Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2115-530/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
1S-2115-530/2015
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01740-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nuteistasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-2115-530/2015
Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01740-2011-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 95-350 , panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P., a.k(duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-28 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.,. 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. 135 str. 2 d. 5 p., 180 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. laisvės atėmimo šešeriems metams bausme.

Bausmės pradžia 2012-01-24, bausmės pabaiga 2018-01-22.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 95-350 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos V. P., konstatuodamas, kad šiuo metu išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis V. P., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, V. P. pateikė Kauno apygardos teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad Komisija nutarimą pagrindė jo asmens byloje esančiais rašytiniai įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Daugelis komisijos narių balsavo už lygtinį paleidimą. Teismas nesivadovavo teisingumo ir sąžiningumo bei proporcingumo principais, grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Teismas taip pat vertino padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, tačiau tai negali apspręsti lygtinio paleidimo taikymo, nes teismas į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Nuobaudų, skirtų drausmine tvarka galiojimas yra išnykęs, todėl tai taip pat neturi būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Teismas nepakankamai skyrė dėmesio į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. skundas tenkintinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši įstatymo redakcija gerokai išplečia galimybę nuteistiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims būti paleistiems lygtinai iš pataisos namų. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir naujai galiojančioje įstatymo redakcijoje įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal naujai įtvirtintą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, bei priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl patvirtinimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą – sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis V. P. yra atlikęs ne tik minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bet ir žymiai didesnę paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – beveik 2/3. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatytas tik vienas kriminogeninis veiksnys – ankstesni teisės pažeidimai. Tačiau nuteistojo darbinė motyvacija, konkretūs darbinės veiklos planai, gyvenamas būstas, emocinis žmonos palaikymas, šiuo atveju duoda pagrindą pagrįstam manymui, jog nuteistasis padarė išvadas ir ateityje nenusikals. Tai, kad nuteistasis šiuo metu taip pat turi konkrečių planų dėl darbo laisvėje, leidžia manyti, kad laisvėje jis sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas, sėkmingai įsilieti į visuomenę ir naujų nusikaltimų nedaryti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nors nuteistasis atlikdamas bausmę ir buvo keturis kartus pažeidęs vidaus tvarką, dėl ko jam tris kartus buvo skirtos nuobaudos (šiuo metu negaliojančios), po paskutinio vidaus tvarkos pažeidimo 2013-11-22 buvo skatintas net keturis kartus (iš viso skatintas 5 kartus) (b.l. 12), kas parodo, jog jis savo elgesį nukreipė teigiama linkme ir padarė pažangą. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, sutaria su kitais nuteistaisiais, būdingos teigiamos nuostatos darbuotojų, kurie su juo dirba atžvilgiu, socialinės reabilitacijos programose dalyvauja aktyviai, sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji jam naudinga. Savo veiksmus apgalvoja, yra suformulavęs ilgalaikius ir trumpalaikius gyvenimo tikslus (b.l.9). Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia tikėtis, kad nuteistais ir laisvėje vengs situacijų, kurios galėtų jį pastūmėti ryžtis pakartotinai nusikalsti. Aukštesniojo teismo nuomone, aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir rodo, kad V. P. bausmės atėmimo metu pervertino ne tik savo elgesį, bet ir vertybes, ką patvirtina ir žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (pagal „OASys“ – 26 balai). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl V. P. gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Aptartų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad Komisija, vienbalsiai priimdama nutarimą taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos namų, tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl V. P. lygtinio paleidimo patvirtintinas ir, nepaisant jam privalomų Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytų bendrųjų pareigų, taip pat nustatytinos papildomos probacijos sąlygos, numatytos BK 67 ir 75 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 360 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutarė:

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 95-350 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. P.“.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nustatyti V. P. šias baudžiamojo poveikio priemones:

pradėti dirbti (užsiregistruoti Darbo biržoje) per 15 dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatytą įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė