Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-13 nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 259 str. 2 d., ir nubaustas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ str., P. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam 20 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 1 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu paskirta bausmė subendrinta su 2013-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu P. S. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant P. S. galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesius ir 15 dienų laisvės atėmimo. Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, t. y. 2 paros.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo ją platinti: t. y. už tai, kad 2014-10-30, apie 10 val., Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, iš kito asmens nusipirkdamas už 20 Lt, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį – 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai laikė su savimi iki 2014-10-30, 10.05 val., kol Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė nemotyvuotą išvadą dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 259 str. 2 d. Anot P. S., teismas neatsižvelgė į BK 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo ir Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 44 str. 1 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėčių santykį ir tik deklaratyviai vadovavosi BK 259 str. 2 d. Nuteistais pažymi, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau-Rekomendacijos), nedideliu heroino kiekiu rekomenduojama laikyti ne didesnį kaip 0,02 g. šios medžiagos kiekį. Tuo tarpu pas jį buvo rasta 0,013 g. heroino, t. y. mažesnis kiekis nei Rekomendacijoje numatytas nedidelis kiekis. Esant šioms aplinkybėms, pasak nuteistąjį, jo veiksmai yra nepagrįstai kvalifikuojami kaip baudžiamasis nusižengimas. Nuteistasis pripažįsta, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau nurodo, kad šiuo metu gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre.

P. S. taip pat pabrėžia, kad gailisi turėjęs narkotinių medžiagų, bet nesutinka su tuo, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra tinkama. Nuteistojo teigimu, pritaikius jam ATPK 44 str. 1 d. įtvirtintą sankciją, tikslai, keliami bausmei, būtų pasiekti. Pasak apelianto, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas neanalizavo bausmės poveikio, tikslų bei tinkamumo. Nuteistasis pabrėžia, kad daugelis baudžiamosios teisės specialistų akcentuoja būtinybę taikyti alternatyvas laisvės atėmimo bausmei, todėl tiki, kad teismas turėtų į tai atsižvelgti.

Teismo posėdžio metu jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta, jog nuteistasis P. S. padarė jam įkaltintą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Jo veiksmai pagal pastarąjį BK straipsnį yra kvalifikuoti tinkamai.

Apeliaciniame skunde yra nepagrįstai nurodoma, jog bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo tinkamai nustatyta kokia substancija buvo rasta pas nuteistąjį 2014-10-30 jo sulaikymo metu ir koks iš tiesų heroino kiekis buvo rastas švirkšte. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu P. S. pripažino savo kaltę padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Duodamas parodymus, nuteistasis nuosekliai teigė, kad Romų tabore įsigijo narkotinių medžiagų, kurias susibėrė į švirkštą (b. 1. 21, 73). Pažymėtina, kad būtent šis švirkštas su milteliais viduje ir buvo rastas pas P. S. jo laikino sulaikymo metu. Ši aplinkybė byloje neginčytinai nustatyta liudytojo policijos pareigūno R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis nurodė, jog P. S. apžiūros metu pas jį buvo rastas 2 ml. švirkštas su milteliais viduje (b. l. 12), 2014-10-30 tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), 2014-11-03 užduotimi atlikti objektų tyrimą (b. l. 4), kita bylos medžiaga. 2014-12-02 specialisto išvadoje Nr. 140-(5718)-IS1-6356 konstatuota, kad nevienalytės gelsvos spalvos medžiagos iš vienkartinio švirkšto, 2014-10-30 paimto pas P. S., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,013 (b. l. 6-7). Taigi priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo tiksliai nustatyta kokia medžiaga buvo rasta pas nuteistąjį jo sulaikymo metu ir koks narkotinės medžiagos – heroino, kiekis joje yra.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad tinkamas pastarosios aplinkybės nustatymas yra itin reikšmingas administracinės ir baudžiamosios atsakomybių atribojimui, tačiau pažymi, jog tai, kad pas P. S. buvo rasta 0,013 g. heroino, tuo tarpu kai pagal Rekomendacijas nedideliu heroino kiekiu rekomenduojama laikyti ne didesnį kaip 0,02 g. šios medžiagos kiekį, nesuponuoja vienareikšmiškos išvados dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį.

BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

ATPK 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Taigi įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, t. y. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Pažymėtina ir tai, kad Rekomendacijose nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta, taigi narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis nėra objektyvus ir pakankamas kriterijus administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamojo nusižengimo dispozicijoms atriboti.

Esant tokiai situacijai, kyla BK 259 straipsnio 2 dalies ir ATPK 44 straipsnio 1 dalies normų atribojimo klausimas.

ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šios normos aiškinimas iš esmės buvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje Nr. 2K-7-76/2012, kurioje konstatuota, kad, sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Taigi spręsdami, kurią atsakomybės rūšį taikyti – ar veiką kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį, ar kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – teismai, vertindami padarytos veikos pavojingumą, turi atsižvelgti į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. S., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,013 g heroino. Pagal Rekomendacijas heroino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g. Taigi P. S. įgytos narkotinės medžiagos – heroino, kiekis buvo tik 0,07 g mažesnis už Rekomendacijose nurodytą maksimalų nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio rodiklį, kurį viršijus veika būtų kvalifikuojama ne kaip baudžiamasis nusižengimas, o kaip nusikaltimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad heroinas - sunkias pasekmes turintis narkotikas, prie kurio greitai įprantama. Paties nuteistojo teigimu, šias narkotines medžiagas jis įsigijo Romų tabore. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš šios veikos padarymą P. S. jau buvo 12 kartų teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, į Romų taborą vyko turėdamas konkretų tikslą – įsigyti narkotinių medžiagų, suprasdamas, jog savo veiksmais pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, jog aptariamą veiką nuteistasis padarė netrukus po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kur jis pasižadėjo daugiau įstatymų reikalavimų nepažeidinėti.

Vertindama šiuos išdėstytus bylos faktus kaip kriterijus, apibūdinančius padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. S. padarytos veikos pavojingumas atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį. Nuteistasis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagrįstai. Pažymėtina, kad ši teismo išvada atitinka teismų praktiką, formuojamą nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (Vilniaus apygardos teismo bylos Nr.1A-272-628/2013; 1A-397-468/2012; 1A-1067/2010 ir kt.).

Apeliaciniame skunde P. S. nurodo taip pat nesutinkantis su jam paskirta bausme, teigdamas, jog šiuo metu gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, neanalizuodamas bausmės poveikio, tikslų ir tinkamumo. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą, apylinkės teismo jam buvo paskirta ne laisvės atėmimo, bet 20 parų arešto bausmė. Atsižvelgdamas į tai, kad naują nusikalstamą veiką P. S. padarė neatlikęs visos jam anksčiau teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, bei vadovaudamasis BK 64 straipsnio, 65 straipsnio nuostatomis, pirmos instancijos teismas dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino P. S. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą 20 parų arešto bausmę su 2013-01-31 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirdamas nuteistajam galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimą. Toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus, įpareigojančius teismą subendrinti nuteistajam keliais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas negalėjo nuteistajam parinkti kitokios bausmės rūšies, kadangi 2013-01-31 įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu P. S. buvo paskirta būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dalies jis nusikalstamos veikos padarymo dienai nebuvo atlikęs.

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Gavus nuteistojo P. S. apeliacinį skundą, apygardos teismas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo skyrimo nuteistajam P. S.. Paskyrus gynėją, valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš P. S. 23,16 Eur teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Dėl pastarosios priežasties Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.