minėta situacija kilo dėl pareiškėjo darbuotojos aplaidumo, dėl kurio pareiškėjas nors ir yra atsakingas, tačiau šių veiksmų teismas nelaikė tyčiniais, kuriais buvo siekiama pakenkti Inspekcijos atliekamam tyrimui, jį užtęsti, sustabdyti ar kitokiu pareiškėjui palankiu būdu įtakoti. Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktu į rinką gaminiu vartotojui buvo padaryta žala – susižalojo vaikas, pareiškėjas tiekė į rinką pavojingus gaminius, todėl pareiškėjui atsakomybė atsiranda pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, o ne pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, kur nėra numatyta kvalifikuojanti aplinkybė dėl žalos vartotojo sveikatai padarymo. Teismas konstatavo, kad žala vartotojui atsirado ne vien dėl pareiškėjo atliktų veiksmų – dėl iš esmės pavojingo produkto platinimo, bet ir iš dalies dėl vartotojo kaltės (susižalojęs vaikas neturėjo keturiolikos metų, nors ant gaminio pakuotės lietuvių kalba pateiktos instrukcijos yra nurodytas įspėjimas, kad gaminys netinka jaunesniems kaip 14 m. amžiaus jaunuoliams; gaminys nebuvo parduodamas žaislų parduotuvėje ir vartotojas nebuvo klaidinamas dėl to, kad įsigyja žaislą, o ne tam tikros rūšies pirotechnikos gaminį; E. Š., įsigijęs gaminį, jį naudojo ne pagal nurodytą instrukciją). Teismas, atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tęsė pažeidimą, nepaisydamas Tarnybos ar kontrolės institucijų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, nustatyta nepagrįstai. Pareiškėjas siekė turimas prekes sunaikinti, tačiau dėl pareiškėjo darbuotojos aplaidumo, tai nebuvo padaryta laiku, prekės sunaikintos 2008 m. rugpjūčio 14 d., oficialus įpareigojimas pareiškėjui gaminį pašalinti iš rinkos nurodytas 2008 m. spalio 2 d. Inspekcijos sprendime dėl pavojingo produkto Nr. 7KLS-08-132-178, t. y. jau po to, kai aptariami gaminiai buvo išimti iš apyvartos ir sunaikinti. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio pagrįstumo, padarė išvadą, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad vartotojas savo veiksmais iš dalies prisidėjo prie žalos jam atsiradimo. Jeigu vartotojas būtų laikęsis didesnio atidumo ir rūpestingumo laipsnio, yra pagrįsta tikimybė, kad žalos būtų buvę galima išvengti arba ji būtų buvusi minimali (išgąstis). Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas neteisingai nurodė, jog nustatydamas baudos dydį, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu (toliau – ir ATPK). Pagal Produktų saugos įstatymą asmenims gali būti skiriamos ekonominės sankcijos arba asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pareiškėjui buvo paskirta ekonominė sankcija, todėl negalėjo būti taikomos ATPK nuostatos.

III.

1.Komisija, paskirdama pareiškėjui UAB „Vilbalas“ baudą, pagrįstai vadovavosi ATPK numatytomis bendrosiomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis. Kadangi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nagrinėtoje byloje dėl UAB „Vilbalas“ pateiktų į rinką pavojingų produktų buvo taikytos ekonominės sankcijos, o Produktų saugos įstatyme konkrečios baudos dydžio nustatymo taisyklės nėra numatytos.

2.Pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį platintojui, pateikusiam i rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 5 000 iki 40 000 litų bauda. Baudos dydis Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytas jau atsižvelgus į pažeidimo sukeltas pasekmes – tai, kad buvo padaryta žala asmens sveikatai. Bylos atveju, žala buvo padaryta 10 metų vaikui. Tokia aplinkybė negali būti neįvertinta nustatant baudos dydį, kadangi reikalinga atsižvelgti ir į pažeidimu sukeltų pasekmių sunkumą. Minimalios baudos nustatymas esant tokioms pasekmėms, net ir esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nebūtų teisingas ir tinkamas.

3.Komisija nustatė, jog Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkis – 22 500 Lt bei, ištyrusi bylos aplinkybes, Inspekcijos Klaipėdos skyriaus pateiktą Patikrinimo aktą, Sprendimą, Protokolą ir kitus rašytinius įrodymus, išklausiusi bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimus, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį.

