- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-05
- Bylos Nr.
- 1A-210-366/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00274-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- V. Š., ir A
- Nukentėjusysis
- V. S., A. J.
- Kategorijos
Pranešėja Sigitas Bagdonavičius Baudž. byla Nr. 1A-210-366/2015 Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00274-2014-6Teisėja Virginija Jurkštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S)
2015 m. rugpjūčio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Donato Jatužio ir Valdo Ciesiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal :
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d. dėl vagystės iš V. S. sodybos laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kai tai nesusiję su darbu ir per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. S. padarytą turtinę žalą;
- BK 178 str. 1 d. dėl vagystės iš A. J. sodybos laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kai tai nesusiję su darbu ir per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. padarytą turtinę žalą;
- BK 178 str. 1 d. dėl vagystės iš G. K. sodybos laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kai tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kai tai nesusiję su darbu, bei per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems V. S. ir A. J. padarytą turtinę žalą.
Iš A. G. ir V. Š. solidariai priteista nukentėjusiajam V. S. 3910 Lt (1132,41 Eur) turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajam A. J. 700 Lt (202,73 Eur) turtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu buvo nuteisti ir A. G. bei E. M., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepateikti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad 2014-04-05, apie 24 valandą, veikdamas bendrininkų grupe su A. G., turėdamas vieningą tyčią (duomenys neskelbtini), iš V. S. neaptvertos sodybos teritorijos pagrobė svetimą, V. S. priklausantį turtą: 500 litų (144,81 Eur) vertės trąšų barstytuvo „Niemeyer“ kardaninį veleną, 700 litų (202,73 Eur) vertės šienapjovės „Daros Green“ kardaninį veleną, 250 litų (72,40 Eur) vertės traktorinės priekabos „Metal-Fach 8“ prikabinimo įtaisą palaikančią spyruoklę, du traktoriaus MTZ 50 prikabinimo įtaiso prailgintuvus, kurių bendra vertė 100 litų (28,96 Eur), padarydami nukentėjusiajam V. S. 1550 litų (448,91 Eur) turtinę žalą ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, A. G. ir V. Š. 2014-04-06, apie 24 valandą, veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), iš V. S. neaptvertos sodybos teritorijos pagrobė svetimą, V. S. priklausantį turtą: 6 vnt. germinatoriaus grumstų smulkinimo velenų su šešiais gylio reguliavimo įtaisais ir jų tvirtinimo elementais, kurių bendra vertė 2820 litų (816,72 Eur), 50 litų (14,48 Eur) vertės germinatoriaus „G4G“ laidą su rozete, 200 Lt (57,92 Eur) vertės traktorinės priekabos pneumatinių stabdžių pajungimo žarną, 20 Lt (5,79 Eur) vertės traktorinės priekabos elektros pajungimo antgalį, tokiu būdu nukentėjusiajam V. S. padarydami 4640 litų (1343,83 Eur) turtinę žalą.
Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad 2014-05-07, apie 01 valandą, veikdamas bendrininkų grupe su A. G., (duomenys neskelbtini), iš A. J. sodybos neaptvertos teritorijos pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą: 5000 litų (1448,10 Eur) vertės traktoriaus „Deutz-Fahr“ sėdynę, sėdynės daiktų dėtuvę su jos tvirtinimo elementu, bendros 500 litų (144,81 Eur) vertės, daiktų dėtuvėje buvusius 7 vnt. veržliarakčių, 2 vnt. atsuktuvų, 2 vnt. kaiščių, 1 kaltą, kurių bendra vertė 50 litų (14,48 Eur), 500 litų vertės (144,81 Eur) traktoriaus akumuliatorių, padarydami nukentėjusiajam A. J. 6050 litų (1752,20 Eur) turtinę žalą.
Taip pat V. Š. nuteistas už tai, kad 2014-06-01, apie 24 valandą, veikdamas bendrininkų grupe su A. G. ir E. M., (duomenys neskelbtini), iš G. K. neaptvertos fermos teritorijos pagrobė svetimą, G. K. priklausantį turtą: sėjamosios „Nordsten“ du hidraulinius cilindrus, kurių bendra vertė 600 litų (173,77 Eur), sėjamosios sėklų išsėjimo mechanizmą 2370 Lt (686,39 Eur) vertės, žemės tankinimo volų „UniaGniot 5,2“ du hidraulinius cilindrus, kurių bendra vertė 2000 Lt (579,24 Eur), padarydami nukentėjusiajam G. K. 4970 litų (1439,41 Eur) turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. Š. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. dėl vagystės iš V. S. sodybos bei pagal BK 178 str. 1 d. dėl vagystės iš A. J. sodybos, šią nuosprendžio dalį panaikinant ir jį išteisinant neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su civiliniais ieškiniais, bei nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 178 str. 1 d. dėl vagystės iš G. K. sodybos, ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę pripažinus prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, dėl šios veikos paskirti minimalią bausmę.
Skunde nurodo, kad jis apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tas veikas, kurių nepadarė, išskyrus vieną vagystę iš G. K. sodybos, dėl kurios įvykdymo savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdęs. Apylinkės teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi byloje esančius prieštaravimus nepagrįstai vertino jo nenaudai. Skunde apeliantas cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, susijusias su nekaltumo prezumpcija. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, tik selektyviai analizuodamas byloje esančius duomenis, ir nevertindamas jų visumos, tarpusavio sąsajos, nepagrįstai nesirėmė ir netgi nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių tiek V. Š., tiek kito nuteistojo A. G. parodymų kontekste, nors darydamas išvadą, kad kaltinamojo duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu laikytini jų pasirinkta gynybine pozicija, turėjo bent minimaliai išanalizuoti šiuos parodymus kitų byloje esančių duomenų kontekste ir juos paneigti ne nuomone, o byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios paneigtų šiuos parodymus ir taip pagrįsti paties apylinkės teismo nurodytą kaltinamojo duotų parodymų neatitikimą tikrosioms bylos aplinkybėms. Tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas, neleistinai nei teisiniams, nei bendriesiems praktiniams diskursams, nenurodydamas jokių teisiškai reikšmingų argumentų, atsisakė pagrįsti savo teiginį dėl aptariamų kaltinamojo parodymų, ir kaip vienintelius teisingus ir neginčijamus įrodymus laikė kito kaltinamojo parodymus, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, kurie pagrindžia tarpinius faktus, t. y. tai, kad buvo įvykdytos vagystės, pagrobtas turtas, bet ne tai, kad visa tai įvykdė būtent jis (V. Š.). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, tyrė bei analizavo iš esmės tik V. Š. kaltinančius įrodymus ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus ignoravo faktines aplinkybes, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl jo kaltės klausimo, kas ir lėmė netinkamą baudžiamųjų įstatymų, numatytų BK 178 str. 1 d., pritaikymą. Pažymi, kad iš Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad jo kaltė dėl A. J. turto vagystės grindžiama tik kito kaltinamojo parodymais, tačiau nėra jokių kitų duomenų ar įrodymų (pirštų antspaudų, kvapų pėdsakų ir kt.), jog būtent jis nusikaltimo dieną būtų buvęs minėtame rajone. Nuosprendis grindžiamas tik pirmosios instancijos teismo prielaidomis ir samprotavimais. Mano, kad nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinimuose nurodytus jo tyčinius veiksmus, visos abejonės, kuriomis grindžiami kaltinimai, turi būti vertinamos jo naudai ir dėl vagysčių iš V. S. ir A. J. sodybų priimtas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius jo dalyvavimo minėtų nusikalstamų veikų daryme. Taip pat apeliantas nurodo, kad už veiką, dėl kurios jis savo kaltę pripažino, turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė. Papildomai nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai išsprendė civilinius ieškinius ir priteisė turtinę žalą nukentėjusiems, nors jiems A. G. ir grąžino daiktus, kuriuos pagrobė.
Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengiant skundų ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino V. Š. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo.
Apelianto teiginiai, kad pirmos instancijos teismas tyrė tik jį kaltinančius įrodymus ir apkaltinamąjį nuosprendį dėl V. S. ir A. J. turto vagysčių priėmė remdamasis išimtinai tik kito nuteistojo A. G. parodymais yra nepagrįsti.
A. G. apie vagystes iš V. S. ir A. J. sodybų tyrėjams papasakojo 2014 m. birželio 23 d. apklausiamas įtariamuoju. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu jam net nebuvo pareikšti įtarimai dėl šių vagysčių. Įtarimas jam buvo pareikštas tik dėl G. K. priklausančio turto vagystės. Tai reiškia, jog jam tuo metu nebuvo jokio pagrindo apkalbėti V. Š. siekiant sumažinti civilinius ieškinius (kaip, kad teigiama apeliaciniame skunde), kadangi paprasčiausia buvo galimybė aplamai nutylėti apie tas vagystes ir taip galimai visai išvengti atsakomybės.
Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog jo kaltė grindžiama vien nuteistojo A. G. parodymais. Nuteistasis A. G. detaliai paaiškino kada ir kaip buvo įvykdytos vagystės iš V. S. ir A. J. sodybų ir kaip pagrobtus daiktus pasidalino su V. Š.. Jo parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. A. G. parodymus apie tai, jog praėjus kelioms dienoms po vagystės, dalį germinatoriaus volų (tris vienetus) pasiėmė V. Š. patvirtina liudytojai L. R. ir A. A.. Tai, kad L. R. bendrauja su A. G. seserimi, o A. A. yra A. G. motina nedaro šių parodymų niekiniais. Tiek L. R., tiek A. A. teigia matę kieme sudėtus volus ir jų galėjo būti apie šešis vienetus. Taip pat jie nuosekliai parodė, jog matė, kaip dalį tų volų (tris vienetus) į savo automobilį įsidėjo ir išsivežė V. Š.. Volus nešė ir į automobilį krovė A. G. ir V. Š.. A. A. netgi prisiminė to įvykio detales, t.y. tai, jog ji prilaikė šunį, kol buvo nešami volai. Tai, kad liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti laiko kada tai buvo yra suprantama, kadangi nuo to įvykio momento iki jų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir juo labiau iki apklausos teisme praėjo daug laiko. Tačiau liudytoja A. A. nurodė, kad tai buvo pavasari prieš darbymetį, o darbymetį ji sieja su sėja. Todėl mano, jog tai galėjo vykti balandžio mėnesį. Tai, kad liudytojai nenurodo tikslaus laiko parodo tik tai, jog jie pasakoja tai, ką prisimena ir tarp jų nėra susitarimo. Tai reiškia, jog nėra pagrindo abejoti jų parodymais. Vien tas faktas, jog minėti volai kratų metu nebuvo rasti pas V. Š. nepaneigia jo kaltės.
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo papildomai iškeltas klausimas dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo. Nurodoma, jog niekas nesiaiškino ar V. Š. vagystės iš V. S. metu turėjo automobilį BMW, kaip nurodo A. G. ir minėti liudytojai, nenustatyta ar įvykio metu buvo jo naudojamo mobilaus ryšio telefono prisijungimai įvykio vietos rajonuose. Tokios pretenzijos yra nepagrįstos. Nei ikiteisminis tyrimas, nei teisminis nagrinėjimas negali vykti iki begalybės. Šiuo atveju V. Š. buvo pareikšti įtarimai, vėliau kaltinimai. Jis žinojo ir suprato kuo yra įtariamas bei kaltinamas ir turėjo visas galimybes nesutikti, prieštarauti, paneigti tiek įtarime, tiek kaltinime nurodytas aplinkybes. Tačiau jis to nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu aplamai pasirinko taktiką neduoti parodymų dėl pareikšto įtarimo apie vagystes iš V. S. ir A. J.. Tai yra įtariamojo teisė ir jis ja teisėtai pasinaudojo. Teisminio nagrinėjimo metu V. Š. taip pat nenurodė, jog vagystės iš V. S. metu jis būtų neturėjęs automobilio BMW. To nėra nurodęs ir apeliaciniame skunde. Tai reiškia, jog nebuvo jokio pagrindo tirti tai dėl ko nėra jokio ginčo ar abejonių.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojo A. Š. parodymus, kurie paneigia, jog V. Š. 2014-05-07 galėjo dalyvauti A. J. turto vagystėje. Iš tikrųjų kaltinamojo V. Š. gynybos iniciatyva pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas A. Š. (T. 3, b.l. 68). Šis liudytojas parodė, kad 2014 m. gegužės 7 d. su žmona ir dukra atvažiavo į Noreikių kaimą. Kaip visada atvažiavus, penktadienį, pasigamino šašlykus. Tą savaitgalį, penktadienį vakare, V. Š. buvo užvažiavęs. Išvažiavo apie 9 valandą. Tai atsimena todėl, kad tai buvo motinos diena ir jis važiavo lankyti motinos kapo. Atkreiptinas dėmesys, jog visuotinai žinoma, kad motinos diena yra švenčiama pirmą gegužės sekmadienį. 2014 metais pirmas gegužės sekmadienis buvo gegužės 4 dieną. Todėl sekant liudytojo A. Š. parodymų logika, į Noreikių kaimą jis turėjo atvažiuoti gegužės 2 d. ir tą pačią dieną pas juos lankėsi V. Š.. Iš A. Š. parodymų taip pat matyti, kad kaime jis negyvena, o lankosi tik savaitgaliais. Iš nukentėjusio A. J. parodymų matyti, jog vagystę jis pastebėjo 2014-05-07 ryte. Nuteistasis A. G. taip pat nurodo, jog šią vagystę įvykdė iš gegužės 6 į gegužės 7 d. Todėl dėl vagystės laiko abejonių nėra. Iš 2014 metų kalendoriaus matyti, kad gegužės 7 d. buvo trečiadienį. Tai reiškia, jog liudytojas A. Š. tuo metu tikrai nebuvo Noreikų kaime ir negalėjo susitikti su V. Š.. Aptarti faktai rodo, jog nuteistasis V. Š. savo nekaltumą bando įrodyti netgi melagingais liudytojų parodymais. Tai leidžia kritiškai vertinti visus nuteistojo teiginius, kad jis yra nekaltas dėl vagysčių iš V. S. ir A. J.. Tuo pačiu nėra pagrindo abejoti A. G. parodymais dėl V. Š. dalyvavimo vagystėse.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aptartų įrodymų visuma, jų sugretinimas ir sulyginimas, o ne atskirų aplinkybių interpretavimas, leidžia daryti kategorišką išvadą, jog V. Š. dalyvavo ne tik G. K. turto vagystėje, bet ir V. S. bei A. J. turto vagystėse.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmos instancijos teismas skyrė nepakankamą dėmesį grasinimo V. Š. faktui. Iš bylos medžiagos matyti, jog šios aplinkybės buvo tiriamos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Versija, kad kiti nuteistieji (A. G. ir E. M.) blokavo kelią V. Š. ir tai darė būtent dėl šioje byloje nagrinėjamų įvykių buvo iškelta tik teisme. Nagrinėjant bylą buvo apklausta tyrėja J. V., kuri paaiškino, jog V. Š. iš tikrųjų skambino jai į asmenini telefoną tą dieną kai buvo atvykęs į policijos komisariatą ir priekaištavo kodėl ji pasakė E. M. apie jo atvykimą į komisariatą. Paklausus kas atsitiko, V. Š. atsakė, kad nieko neatsitiko. Netikėti tyrėjos parodymais nėra pagrindo. Jos parodymus netiesiogiai patvirtina tai, jog V. Š. nei tą dieną, nei kitu laiku nesikreipė į policiją ar pagalbos telefonu dėl kokio nors įvykio ar grėsmės sau. Liudytoja E. M. patvirtino, jog 2014 metų lapkričio mėnesį važiuojant su V. Š. kelyje buvo susitikę su automobiliu, kuriame buvo A. G. ir E. M.. Jos teigimu jai pasirodė, kad A. G. ir E. M. norėjo sustabdyti V. Š. automobilį ir pagąsdinti V. Š.. Iš šių parodymų matyti, jog automobiliai net nebuvo sustoję. Tiek iš liudytojos E. M., tiek iš paties nuteistojo V. Š. parodymų akivaizdu, kad teiginys, jog jam galėjo būti grasinama ir būtent dėl šioje byloje nagrinėtų įvykių yra tik prielaida, kadangi jokio betarpiško kontakto su kitais nuteistaisiais nei tos kelionės metu, nei kitu laiku nebuvo, niekas niekam jokių reikalavimų ar pretenzijų neišsakė. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodytų V. Š. argumentų nevertino kaip jo kaltę paneigiančių įrodymų.
Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl veikų vertinimo ir bausmių skyrimo nėra pagrindo.
Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl civilinių ieškinių priteisimo.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusių V. S. ir A. J. civiliniai ieškiniai yra patenkinti pilnai. V. S. patikslintu ieškiniu (T. 3, b.l. 63) buvo pareiškęs 3910 Lt (1132,41 €) ieškinį, o A. J. 700 Lt (202,73 €) ieškinį. Sprendžiant pagal priteistas sumas akivaizdu, jog V. S. yra priteista turtino žala už 2 vnt. prikabinimo prailgintuvus (po 50 Lt), tręštuvo kardaninį veleną (500 Lt), šienapjovės kardaninį veleną (700 Lt), už keliones pas tardytoją (60 Lt) ir už technikos remonto darbus (700 Lt). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos ir tai teisme patvirtino pats V. S., MTZ-50 prikabinimo prailgintuvai jam buvo grąžinti (vienas iš jų sugadintas). Taip pat grąžinti tiek tręštuvo, tiek šienapjovės kardaniniai velenai. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, remonto darbus atliko pagalbinis ūkio darbininkas, kuriam mokamas pastovus atlyginimas ir jis pats bei sūnus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. S. patyrė kažkokių papildomų išlaidų susijusių su technikos remontu. Nėra duomenų, jog jis būtų papildomai mokėjęs samdomam darbininkui (jei taip tai kokią sumą) ar savo sūnui. Kaip turtinė žala priteistos išlaidos patirtos kelionei pas tyrėją ikiteisminio tyrimo metu. Šios išlaidos galėjo būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltininkų BPK VIII skyriuje numatyta tvarka. Tačiau tokių prašymų nebuvo pareikšta ir tai nebuvo sprendžiama nei ikiteisminio tyrimo metu nei pirmos instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl V. S. patirtų išlaidų vykstant pirkti detales. Nors byloje nėra pateikta kuro pirkimo čekių bei kitų duomenų, tačiau laikytina, kad prašoma priteisti suma (600 Lt) nėra aiškiai per didelė. Šios išlaidos laikytinos turtine žala ir priteistinos.
Remiantis išdėstytu civilinis ieškinys V. S. mažintinas 2010 Lt (582,14 €) ir jam priteistina 1900 Lt (550,28 €).
Nukentėjusiajam A. J. skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista 400 Lt už akumuliatorių, 200 Lt už traktoriaus sėdynę ir 100 Lt už remonto darbus. Viso priteista 700 Lt (202,73 €). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos ir tai patvirtina pats nukentėjęs, pavogta traktoriaus sėdynė jam buvo gražinta. Byloje yra pateikti duomenys, kad A. J. po vagystės pirko traktoriaus sėdynę (T. 1, b.l. 76) ir už ją mokėjo 200 Lt. Taip pat yra pateikti dokumentai, kad už akumuliatorių sumokėjo 463 Lt (T. 1, b.l. 75). Suprantama, jog A. J. buvo priverstas pirkti naują traktoriaus sėdynę, kadangi be jos negalėjo eksploatuoti traktoriaus. Tačiau šis faktas nesuteikia teisės siekti nepagrįsto praturtėjimo. A. J. šiuo metu yra grąžinta pavogta sėdynė ir dar priteista suma, išleista naujos sėdynės pirkimui. Tai reiškia, jog jis atgavo pavogtą turtą ir dar jam apmokėta už kitą analogišką daiktą. Todėl suma už naujos sėdynės pirkimą nepriteistina. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad A. J. patyrė kažkokias turtines išlaidas remontuojant traktorių. Todėl ir šios išlaidos nepriteistinos. Remiantis išdėstytu civilinis ieškinys mažintinas. A. J. priteistina 463 Lt (134,09 €) už akumuliatorių.
Nors nuteistasis A. G. nuosprendžio neskundė, tačiau sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nustačius pažeidimus sprendžiant civilinius ieškinius, nuosprendis keičiamas ir A. G. atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Nutarė:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių pakeisti:
Priteisti iš A. G. ir V. Š. solidariai nukentėjusiajam V. S. 550,28 € (1900 Lt) turtinei žalei atlyginti.
Priteisti iš A. G. ir V. Š. solidariai nukentėjusiajam A. J. 134,09 € (463 Lt) turtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.