Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-612-784/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
1-612-784/2015
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-00523-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
N. B.
Kaltinamasis
A. A.
Advokatai
Kazimira Kanišauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-612-784/2015Proceso Nr. 1-17-1-00523-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Gretai Kapačinskaitei, Viktorijai Podlipskienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai.

gynėjai advokatei Kazimirai Kanišauskienei,nukentėjusiajai N. B.,vertėjoms Svetlanai Minakovai, Audronei Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, turintis nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, registruotas darbo bržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-06-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą:

Jis, sistemingai laikotarpyje nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gegužės 19 d. baugino savo buvusią sugyventinę N. B.: iš įvairių telefono numerių skambinėdavo pastarajai į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), siųsdavo grasinančio pobūdžio sms žinutes, beveik kiekvieną dieną stebėdavo jos buto adresu (duomenys neskelbtini) langus, kelis kartus sutikęs lauke buvo sugriebęs pastarajai už rankų ir laikė, laikė krūtinės srityje su ranka, buvo prispaudęs prie sienos, o su kita ranka rodė gestą, kuris, kaip nukentėjusioji suprato reiškė, kad ją uždusins, pastoviai grasino, kad išveš į mišką, pririš prie medžio, kad niekas jos nesuras, 2012 m. gruodžio 12 d. vakare užsipuolė ją einančią iš parduotuvės, šaukė necenzūriniais žodžiais, prasivardžiavo, po ko čiupo N. B. už kailinių, rankovių srityje, laikė, nenorėjo paleisti, 2013 m. vasario 13 d. prie namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir prie darbovietės adresu (duomenys neskelbtini) grasino nužudyti N. B. jei pamatys su kitu vyru, 2013 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini) N. B. vedžiojant šunį pribėgo jai iš nugaros, čiupo už rankos ir stipriai suko ranką, reikalaudamas, kad ji atsiklauptų prieš jį ant kelių, grasino, kad visą laiką šliaužios prieš jį ant kelių, kad ją palaidos, ji negyvens, o N. B. išsilaisvinus sakė, kad palauks kol ji išeis iš namų ir su ja vis tiek susidoros, 2013 m. rugsėjo 18 d. apie 20.30 val., namo kieme adresu (duomenys neskelbtini) grasino susprogdinti N. B. kartu su automobiliu, prasivardžiavo įvairiais necenzūriniais žodžiais, bandė atidaryti N. B. automobilio dureles, nepavykus atidaryti automobilio durelių pradėjo spardyti automobilį kojomis ir trankyti kumščiu į galinį automobilio langą, tokiais savo veiksmais sistemingai baugino N. B., sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis su N. B. susipažino 2002 m. lapkričio 11 d. Tuo metu N. dar buvo ištekėjusi. Jos sūnui buvo septyneri, o dukrai J. trylika metų. N. sakė, kad jai sunku su vyru, kuris ją mušė, ir jie skyrėsi. Jie pradėjo susitikinėti. Po to, mirus N. patėviui, apsigyveno kartu pas N. B. motiną Izotovą. Pastaroji negaudavo pensijos, todėl jie ją išlaikė. Po patėvio mirties reikėjo padalinti butą, o N. mama neturėjo kompensacijai giminėms pinigų. Jis įkalbėjo N. padėti mamai, nuvažiavo į gimtinę, kur tėvai jam davė 4 000 eurų, taip pat dar pasiskolino iš Milevskij 7 000 litų. Su N. sūnumui jo santykiai visada klostėsi gerai, šis vadino jį tėvu. Su N. dukra santykiai nelabai klostėsi, bet jis apmokėjo jos vestuvių išlaidas, iš viso apie 10 000 litų. Tai buvo 2006 metais, po to kartu važiavo ilsėtis į Turkiją. Jis taip pat nupirko „BMW“ markės automobilį už 9 000 litų. Registruoti mašinos savo vardu negalėjo, kadangi neturėjo vairuotojo pažymėjimo. 2009 metais N. pardavė mamos butą už 130 000 litų, jie norėjo nupirkti trijų kambarių butą, kuris kainavo 225 000 litų. Jis iš Jadvygos pasiskolino 5 000 Lt, o iš M. – 15 000 litų. Šiuos pinigus atidavė N.i. Nei N. B., nei jos vaikams negrasino. Gavosi taip, kad jis pats yra nukentėjusysis, nes dėl bylos negali išvykti iš Lietuvos, nei pailsėti, nei į gimtinę. Jis su N. B. išsiskyrė dėl to, kad jo dukra įstojo į policijos akademiją Azerbaidžane ir jai reikėjo pinigų mokslams, o N. prieštaravo, kad jis padėtų dukrai, nes pirmoje vietoje reikia padėti jos vaikams. N. norėjo bute daryti remontą, o jis jai nepakluso ir išsiuntė pinigus dukrai, dėl ko prasidėjo konfliktai. N. pasakė, kad jeigu jis padės dukrai, tai turės išeiti iš namų. Jis išėjo ir nuo spalio 1 d. N. bute nebesilankė. Raktų nuo buto nepasiėmė. SMS žinutėmis nerašė jokių grasinimų, kas tai darė, nežino. N. sūnus K. jam pasakė, kad N. uždraudė būti jos bute. Jis savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) naudoja jau dešimt metų. Iš šio numerio N. rašė žinutes, norėjo susitaikyti. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) N. žinučių nesiuntė. Jis norėjo jai įrodyti, kad myli, todėl ir rašė, kad užmuš ir pats nusižudys. Tai nėra joks grasinimas, o meilės išraiška. Jis būdavo prie N. darbovietės „(duomenys neskelbtini)“, nes šalia esančioje stotelėje persėsdavo į autobusą, važiuojantį į Lazdynus. Iš ten važiuodavo į Gariūnus, kur dirbo. (duomenys neskelbtini) gatvėje jį visi pažįsta, ten yra vaikų darželis. Jis nepanašus į žmogų, galintį rodyti visokius gestus. Smurtinių veiksmų prieš N. B. nenaudojo. Ji neturi šuns, ir jis negalėjo jai sukti rankų, kuomet ji vedžiojo šunį. Jis (duomenys neskelbtini) gatvėje lydėjo panelę, jis sėdėjo ir laukė, kol pastaroji nusipirks cigarečių, tuomet jį ir sulaikė policija. N. sakė, kad jį nori išvaryti iš šalies. Jis palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis yra kreipęsis į policiją dėl „BMW“ automobilio, nes nematė jo stovinčio kieme, o tame automobilyje jis laikė 4 siuvimo mašinas. Jis nemušė N. sūnaus. Paskutinę žinutę N. jis parašė prieš savaitę, nes tą dieną jam stovint prie sankryžos N. iš savo darbovietės jam siuntė oro bučinius ir mojavo. Nukentėjusioji jį apkalba dėl to, kad turbūt myli. Kartu su juo ji gyveno geriau, dabar gyvena blogiau. Jis į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį daugiabutį, kuriame gyvena N., ateina pas pažįstamą.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. B. parodė, kad nuo to laiko, kai ji paprašė A. išsikraustyti iš jos buto ir paėmė raktus, A. pradėjo pastoviai ją sekti, grasinti, persekioti, paaiškėjo, kad jis pasidarė jos buto durų raktų dublikatus. Ji nuolat pradėjo pastebėti, kad, kuomet nieko nėra namuose, grįžusi rasdavo šlapią rankšluostį, šiltą arbatinuką, dingusiais fotonuotraukas. A. pastoviai sėdėdavo prie įėjimo ant laiptų, būdavo ir prie jos darbo, ir krūmuose prie jos namų. Jis ateidavo ir su draugais, sakydavo, kad ją užmuš, sukapos, ir ji bus surasta miške. Jos vaikams A. A. taip pat grasina. A. skambindavo jai ir naktimis, į duris, ne iš karto nueidavo, kai ji atsikeldavo, rašydavo grasinančias trumpąsias žinutes. Tai vyksta jau ne pirmi metai. Jis atnešdavo vainikus prie jos buto, dėdavo lentas prie jos automobilio ir po kilimėliu, kuris paklotas prie jos buto durų. Gali būti, kad A. jau yra nesveikas. Ji ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Konfliktai su A. prasidėjo tuo metu, kai ji su juo panorėjo išsiskirti. Ji tiksliai nežino, ar A. turėjo kur gyventi, prieš jam išeinant ji davė laiko kelis mėnesius pagyventi, bet po to pamatė, kad A. niekur neina, kaip gyveno jos bute, taip ir gyvena. Ji bandydavo iš jo paimti raktus, bet jis pradėdavo sukti jai ranką. Jau tada galėjo kviesti policiją, bet norėjo gražiuoju be triukšmo išsiskirti. Kai ji, supratusi, kad A. pasidarė buto raktų dubliktą, pakeitė buto durų spyną, A. pradėjo jai grasinti. Jis visur ją persekioja. Ji jaučiasi nesaugiai. Tai neprognozuojamas žmogus, jau prieš jiems kartu pradedant gyventi, paaiškėjo, jog A. melagis. Jis sakė, kad yra turkas, tuo tarpu iš tikrųjų azerbaidžanietis, turėjo du skirtingus pasus. Kuomet pakeitė buto durų spyną, namuose viskas yra tvarkinga, bet A. pradėjo grasinti, sakyti, kad ji negyvens, jis su ja susidorors, pririš prie medžio. Kai vyksta teismo posėdžiai, A. į jos buto duris nebeskambinėja, bet pastoviai, tikrai kiekvieną dieną būna prie jos darbovietės ar prie namų. Kur A. gyvena, ji tiskliai nežino. Ji pati gyvena daugiabučio trečiame aukšte, o A. to namo pirmame aukšte pažįsta kažkokį kaimyną, gal nuomojasi ten butą. Per teismo psėdį girdėjo, kad A. sakė, jog gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. jos atžvilgiu naudojo tiek moralinį, tiek fizinį smurtą. Dar kol nebuvo išėjęs iš jos buto, A. porą kartų jai laužė rankas, nes ji norėjo iš jo paimti buto raktus. Kai išėjo iš buto, buvo ją prispaudęs prie kaklo laiptinėje, sakė, kad ji negyvens. Be to, A. sulaužė jos sūnui K.i nosį. Nė kiek prie buto ar automobilio pirkimo A. neprisidėjo. Ji iki šiol moka paskolą už butą bankui. A. nepadėjo jai materialai, atėjo į jos butą „tuščias“, „nuogas“. Kartu gyveno, viskuo naudojosi, bet už nieką nemokėjo, jie kartu gyveno porą metų.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. V. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o N. B. gyvena bute virš jos buto. Ji matė, kaip A. A. sumušė N. B. sūnų K.. Taip pat žino, kad N. su A. yra išsiskyrę jau 2 ar 3 metai, bet A. vis tiek N.i neduoda ramybės, kiekvieną vakarą ir rytą apžiūrinėja automobilius, ieško jos automobilio. N. B. šiuo metu turi naują nedidelį automobilį, o A. prie šios mašinos sustoja, apžiūrinėja. Paskui kalbasi telefonu, šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius. Su kuo jis kalbasi, ji nežino. Pamatęs, kad tai mato ar išgirsta kaimynai, jis pradeda kalbėti nesuprantama kalba. A. prie jos namo atsiranda nuo pat ryto ir būna iki vėlaus vakaro, o vasarą – net iki 24 valandos. (duomenys neskelbtini) gatvėje A. seniai nebegyvena, anksčiau užeidavo į laiptinę, laužydavo pašto dėžutę. Šiuo metu A. strypų nebesinešioja, bet anksčiau nešiodavosi. Ji pati su A. jokių konfliktų neturėdavo, santykių nepalaikydavo, susitikę nesisveikindavo. Yra buvusi situacija, kai kitas tos pačios tautybės, kaip ir A., asmuo, nužudė uošvę ir jos dukrą, todėl ji mano, kad ir A. tai gali padaryti. N. B. jos kaimyne tapo prieš 7-8 metus. Ji vėliau A. matė kartu gyvenant su N. B., bet kada jis įsikėlė, tiksliai pasakyti negali. Jie anksčiau turėjo automobilį BMW, bet juo visada važinėdavo tik N. B.. A. už vairo ji nėra mačiusi. Po jos butu gyvena kaimynas Igoris, iš pstarojo pasakojimo ji žino, kad A. iš jo nuomojasi butą kitoje vietoje. A. ateidavo pas Igorį. Ji pati asmeniškai matė, kaip A. du kartus laužė N. B. pašto dėžutę.

Apklaustas teisiamajame poėdyje liudytojas K. B. parodė, kad jo mama N. B. nebuvo susituokusi su A. A.. Jis žino, kad A. pastoviai jo mamai grasino, vaikšto paskui ją, būna prie darbovietės ir namų. Tiksliai neprisimena, ar girdėjo, kad A. grasino mamą nužudyti, bet tikrai žino, jog sakė, kad jai „nuraus kojas“. A. pradėjo grasinti, kai išsikraustė iš mamos buto. Jis apie visus grasinimus girdėjo iš mamos žodžių, bet buvo toks atvejis, kad A. jį patį sumušė, taip pat mama jam rodė sms žinutes su grasinimais nuo A.. Šiuo metu jis nemato kiekvieną vakarą A., nes pats dirba vakarais, bet gana dažnai mato A. stotelėse prie jų namų, taip pat ir laisvadieniais. Mama jam pasakojo, kad iki šiol gana dažnai sutinka A. prie savo darbo, ją iki šiol sekioja. A. rodė ir grasinantį gestą – pridedant ranką ir braukiant per savo kaklą. Jo mam pergyvena, iš tikrųjų bijo A.. Su mama A. gyveno apie 3 metus laiko. Kartu jie nepirko jokio turto, nebent kažkokį maistą. Automobilį jo mama pirko pati. Kuomet močiutės butas buvo parduotas, mama prisidėjo pinigų ir nusipirko butą. Lazdynuose A. kartu su jais negyveno, bet būdavo, kad užeidavo į svečius. A. su mama kalbėdavo rusiškai. Kaip rašydavo žinutes, jis nematė.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. B. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios N. B. dukra. A. su jos motina pradėjo kartu gyventi 2008 metais, o susipažino gal metais anksčiau. Jų santykiai nutrūko 2012 metais ir nuo to laiko jie kartu nebegyvena. Ji pati šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje kartu su mama, turėjo ten persikraustyti, nes mamai buvo nesaugu. Ji nepasakytų, kad A. mato kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą, bet eidama į darbą apie 9 val. ir grįždama vakare po darbo A. tikrai mato keturis kartus per savaitę. Kai A. su mama pradėjo kartu gyventi, jie gyveno nelabai draugiškai, o po to prasidėjo grasinančios žinutės, po to, kai A. išsikraustė iš namų, nuolat persekioja jos mamą prie darbo ir prie namų. Ji mamą su draugu pasitinka prie darbo. A. buvo paėmęs raktus nuo mamos automobilio, ir, kol ji nenusipirko naujos mašinos, jai su draugu tekdavo mamą nuolat prie darbo pasitikti, nes ji bijojo grįžti į namus. Ji taip pat yra mačiusi automobilio viduje nuotraukas. Šiuo metu sms žinučių su grasinimais A. nerašo. BMW automobilį pirko jos mama, o automobilio raktai pas A. atsirado todėl, kad jie kartu gyveno. Ji matė, kaip A. stūmė jos mamą, laužė pašto dėžutę, nematė, tik kaip pylė šiukšles ant kilimėlio prie buto durų, bet jos manymu to niekas kitas negalėjo padaryti, tik A.. Ji yra vyresnė už savo brolį. Lazdynuose A. su jos mama gyveno labai trumpai. Automobilis buvo registruotas mamos vardu, mama pakankamai gerai uždirbdavo , kad pati įstengtų nusipirkti automobilį.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. G. parodė, kad ji su N. B. draugauja jau 24 metus, susipažino studijuojant mediciną. Nuo tada, kai N. pradėjo draugauti su A., pažįsta ir A.. A. jai suremontavo siuvimo mašinėlę. Kol N. ir A. negyveno kartu, jų santykiai buvo geri, bet jiems pradėjus gyventi kartu, A. labai pasikeitė, pradėjo aiškėti jo melas. Paaiškėjo, kad A. yra neisšsiskyręs, turi vaikų, net ir Lietuvoje yra jo vaikas. To niekas nežinojo. Ji pati asmeniškai matė du A. pasus, dvi gimimo datas. A. pasakojo, kad jo šeima gyvena Turkijoje, o paaiškėjo, kad ne. Jų šeimoje tada iškart prasidėjo ginčai. Jos jaunesnysis sūnus pamatė A. su sūnumi, tada A. prašė niekam nepasakoti, kad jis turi sūnų. N. su A. kartu pragyveno apie pusę metų. Išsikraustęs A. pasidarė buto raktų dublikatą, ir N. jį buvo užtikusi bute su savo sūnumi. A. neįmanoma buvo atsikratyti. N. nuo buto durų pakeitė spyną. Po to A. pradėjo N. mašinoje kaišioti nuotraukas, dėti vainikėlius, rišti kaspinėlius. Girdėjo, kad A. sakė „kur matyta, kad mane boba paliks“. Ji žino, kad iki šiol N. prašo savo šeimos narių palydėti į namus iš darbo, nes baiminasi A.. Kad A. duodavo pinigų maistui ar už buto paslaugas sumokėti, ji neneigia. Bet didesnių sumų neduodavo, N. pas ją pati ateidavo pasiskolinti pinigų, kai reikėdavo. A. rašo sms žinutes nei lietuvių, nei rusų kalbomis. A. nekalba 100 procesntų rusiškai, bet kadangi ji ir N. yra su juo bendravusios, tai supranta, ką A. nori pasakyti. N. pastoviai jaučia įtampą, o A. siųstose žinutėse yra daug negražių žodžių. N. yra radusi netikrų gėlių puokštę su kaspinėliu, padėtą po automobilio valytuvu. Policija buvo pradėta kviesti nuo to laiko, kai A. sumušė N. sūnų K.. Ji pati su N. kaimynais nebendrauja.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. G. parodė, kad buvo atvejis, kai A. sumušė N. sūnų K.. Jis pats yra geriausias K. draugas, dažnai pas jį atvažiuoja. Jis pats A. dažnai mato prie K. namų. Kartą yra parvežęs ir N., nes ji bijojo A., kuris visur ją sekioja. Kartą N. paskambino, kad jis išvežtų iš buto A. daiktus į jo darbo vietą, o po to vakare parvežė N. namo ir pamatė, kad prie namų A. buvo ne vienas, su kažkokiais savo draugais užsieniečiais. Jis su broliu palydėjo N. į namus. Iš tikrųjų buvo taip, kad vežant N. automobilyje ji pasilenkė, gal bijojo, kad nepastebėtų tie žmonės, tada jie parvažiavo iš pradžių pas juos į namus, nes buvo tik dviese, o A. su vyrais. Kai jis A. pamatė su vaiku, A. jam pasakė, kad nesakytų apie tai N.i, kitaip jam bus blogai. Bet jis N.i vis tiek pasakė, kad A. turi sūnų. A. visur persekioja N.. Jis pats vieną kartą skaitė sms žinutę, bet ją perskaityti buvo labai sunku, A. rašė nesuvokiamus dalykus, kad nužudys, todėl N. A. ir bijojo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja N. I. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kiekvieną dieną N. mašinoje matydavo nuotraukas. A. prie N. namų vaikšto iki šiol, skambindavo naktį, kad neleistų miegoti, buvo padėta po automobilio ratu lentelė su įkalta vinimi. Ji matė ir lenktą vainiką su juodu kaspinu. Matė, kaip A. keletą kartų iki vėlumos buvo devynaukščio namo, kuriame gyvena N., laiptinėje. N. nervinasi dėl A. elgesio, geria vaistus. A. porą kartų buvo atsiuntęs žinutę ir į jos telefoną, įžeidinėjo jos dukrą. Kad rašė A. galima suprasti iš teksto, nes jį reikia sugebėti suprasti, A. prastai šneka rusiškai, aišku, kad tokias žinutes tik jis vienas rašo. Žinutėse yra lietuviškos raidės, bet rusiški žodžiai. Jai nežinoma, kad kaltinamasis N.i davė didesnes pinigų sumas. A. turi dvi šeimas ir tris vaikus, kuriems siunčia pinigus, yra vedęs ir neišsiskyręs.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. S. parodė, kad ji kartu su A. gyveno iki 2005 metų ir išsiskyrė dėl to, kad A. susipažino su N.. Ji kartu su A. augina sūnų, A. jų sūnų išlaiko. Sūnaus gimimo liudijime įrašytas tik A. vardas, o pavardė duota jos, bet A. tėvystę pripažįsta. Ji negirdėjo, kad A. būtų keikęsis ar kažką blogo pasakęs.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas O. M. parodė, kad jis N. ir A. šeimą pažįsta apie 8 metus, nieko blogo negali pasakyti. Pastaruosius 4 metus jis bendrauja tik su A., nes pastarasis nebebendrauja su N.. A. yra mielas žmogus, labiau linkęs patylėti, o visos provokacijos daugiau buvo iš N. pusės. A. visai nevartoja alkoholio. A. kartu su N. iš jo buvo pasiskolinę pinigų, po to abu tuos pinigus ir grąžino. Jie bendraudavo šeimomis, A. vežiodavo N. į Turkiją. A. su N. išsiskyrė todėl, kad A. dukra pradėjo studijuoti, o N. ją draudė remtis pinigais, tuo metu nesisekė prekyba. Jis žino, kad A. turėjo BMW automobilio raktelius, nes tai jo mašina. Taip ir N. sakydavo. Kai A. su N. išsisiskyrė, tuo automobiliu nesinaudodavo, jame A. buvo pasidėjęs siuvimo mašinas. Jis buto pirkimui yra paskolinęs 7 000 litų, pinigus A. su N. atidavė. A. nesikeikia, daugiau keiksmažodžių girdėjo iš N.. Jis nežino, ar A. moka rašyti, jis sunkiai šneka rusiškai. A. sakė, kad yra turkas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas T. G. parodė, kad N. B. yra jo teta. Jis gerai žino jos situaciją su A.. Viskas buvo pas juos gerai, kol N. nesužinojo, kad A. turi kelias šeimas. A. tada buvo išprašytas iš N. namų ir prasidėjo didelės problemos. Iš pradžių A. sulaužė nosį N. sūnui. A. terorizuoja tik N. ir jos sūnų. Kai N. jam paskambina ir jis atvažiuoja tam, kad su A. pasikalbėtų, pastarasis pabėga. Situacija yra labai bjauri, A. nenustoja N.i skambinti ir siųsti sms žinutes. Buvo atvejis, kai jis su broliu nuvežė A. daiktus į turgavietę, pastarasis bandė sukelti skandalą, bet jie gražiai padėjo A. daiktus prie prekystalio. Jis matė A. ir prie „(duomenys neskelbtini)“. N. jam parodydavo sms žinutes, kurias siųsdavo A.. Buvo jose vartojami tokie žodžiai kaip „pasmaugti“ ar dar kažkas. Kadangi jis A. pažįsta ne vienerius metus, gali pasakyti, kad per tiek laiko A. normaliai neišmoko nė vienos kalbos. Pagal rašyseną jis spręsdavo, kad žinutes rašo A.. Jis žino, kad N. A. bijo, kai sutemsta, nelabai nori kur eiti. A. su N. gyveno nuo 2008-2009 metų. Buvo atvejis, kai A. buvo atvažiavęs į kaimą, bandė kažką aiškinti jo seneliui, jam teko gražiai A. išprašyti, nuvežti į Vilnių, viskas tada apsiėjo be konfliktų, bet A. šmeižė N.. Jis su tėvu ne kartą važiuodavo naktį pas N., nes A. stovėdavo jos namo laiptinėje, išpaišydavo automobilį, matė vainikus, juostos gabaliukus.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. L. parodė, kad ji yra N. B. bendradarbė. Ji A. A. asmeniškai nepažįsta, iš pradžių pastarąjį matydavo pro darbovietės langą. A. atnešdavo gėlių, prašydavo apsaugos darbuotojo, kad jas perduotų N.i. A. laukdavo N. prie durų, norėdavo pasikalbėti, ieškodavo, kad kas nors ją pakviestų. Kada N. atvažiuodavo automobiliu, būdavo, kad ant mašinos pridėta juodų kaspinėlių, per Valentino dieną – žybčiojančių širdelių. A. labai dažnai vaikščiodavo apie N. darbo vietą, pasižiūrėdavo, ar stovi jos automobilis, ir tuomet nuvažiuodavo, rašydavo žinutes, skambindavo, bet kada N. pakeldavo ragelį, dažniausiai tylėdavo. N. būdavo susinervinusi, sakydavo, kad A. jau iš ryto stovėdavo prie jos namo, susinervindavo gavusi žinutes. Vienoje žinutėje jai įstrigo žodis „mirtis“. Būdavo, kad N. po darbo veždavo į namus, vežė ir gyddytojas. A. veiksmai neprognozuojami, ji beveik visada, pasižiūrėjusi pro langą, mato, kaip jis suka ratus aplinkui.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Y. M. parodė, kad A. A. jis pažįsta apie 20 metų. N. B. nepažįsta. N. jį yra aplankiusi ligoninėje. Jis yra pataręs A., kad šis N.i neskolintų pinigų. Jokių grasinimų iš A. jis nematė ir negirdėjo. Jis yra skambinęs N.i, siūlė susitarti ir su A. nesiskirti. A. geras žmogus, jis prekiauja turguje.

Apklaustas tesiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad jis buvo vedęs N. B. dukrą J.. Jo santykiai su J. nutrūko 2008 metų pabaigoje. Jis žino, kad prieš perkant butą Pašialičiuose, dalį pinigų A. A. skolinosi. Jis girdėjo, kaip N. su A. kalbėjo, kad reikia pasiskolinti pinigų. Apie jų santykius jis nieko negali pasakyti, tik žino, kad A. yra ramaus būdo žmogus. BMW automobilį jie pirko iš jo pusbrolio už A. pinigus. A. turėjo pinigų, nes dirbo turguje. N. sūnus K. A. vadino tėvu, jie kiekvienais metais važiuodavo poilsiauti į Turkiją. Jį patį uždarė į kalėjimą 2009 metais. Tai nesusiję su N. ir jos dukra.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. M. parodė, kad ji ir jos vyras draugavo su A. ir N. šeimomis. Ji nieko blogo apie juos negali pasakyti. Jie skolino jiems pinigų buto pirkimui, apie tai jai pasakojo vyras. Iš A. negirdėjo jokių grasinimų N. atžvilgiu. A. su N. kartu pragyveno apie 10 metų. Nesupranta, kaip galėjo atsitikti, kad jie išsiskyrė.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. N. parodė, kad ji seniai pažįsta A. A.. Ji pati dirba turguje, pamena, kaip vaikinai atvežė A. daiktus ir numetė jam po kojomis turguje, kur ir jis pekiauja. Tai buvo N. sūnus ir jo draugas. A. labai nusiminė, todėl ji pasiūlė jam savo butą, kuriame jis kurį laiką (apie 3 mėnesius) gyveno, po to išsikraustė. Negražių, necenzūrinių žodžių iš A. nėra girdėjusi, jis yra mandagus žmogus. Ji matė jo žmoną po operacijos, kas tarp jų įvyko, nežino. A. visada sakydavo, kad tarp jų geri santykiai. A. su N. pragyveno apie 10 metų. Žino, kad N. dirba ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2014 m. liepos 10 d. Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad N. B. pateikė mobiliojo ryšio telefonus Nokia X3-00 Imei Nr. (duomenys neskelbtini) su Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nokia 2700 Imei Nr. (duomenys neskelbtini) su Sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikti telefonai buvo apžiūrėti kaip, surašant mobiliojo ryšio apžiūros protokolą, bei pakvitavimu grąžinti N. B. (t. 1, b.l. 124-141).

Iš byloje esančio 2013 m. lapkričio 12 d. N. B. pareiškimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 10 d. išeidama iš namų vos neužmynė ant prie savo buto paliktos lentelės, prikaltos smulkių vinukų. 2013 m. lapkričio 11 d. ryte atėjusi prie savo automobilio, pamatė kažkokį daiktą prie mašinos, pasilenkusi rado lentą prikaltą įvairaus dydžio vinimis, kuri buvo pakišta po mašinos ratu. Vėliau iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) gavo žinutę: „būk atsargi šiandien 11“. (t. 1, b. l. 142) prie pareiškimo N. B. pateikė prie mašinos rastą lentą su vinimis. N. B. pateikta kaladėlė su vinimis buvo apžiūrėta ir patalpinta saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą (t. 1, b.l. 144-149).

2014 m. birželio 4 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu prokuroro nutarimu buvo gautos nukentėjusiosios N. B. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įtariamojo A. A. Nr. (duomenys neskelbtini) telefono numerių išklotinės laikotarpyje nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. birželio 4 d. (t. 1, b. l. 155-156). Išanalizavus gautą informaciją apie telefonų vartotojų numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gauta duomenų, kad laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. A. A. skambino ir rašydavo sms žinutės N. B.. Skambindamas buvo šių celių veikimo zonoje: A148 (duomenys neskelbtin)), A 318 (duomenys neskelbtini), A 276 ((duomenys neskelbtini), A 278 (duomenys neskelbtini), A 277 (duomenys neskelbtini) , 421 (duomenys neskelbtini), B448 (duomenys neskelbtini), 188 (duomenys neskelbtini), 277 (duomenys neskelbtini), 417 ((duomenys neskelbtini), A14F (duomenys neskelbtini), B44F (duomenys neskelbtini), A147 (duomenys neskelbtini), 168 (duomenys neskelbtini), B477 (duomenys neskelbtini). A. A. Sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įdėta į mobilaus ryšio telefoną, kurio imei Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b l. 157).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teisėją įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Be to, teismas privalo įsitikinti byloje esančių įrodymų patikimumu.

Iš šių įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių išplaukia, kad kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos kontekstą. Vertinant šioje byloje ištirtus įrodymus būtina pažymėti tai, kad kaltinamasis A. A. kaltinamas sistemingai bauginęs buvusią sugyventinę – nukentėjusiąją N. B.. Aplinkybė, kad tam tikrą laiką kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno kartu, yra reikšminga vertinant kiekvieno iš jų parodymus, nes šiuo metu kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai yra blogi. Todėl teismas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Tas pats pasakytina ir apie apklaustų liudytojų parodymus.

A. A. kaltinamas padaręs BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika – žmogaus terorizavimas, pasireiškia grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą (būtent pastaroji veika inkriminuota kaltinamajam). Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia žmogaus bauginimu, subjektyvioji pusė - tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizuodamas šią nusikaltimo sudėtį, yra pasisakęs, kad terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes suvokia, kad kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui (kasacinė nutartis Nr. 2K-496/2005 ir kt.).

Kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusiąją myli, jai negrasino, prieš ją nesmurtavo. Vis dėlto, byloje yra nustatytos objektyvios aplinkybės, kad kaltinamasis iš jam priklausančio telefono Nr. 867667621 ne vieną kartą siuntė trumpąsias žinutes, tarp jų ir žinutes su aiškiai ne meilę, o grasinimus demonstruojančiu turiniu (iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje jau aptarto 2014 m. vasario 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad vienoje iš žinučių kaltinamasis grasina nukentėjusiąją nužudyti ir pats nusižudyti, kitoje žinutėje – kad nukentėjusiosios jis nepaleis, net jei ji susiras kitą vyrą ir t. t.). Nors kaltinamasis neigia naudojęsis kitais telefonų numeriais, iš kurių buvo siųstos trumposios žinutės į nukentėjusiosios N. B. telefoną, tačiau šių žinučių turinys ir kalba (kaltinamasis blogai kalba rusiškai, o žinutes siuntinėjo lotyniškomis raidėmis, jomis surinkdavęs blogai suprantamus rusiškus žodžius) teikia pagrindo abejoti tokiais kaltinamojo parodymais. Juo labiau, kritiškai vertintini kaltinamojo parodymai apie priežastis, kodėl jis, prasidėjus ir net jau besibaigiant teisminiam procesui, telefonu bendravo su nukentėjusiąja, netgi pažeisdamas jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas – viename iš paskutinių teismo posėdžių kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusioji N. B. būdama darbovietėje jam per langą siuntė „oro bučinius“, todėl jis vakare jai paskambino ar parašė žinutę. Nors šios aplinkybės pareikštame kaltinime neatsispindi, vis dėlto teikia pagrindo, visų byloje surinktų faktinių duomenų kontekste, tokius kaltinamojo parodymus vertinti kaip itin nelogiškus. Kaltinamasis taip pat teigia investavęs į bendrą gyvenimą su nukentėjusiąja daug piniginių lėšų – materialiai padėjęs įsigyti butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, nupirkęs BMW markės automobilį, išleidęs 10 000 Lt nukentėjusiosios dukters vestuvėms ir kt. Šių kaltinamojo parodymų taip pat nepatvirtina jokie rašytiniai bylos duomenys. Liudytojai O. M. ir M. M. teigia skolinę kaltinamajam ir nukentėjusiajai tam tikras pinigų sumas, tačiau ir jie nurodė neturintys jokių tai patvirtinančių dokumentų, nors tariamai paskolintos piniginės sumos buvo pakankamai didelės. Be to, šie liudytojai yra artimi kaltinamojo draugai. Beje, pažymėtina, kad turtinių santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo buvimas nėra aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kita vertus, kaip minėta, jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis yra reikšmingai materialiai prisidėjęs prie bendro ūkio su nukentėjusiąja N. B. vedimo. Kaltinamojo parodymų kritišką vertinimą sustiprina ir tai, kad kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu teigė niekada nesmurtavęs nei prieš nukentėjusiąją, nei prieš jos sūnų, kai tuo tarpu iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nusoprendžio matyti, kad kaltinamasis A. A. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiosios sūnui K. B.. Taigi, visų šių aplinkybių visuma teikia pagrindo kaltinamojo A. A. parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiajai negrasino ir jos nebaugino, vertinti kritiškai, kaip kaltinamojo gynybinę taktiką.

Vertindamas nukentėjusiosios N. B. parodymus teismas pažymi, kad nukentėjusioji, nors kai kurios jos parodymų detalės kelia tam tikrų abejonių, kurios gali būti lengvai paiškinamos stresine nukentėjusiosios būsena (pavyzdžiui, tai, kad kaltinamasis tikrai kiekvieną dieną kelerių metų laikotarpyje ją persekiodavo), tačiau visumoje jos parodymai yra nuoseklūs ir abejoti nukentėjusiosios nuoširdumu bei parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo. Be to, teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai (ne tik N. B. sūnus K. B. ir dukra J. B., kurie yra artimi nukentėjusiajai asmenys), bet ir liudytoja I. L., kuri yra N. B. bendradarbė, visiškai patvirtino nuentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinamasis ją nuolat persekiodavo, stebėdavo, skambindavo, nors nukentėjusioji akivaizdžiai buvo išreiškusi nenorą su juo bendrauti. Apie tai, kad nukentėjusioji kaltinamojo veiksmų buvo įbauginta ir jai reikėjo realios pagalbos, patvirtino taip pat teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai T. G., V. G., A. G.. Be to, kaip jau buvo minėta, tai, kad kaltinamasis ne vieną kartą siuntė grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes, byloje patvirtina daiktų pateikimo protokolas, 2014 m. mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolas su priedais (t. 1, b. l. 123-140). Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai stebint nukentėjusiąją, rašant jai grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes, persekiojant fiziškai, tęsėsi ilgą laiką, buvo skirti įbauginti nukentėjusiąją, sukėlė nukentėjusiajai nesaugumo jausmą, baimę, ir atitinka visus BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius. Pastebėtina, kad kaltinime aprašomas ir tam tikras kaltinamojo vartotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu – laikymas už kailinių rankovės, rankos sukimas, bei turtą gadinantys veiksmai – automobilio durelių spardymas, trankymas kumščiu į automobilio langą. Teismo vertinimu, pastarieji veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip sudarantys dalį BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių, pagal kaltinamojo tyčios kryptingumą – akivaizdu, kad kaltinamojo tyčia buvo nukreipta įbauginti nukentėjusiąją, sukelti jai baimę, nesaugumo jausmą, o ne fiziškai ją sužaloti ar sugadinti jos turtą. Iš kitos pusės, nukentėjusioji turėjo realų pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų. Jie tęsėsi ilgą laiką, pasireiškė įvairiomis formomis, be to, kaltinamasis buvo sužalojęs nukentėjusiosios sūnų. Visų šių aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo A. A. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. A. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam skirtina įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Lietuvoje turi socialinius ryšius, registruotas darbo biržoje, paskirtos bausmės vykdymas remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, kadangi teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 str.,

nusprendė:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti ir tiesiogiai ar per kitus asmenis, elektroninių ryšių ar kitomis priemonėmis neieškoti kontaktų su nukentėjusiąja N. B., nesilankyti nukentėjusiosios N. B. gyvenamojoje ir darbo vietose bei įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kaladėlė su vinimis, 2014-07-23 nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 148), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis