Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-05-10 · Civilinė byla Nr. e2-802-180/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-10
Bylos Nr.
e2-802-180/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00311-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „Versmė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-802-180/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00311-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties netenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovui A. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Versmė“, dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. 47 218,48 Eur dydžio žalos ir 161,09 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimo.2016 m. gegužės 9 d. šalys pateikė teismui Taikos sutartį, prašydamos ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi prašymą patenkino ir šalių Taikos sutartį patvirtino, o civilinę bylą nutraukė.Ieškovė 2016 m. liepos 11 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Teigė, kad atsakovas pagal 2016 m. gegužės 6 d. Taikos sutartį įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti jai po 130 Eur. Pirmoji įmoka turėjo būti sumokėta iki 2016 m. birželio 30 d., tačiau atsakovas prievolės neįvykdė, todėl ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nevykdo Taikos sutarties 2 punkto, prašė išduoti vykdomąjį raštą.Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsiliepime teismui nurodė, kad apie 2016 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria buvo patvirtina šalių sudaryta Taikos sutartis, sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 11 d., gavęs ieškovo prašymą išduoti jam vykdomąjį raštą ir teismo pranešimą dėl nuomonės šiuo klausimu pateikimo. Nurodė, kad iki to laiko negavęs iš teismo jokių dokumentų, patvirtinančių aptariamos nutarties priėmimą, manė, kad nutartis dar nėra priimta ir dėl šios priežasties neatliko pirmųjų mokėjimų pagal Taikos sutartį. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. sužinojęs apie ieškovo prašymą dėl vykdomo rašto išdavimo, atliko du mokėjimus, t. y. pervedė į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą 260 Eur.Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos 46 958,48 Eur taikos sutarties dalies. 2017 m. sausio 19 d. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ieškovui perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas 2017 m. vasario 2 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė teismo, netenkinus ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jį palikus nenagrinėtu priteisti jam 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl jam suteiktos teisinės paslaugos.2017 m. vasario 9 d. ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriuo prašė teismo jo 2016 m. liepos 11 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo palikti nenagrinėtą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. laikosi Taikos sutarties sąlygų ir mokėjimus ieškovui atlieka taikos sutartyje numatytais terminais, yra atlyginęs 1 040 Eur

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovo 2016 m. liepos 11 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo paliko nenagrinėtu ir atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.Teismo išvada: atsakomybė dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų kyla pačiam atsakovui. Ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes atsakovas pažeidė Taikos sutarties sąlygas. Atsakovas pripažino, kad mokėjimus praleido dėl objektyvių priežasčių – nežinojimo apie teismo patvirtintą Taikos sutartį. Tačiau, teismo vertinimu, kiekvienas sąžiningai ir rūpestingai besielgiantis asmuo, kai jam pareikštas tokio dydžio reikalavimas, būtų savo iniciatyva pasidomėjęs tolesne bylos eiga. Be to, kaip nurodė ieškovas, Taikos sutartis ir prašymas teismui dėl jos patvirtinimo, buvo parengti atsakovo bei jo atstovo. Atsakovo prašymu ieškovas tik persiuntė teismui aptartą prašymą. Taigi atsakovas, būdamas aktyvus iki Taikos sutarties pasirašymo, galėjo ir turėjo toliau domėtis dėl jam svarbias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimo. Tokį atsakovo elgesį teismas vertina kaip nerūpestingą ir neapdairų ir laikė, kad dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų kaltas pats atsakovas, ir todėl iš ieškovo prašomos jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas A. M. atskirajame skunde prašo priteisti jam iš ieškovo 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad 2016 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta Taikos sutartis, apskundimo terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo nutarties priėmimo, bet ne nuo įteikimo šalims dienos, suklydo, nes, vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, dėl rašytinio proceso tvarka priimtų nutarčių, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7-es dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.Pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai užtikrinti 2016 m. gegužės 12 d. nutarties įteikimą šalims, nes šalims neįteikiant/ delsiant įteikti minėtos nutarties kopijas, ši nutartis, kartu ir ja patvirtinta Taikos sutartis neįsiteisėja (nepradedamas skaičiuoti nutarties apskundimo terminas) ir tai iš esmės pažeidžia nutarties privalomumo principą.Pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra kaltas atsakovas yra nepagrįsta ir neteisėta.Ieškovas, iš karto reikšdamas prašymą dėl priverstinio piniginių lėšų išieškojimo bei net nemėgindamas susisiekti su atsakovu iki šio prašymo pareiškimo (pasidomėti, kokios priežastys lėmė įmokų pagal Taikos sutartį pradelsimą), prisėmė su tuo susijusias galimas neigiamas teisines pasekmes. Ieškovo CPK įtvirtinto šalių kooperacijos (bendradarbiavimo) principo pažeidimas yra pakankamas konstatuoti ieškovo nerūpestingumą, kaip pagrindą patirtoms bylinėjimosi išlaidoms priteisti.Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir 2017 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą ir prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, atsakomybę dėl netinkamo proceso organizavimo bando perkelti ieškovui. Atsakovas nėra atsakingas už tinkamą teismo priimtų sprendimų įteikimą atsakovui, todėl neturėtų patirti neigiamų finansinių pasekmių.Taikos sutarties sudarymo iniciatorius buvo atsakovas. Taikos sutartį bei prašymą ją patvirtinti parengė atsakovo atstovas. Ieškovas, siekdamas nevilkinti proceso bei atsakovo atstovo prašymu, pateikė teismui atsakovo atstovo parengtus dokumentus.Ieškovo nuomone, pats atsakovas elgdamasis pasyviai po Taikos sutarties pateikimo teismui, pažeidė CPK 8 straipsnyje įtvirtintą kooperacijos principą, dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakingas pats atsakovas.Vadovaujantis Taikos sutarties 4-u punktu, ieškovas neturėjo pareigos kreiptis į atsakovą su papildomu paklausimu dėl vėluojančių įmokų. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė ne dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio.Šalys, sudarydamos Taikos sutartį susitarė, kad kiekviena įsipareigoja padengti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei nereikalaus šių išlaidų atlyginimo iš kitos šalies. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, reikalaudamas atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą Taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Teismo patvirtinta Taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1-2 d.).CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta Taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie Taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos Taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.Paminėta, kad Taikos sutartimi šalys išsprendžia kilusį teisminį ginčą, t. y. šalims sudarius Taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.) Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017 15 punktas).Nagrinėjamoje byloje šalys kilusį teisminį ginčą išsprendė sudarydamos 2016 m. gegužės 6 d. Taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1638-390/2016. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 20 d. Teismo patvirtintos Taikos sutarties 2 punktu atsakovas įsipareigojo ieškovui šios Taikos sutarties 1 punkte nurodytą 47 218,48 Eur žalą atlyginti dalimis, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 130 Eur, o paskutinįjį prievolės atlyginti žalą vykdymo mėnesį – 28,48 Eur sumą, atlikdamas mokėjimus iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos. Atsakovui nevykdant teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygų, ieškovas atsirado pagrindas kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygos nėra tinkamai vykdomos, ir prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą dėl vykdomo rašto išdavimo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2016 m. rugpjūčio 15 d. atliko dvi pirmąsias įmokas (260,00 Eur), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino bylos aplinkybes dėl Taikos sutarties sąlygų nevykdymo, dėl to padarė netinkamas išvadas, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą – klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas padengė susidariusį įsiskolinimą ir šiuo metu tinkamai vykdo Taikos sutarties sąlygas, kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo palikimo nenagrinėtu. Atsakovas pateikė prašymą, kuriuo, netenkinus ieškovo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ar jį palikus nenagrinėtu, prašė priteisti jam iš ieškovo 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas pažeidė 2016 m. gegužės 6 d. Taikos sutarties sąlygas, pirmuosius du mokėjimus (260,00 Eur) atlikdamas tik 2016 m. rugpjūčio 11 d. Nors atsakovas teigia, kad Taikos sutarties sąlygas pažeidė dėl objektyvių priežasčių (jam nebuvo įteikta nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta Taikos sutartis), tačiau tai nepaneigia išvados, kad šiuo atveju atsakomybė dėl jo patirtų išlaidų tenka pačiam atsakovui. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovas, savo iniciatyva sudaręs Taikos sutartį, akivaizdžiai aplaidžiai ir nerūpestingai nepasidomėjo jam svarbias teisines pasekmes sukeliančiu sprendimo priėmimu. Aplinkybė, kad pradinius dokumentus (ieškinį su priedais) gavęs registruota pašto siunta, atsakovas ir toliau tikėjosi gauti pirmosios instancijos teismo siunčiamus dokumentus tokiu pačiu būdu, nepaneigia bylos šalies pareigos rūpintis ir domėtis tolimesniu bylos procesu. Sudarydamas Taikos sutartį atsakovas akivaizdžiai siekė greito ginčo išsprendimo, todėl toks atsakovo delsimas negali būti pateisinamas. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentą dėl ieškovo šalių kooperacijos (bendradarbiavimo) principo pažeidimo laiko nepagrįstu. Šalių sudarytos Taikos sutarties 4 punkte numatyta, kad atsakovui vėluojant vykdyti mokėjimus, ieškovas turi teisę be atskiro žodinio ar rašytinio pranešimo atsakovui kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir žalos išieškojimą perduoti antstoliui. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad ieškovas nėra kaltas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų byloje.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų skunde išdėstytų argumentų nepasisakoma, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė