Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas penkis kartus, paskutinį kartą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-04-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 127 straipsnį keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. R. 2017-01-28, apie 21.35 val., netoli prie pastato (duomenys neskelbtini), esančio tiltelio per (duomenys neskelbtini) upelį, t. y. viešoje vietoje, siekdamas išvengti sulaikymo dėl nedidelės, t. y. 9,29 Eur vertės svetimo turto, - 0,7 l talpos butelio „Stumbro šimtmečio“ pagrobimo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), vieną kartą sudavė M. K., t. y. parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojui, iš šios parduotuvės pagrobtu stikliniu, minėtu degtinės buteliu į galvos sritį ir šia veika sulaužė M. K. tuo metu nešiotus akinius, tokiu būdu padarė M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sugadino M. K. 200 Eur vertės turtą (akinius) ir įžūliu elgesiu, pasireiškusiu žmogaus mušimu viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Teisiamojo posėdžio metu M. R. kaltu padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus prisipažino visiškai. Iš esmės paaiškino, jog iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) pavogė degtinės butelį. Su šiuo buteliu jis bėgo pro (duomenys neskelbtini) link tiltelio per (duomenys neskelbtini) upelį. Jį vijosi asmuo, kuris liepė atiduoti butelį. Šiam jis butelio nenorėjo atiduoti, todėl šiam buteliu sudavė į galvą. Atsakė, kad kaltinime nurodytų aplinkybių neginčija. Be to, nusikaltimo padarymo vietoje buvo jis, nukentėjusysis, o netoliese jo (M. R.) draugas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. K. paaiškino (parodė), kad dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Pastebėjo, jog asmuo padarė vagystę. Šį vijosi. Bėgantis asmuo pavargo, sustojo. Prisivijęs šį, šio pareikalavo atiduoti butelį. Tačiau šis jam trenkė buteliu per galvą. Butelis sudužo, šukės supjaustė jo veidą, be to nuo šio smūgio sulūžo jo nešioti akiniai. Po to kaltinamasis pasišalino. Atsakė, kad akinių vertė 200 Eur, o jis už šiuos sumokėjo 300 Eur. Be to, šiuos akinius pirko prieš keletą metų.

Kaltinamajam M. R. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajam, jo gynėjai toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius teismo nustatytą nusikaltimą, būtent viešosios tvarkos pažeidimą, pasitvirtino sekančiais duomenimis:

Aukščiau aprašytais nukentėjusiojo M. K. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuomet nustatyta, kad įvykio vieta yra netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini) prie tiltelio per (duomenys neskelbtini) upelį, netoli pastato (duomenys neskelbtini), kurioje rastas sutrūkusio butelio šukės ir sulaužytų akinių liekanos (b. l. 8-13).

Daiktų apžiūros protokolu, kuomet nustatyta, kad apžiūrėtos įvykio vietoje paimtų sulaužytų akinių liekanos (b. l. 14-17).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. K. konstatuota kaktos žaizda ir nubrozdinimai tarpuakyje bei viršutinės lūpos kairėje pusėje, galimai padaryti vienu poveikiu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29).

Nenustatyta, kad nukentėjusysis M. K. dėl kokių tai aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti kaltinamąją M. R.. Jo aukščiau aprašyti paaiškinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo nuoseklūs, išsamūs, aiškūs bei kitiems byloje esantiems duomenims neprieštarauja. M. K. paaiškinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo patvirtina teismo nustatytas M. R. nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl teismas M. K. teisme duotais paaiškinimais dėl viešosios tvarkos pažeidimo tiki ir šie yra kaltinamojo M. K. kaltės įrodymai.

Aukščiau aprašytuose protokoluose, specialisto išvadoje, užfiksuotos aplinkybės, vienos kitas papildydamos, patvirtina teismo nustatytas M. R. nusikalstamos veikos aplinkybes bei neprieštarauja tiek M. K., tiek M. R. aukščiau aprašytiems paaiškinimams dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Nenustatyta, kad minėti rašytinai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl šie rašytiniai duomenys yra kaltinamojo M. R. kaltės įrodymai.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus, aukščiau aprašytus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad M. R. kaltė padarius jo, teismo nustatytą nusikalstamą veiką dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra visiškai įrodyta jo (kaltinamojo) kaltės pripažinimu ir duotais teisme paaiškinimais, aukščiau aprašytais duomenimis, kuriuos teismas įvertinęs pripažino kaltinamojo kaltės įrodymais.

M. R. veika ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant ją teismui buvo kvalifikuota iš idealiosios sutapties kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį ir turto sugadinimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Veikiant bet kuriuo iš nurodytų būdų ar keliais jų visi veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Analizuojant minėto nusikaltimo sudėti baudžiamosios teisės teorijoje bei teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu ir panašiai. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę, o vandališki veiksmai gali pasireikšti ir būti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas.

Todėl pagal byloje nustatytas aukščiau aptartas aplinkybes yra neabejotinai aiškiai matyti, kad M. R. susidariusioje situacijoje elgėsi aiškiai neadekvačiai, agresyviai ir nei moralės, nei teisės požiūriu nepriimtinai, nes po nedidelės vertės svetimo turto, t. y. iš parduotuvės degtinės butelio, pagrobimo, viešoje vietoje sulaikytas nukentėjusiojo, šio atžvilgiu būdamas nusiteikęs agresyviai, šio atžvilgiu įžūliai panaudojo fizinį smurtą, dėl to nukentėjusysis buvo pažemintas ir šokiruotas. Tai vienareikšmiai įrodo, kad jis savo tokiu įžūliu elgesiu viešoje vietoje veikė nusikalstamai, ko pasėkoje pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės (padarytas nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas, nesant kvalifikuojančių aplinkybių; turtinė žala dėl turto sugadinimo, nesant kvalifikuojančių aplinkybių; visuomenės rimties sutrikdymas) lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad M. R. veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.

Tačiau teismas sprendžia, kad nepagrįstai kaltinamojo M. R. veika buvo kvalifikuota kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šioje byloje nenuginčytai nustatyta, kad M. R. tyčine veika buvo sugadintas M. K. turtas (200 Eur vertės akiniai), tačiau tai buvo padaryta jau minėtu įžūliu elgesiu (degtinės buteliu sudavimu nukentėjusiajam į galvą), o tai yra ir minėto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis.

Tuo tarpu idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra toks atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytos veikos neaprėpia.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis taip pat yra turto sugadinimas arba sunaikinimas. Todėl šiuo atveju kyla BK 284 straipsnio ir BK 187 straipsnio 1 dalies, - šių normų kaip visumos ir dalies konkurencija, kur visuma pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų BK 284 straipsnis, o dalis – BK 187 straipsnio 1 dalis. Todėl esant visumos ir dalies konkurencijai, turi būti taikoma tik bendrą visumą nustatanti norma, nes būtent ji atitinka visus padarytos veikos požymius. Minėtos normų konkurencijos atveju nusikalstama veika turėtų būti papildomai kvalifikuota ir pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę ir už tam tikrą nusikalstamos veikos dalį, įeinančią į visumą, tik vieninteliu atveju – kai ši dalis būtų pavojingesnė nei pati visuma. Šiuo atveju tiek BK 284 straipsnio, tiek ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijos numato griežčiausią bausmę laisvės atėmimą iki dviejų metų, taip pat numatytos ir alternatyvios bausmės. Tačiau skirtingai nei BK 187 straipsnio 1 dalis, BK 284 straipsnis numato ir alternatyvią laisvės atėmimui bausmę areštą, kas rodo, kad už pastarąją veiką numatyta atsakomybė yra griežtesnė, nei už veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje arešto bausmė nenumatyta. Todėl tokioje situacijoje sutapties taikymas negalimas.

Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju M. R. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, dėl to jis pagal šį kaltinimą išteisintinas.

M. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuo pat pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas kaltinamajam M. R. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bei į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes bei į kaltinamojo M. R. asmenybę. M. R. anksčiau teistas už nusikaltimą nuosavybei. Jis viešąją tvarką pažeidė esant neišnykusiam, nepanaikintam teistumui. Įvertinęs tai, bei pagal BK 284 straipsnio sankciją teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant M. R. laisvės atėmimo bausmę. Tačiau M. R. jauno amžiaus, darbingas. Ypač teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino. Pagal tai teismas sprendžia, kad M. R. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šioms sąlygoms aplinkybės byloje nustatytos. Todėl M. R. bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Paskirta M. R. kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina galioti, šiam įsiteisėjus panaikinama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau – BPK, 119 straipsnis).

Nukentėjusysis M. K., teismo posėdžio metu patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo jo naudai iš M. R. priteisti 200 Eur turtinei žalai atlyginti bei 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis M. K. pareiškė ieškinį dėl 200,00 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaltinamojo M. R. kaltė padarius jam žalą įrodyta. M. R. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl M. R. nusikalstamos veikos patyrė 200,00 Eur dydžio turtinę žalą. Su šiuo ieškinio reikalavimu M. R. sutiko. Todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas. Priteistina iš kaltinamojo M. R. 200 Eur turtinei žalai atlyginti M. K. naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 6.263 straipsnis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo M. R. kaltė padarius baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą. Be to, jis padarė šį nusikaltimą esant M. K. neviešu asmeniu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje M. K. surašytus ir teisiamojo posėdžio metu nurodytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog M. K. dėl M. R. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. M. K. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 1200,00 Eur. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bei kad M. R. nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių, jam nusikalstama veika padaryti padariniai nebuvo labai sunkūs, tačiau išliekami, o byloje nėra įrodymų, jog M. R. gauna, gaus dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo, kilnojamojo turto, sprendžia, kad 1200,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam R. R. priteistina 600,00 Eur.

Byloje iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus gauta pažyma dėl 34,74 Eur apmokėjimo už gynėjos adv. Audronės Neniškienės suteiktą M. R. antrinę teisinę pagalbą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pagal byloje esančius rašytinius duomenis (procesinį sprendimą) adv. A. Neniškienė paskirta kaltinamojo M. R. gynėja pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 3 dalį. Kaltinamasis M. R. nesutiko, kad iš jo būtų išieškotos minėtos išlaidos, nes jo turtinė padėtis nėra gera, jis šiuo metu bedarbis. Akivaizdu, kad kaltinamasis M. R. nesudarė susitarimo dėl gynybos su minėta advokate, jo gynėjo dalyvavimas byloje pripažintas būtinu pagal įstatymo reikalavimą, ši gynėja jam parinkta VGTPT koordinatorio pagal įstatymo reikalavimą, taigi nevertinus ar M. R. nori turėti gynėją, ar turės galimybę atlyginti išlaidas už gynėjo dalyvavimą byloje. Pagal tai ir Lietuvos Respublikos teismų suformuotą praktiką šiuo klausimu, bei įvertinus tai, kad į bylą nepateikta jokio įrodymo patvirtinančio tarnybos jau turėtas išlaidas, minėtos išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir neišieškotinos iš M. R..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Išteisinti M. R. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).

Pripažinti M. R. kaltu pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą ir už tai jam paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą M. R. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – vienerių metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą M. R. bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2017-01-28 d. 23.00 val. iki 2017-01-29 d. 09.53 val. (dvi paras).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 8 punktais, M. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, jį įpareigojant: bausmės vykdymo atidėjimo metu tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

M. R. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: akinių liekaną, saugomą Vilkaviškio rajono PK, po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.

Nukentėjusiojo M. K. pareikštą ieškinio reikalavimą dėl 200 Eur turtinei žalai atlyginti priteisimo patenkinti visiškai. Priteisti iš M. R. nukentėjusiojo M. K. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo M. K. pareikštą ieškinio reikalavimą dėl 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš M. R. nukentėjusiojo M. K. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiojo M. K. ieškinio reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš M. R. 34,74 Eur išlaidų dalyvavusios byloje jo gynėjos advokatės Audronės Neniškienės pagalbai apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.