4.Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostata nenumato baigtinio sąrašo aplinkybių, kurios laikytinos lengvinančiomis gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo atsakomybę, tačiau mano, kad negali būti laikytina pareiškėjo UAB „Vilbalas“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nukentėjęs asmuo – vaikas (E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini))), kuriam nustatyti plaštakų pirštų 2 laipsnio nudegimai, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Nukentėjęs asmuo – vaikas – gaminį iš UAB „Vilbalas“ įsigijo kaip žaislą ir būtina atsižvelgti į tai, kad vaikas, atstovaujamas jo įstatyminių atstovų – tėvų, negali visiškai prisiimti savo veiksmų rizikos ir būti pakankamai atidus ir rūpestingas.

5.Pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatą kaltė nėra laikoma sąlyga atsakomybei kilti, užtenka tik pačio pavojingų produktų (prekių ar paslaugų) pateikimo į rinką fakto, o nagrinėjamu atveju ir žalos vartotojo sveikatai padarymo fakto bei priežastinio ryšio tarp pavojingų produktų pateikimo į rinką ir vartotojo sveikatai padarytos žalos. Tokiu atveju yra taikoma griežta atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Todėl pareiškėjas UAB „Vilbalas“ (verslininkas – Civilinio kodekso 2.4 straipsnio 2 dalis) privalo atsakyti už savo veiksmų neigiamas pasekmes.

1.Bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtinta aplinkybė, kad atsakovas neprekiavo jam priklausančių parduotuvių „Party line“ skyriuose, gaminys dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo įsigytas tik atsakovo biure, tačiau ne parduotuvėse, ir jie parduoti tik Inspekcijos darbuotojams. Vartotojų tiesiogiai gaminys pasiekti neturėjo galimybės, todėl ir prekybos tam skirtose pardavimo vietose nebuvo.

2.Teismas tinkamai konstatavo tą aplinkybę, kad atsakovo nesunaikinti gaminiai nevertintini kaip tyčiniai veiksmai, kuriais buvai siekiama pakenkti apelianto atliekamam tyrimui, jį užtęsti, sustabdyti ar kitokiu būdu jį įtakoti.

3.Nelaimingas atsitikimas didžiąja dalimi vertintinas kaip paties E. Š. nesąmoningas nerūpestingumas. Nors didžiąja dalimi E. Š. pats kaltas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, atsakovas, jausdamas moralinę atsakomybę savarankiškai atlygino nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą dar iki bylos nagrinėjimo teisme.

4.Nesant sunkinančių aplinkybių ir konstatavus, kad lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina, jog asmenys, padarę pažeidimą, jį pašalino, gera valia atlygino vartotojui padarytą žalą ir kt., Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl atsakovui paskirtos bausmės dydžio pagrįstumo, motyvuodamas tuo, kad šioje byloje atsakovo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad paties nukentėjusiojo aktyvus veikimas prisidėjo prie žalos jam atsiradimo.

1.Tarnyba skirdama atsakovui baudą atsižvelgė į tai, kad atsakovas pateikė į rinką pavojingą produktą, kuris padarė žalos vartotojo sveikatai, t. y. E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriam neturint būtinos informacijos apie produkto vartojimo ypatumus, buvo sužalota rankos plaštaka.

3.Gaminys „Funny drops“ 483 5X „sprogstantys saldainiai“, prekės brūkšninis kodas 8003558483501, neatitinka Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateikto saugaus gaminio apibūdinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl pareiškėjo įvykdyto Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo fakto. Pareiškėjas pateikė į rinką pavojingą produktą, ir šis produktas padarė žalos vartotojo sveikatai. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl paskirtos baudos už pažeidimą dydžio.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad nutarimas, kuriuo pareiškėjui už jo atliktus veiksmus paskirta bauda, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau paskirta 25 000 Lt bauda yra neproporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui, todėl mažintina iki sankcijoje numatytos minimalios, t. y. iki 5 000 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo darbuotojos aplaidumas nepašalina pareiškėjo atsakomybės, nes darbuotojų aplaidumas reiškia, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, atlikdamas savo darbuotojų veiklos kontrolę, kadangi pareiškėjo nurodymu gaminio tiekimas į rinką turėjo būti nutrauktas ir gaminys turėjo būti sunaikintas 2008 m. balandžio 30 d., tačiau tai nebuvo padaryta (b. l. 21, 64). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas atlygino žalą nukentėjusiam vartotojui, kad bendradarbiavo su kontrolės institucijomis, kad yra sunki pareiškėjo finansinė padėtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nors pareiškėjas nurodė, kad atlygino žalą nukentėjusiam vartotojui, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Taip pat negalima konstatuoti, kad pareiškėjas bendradarbiavo su kontrolės institucijomis, nes nustatyta, kad jis pateikė klaidingus duomenis, jog sunaikino pavojingus gaminius ir jų nebeplatina (b. l. 43). Nors pareiškėjas pašalino gaminius iš prekybos jam priklausančiose parduotuvėse, taigi siekė pašalinti iš prekybos šiuos gaminius, kai tik sužinojo, kad jie yra galimai pavojingi, tačiau gaminių vis dar buvo įmanoma įsigyti, ką rodo Inspekcijos darbuotojų pavykęs bandymas nusipirkti šių prekių (b. l. 58). Pareiškėjo argumentas, kad gaminiai buvo parduoti tik Inspekcijos darbuotojams, neturi reikšmės, nes nėra pagrindo manyti, kad jie nebūtų buvę parduoti kitiems asmenims, eiliniams vartotojams, jiems kreipusis į atsakovo biurą. Pareiškėjas Inspekcijai pateikė klaidinančią informaciją apie pavojingo gaminio sunaikinimą. Pareiškėjas pateikė išimtų iš prekybos ir sunaikintų prekių aktą (b. l. 57), kuriame nurodyta, kad gaminio pokšto „Funny drops“ likutis išimtas iš prekybos ir sunaikintas, tačiau po šio dokumento pateikimo pareiškėjas toliau vykdė prekybą minėtu gaminiu. Gaminio likutis sunaikintas tik 2009 m. rugpjūčio 17 d. Neturi esminės reikšmės aplinkybė, kad laiku gaminys nebuvo sunaikintas ir buvo platinamas dėl darbuotojos aplaidumo, o ne dėl pareiškėjo tyčios, nes pareiškėjas turi pareigą užtikrinti vartotojų saugumą, t. y. žinodamas, kad gaminys nėra saugus, pasirūpinti, kad jis nebūtų prieinamas vartotojams. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad gaminys buvo platinamas, nors, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šių veiksmų negalima laikyti tyčiniais, jais nebuvo siekiama pakenkti Inspekcijos atliekamam tyrimui.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjo sunkią finansinę padėtį, nors pareiškėjas nepateikė jokių tokią padėtį patvirtinančių įrodymų.

Dėl paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai pagrįstas, nes priimtas išvadų nepagrindus byloje surinktais įrodymais.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Produktų saugos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo pakartotinai per vienerius metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Tarybos ar kontrolės institucijų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tęsė pažeidimą, nepaisydamas Tarnybos ar kontrolės institucijų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, nustatyta nepagrįstai. Jau žinodamas apie gaminio pavojingumą (jį naudojęs vaikas susižalojo) pareiškėjas neužtikrino, kad gaminys nebūtų platinamas, pateikė klaidinančią informaciją, kad neplatina ir sunaikino gaminį, tačiau tai nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes įpareigojimas neplatinti gaminio nustatytas tik 2009 m. spalio 2 d. Inspekcijos sprendime dėl pavojingo produkto Nr. 7KLS-08-132-178, t. y. jau po to, kai aptariami gaminiai buvo išimti iš apyvartos ir sunaikinti. Pareiškėjas sunaikino šias prekes 2008 m. rugpjūčio 14 d., taigi prieš gaudamas oficialų įpareigojimą tai padaryti. Pareiškėjas siekė turimas prekes sunaikinti dar anksčiau, tačiau dėl pareiškėjo darbuotojų aplaidumo tai nebuvo padaryta darbdavio nurodytu metu.

Pažymėtina, kad, kaip nustatyta Ekspertizės akte (b. l. 120?121), gaminio ženklinimas neatitinka reikalavimų, nes lietuvių kalba, priešingai nei kitomis kalbomis, nėra nurodyta, kad gaminys yra ne žaislas, o yra skirtas karnavalui (b. l. 105), taigi nepateikta visa informacija, kad vartotojai galėtų įvertinti su gaminio naudojimu susijusią riziką. Tačiau paminėtina ir tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, vartotojas naudojosi produktu nepakankamai atsargiai, be to, vartotojas buvo jaunesnis nei ant pakuotės nurodytas amžius, nuo kurio galima gaminį naudoti (b. l. 105, 144).

Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, atsižvelgusi į apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė sankcijoje numatytos baudos minimumą. Skirti didesnę baudą nei sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkis taip pat nėra teisinga, nes nėra nustatyta sunkinančių atsakomybę aplinkybių. Todėl iš dalies tenkinant apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjui skirtina bauda arti įstatymo sankcijos vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą ir Tarnybos 2008 m. spalio 23 d. nutarimą byloje Nr. 63 ,,Dėl UAB ,,Vilbalas“ pavojingo produkto – pokšto ,,Funny drops“ (,,Sprogstantys saldainiai“) pateikimo į rinką“ Nr. 12-63PS pakeisti ir skirti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Vilbalas“ 20 000 Lt baudą.

Nutartis neskundžiama.