Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

2. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieškovės I. Č. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

5. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nepilnamečiam vaikui G. Č. išlaikymas mokamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-22 įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, išlaikymo dydį (145 Eur) šalys nusistatė nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

7. Iš ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio matyti, kad ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi priteistas 145 Eur išlaikymas yra nepakankamas, atsakovas užtektinai neprisideda prie dukters G. Č. išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

8. Nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas, preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų sprendimai dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, kadangi CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą siekiant protingos vaiko interesų ir tėvų galimybių pusiausvyros. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai ir pasikeitusi šalių turtinė padėtis.

10. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas vengtų išlaikyti dukrą, turėtų išlaikymo įsiskolinimą. Priešingai, pati ieškovė nurodė, jog atsakovas dukters išlaikymui moka po 150 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo papildomą laikiną išlaikymą, nes šalių nepilnametės dukters poreikiai lyginant su buvusiais 2016 m. pasikeitė taip, kad šiuo metu teikiamo išlaikymo nepakanka jiems patenkinti (CPK 12, 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą.

11. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, 331 straipsniu, 337–338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovės I. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą.