- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- I-471-142/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02112-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kauno
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui – šios institucijos Štabo Teisės skyriui vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
D. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–18), prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno VPK), 152,00 Eur, 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI), 16 492,00 Eur, 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 76,00 Eur, 4) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), 1 000,00 Eur, 5) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), 16 720,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 9 d. buvo kalinamas Kauno VPK areštinėje, nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. vasario 11 d. Kauno TI, nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 12 d. Lukiškių TI-K. Pabrėžė, kad jis minėtose įstaigose buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Kamerose jam trūko gyvenamojo ploto, buvo drėgna, sienos buvo apipelijusios, matėsi plytos, nes tinkas nuo sienų buvo nutrupėjęs. Su kameroje esančiais asmenimis nuolat kildavo konfliktai. Pasak pareiškėjo, sanitarinis mazgas buvo netvarkingas, nuo jo sklido nemalonus kvapas. Taip pat kamerose nebuvo natūralaus apšvietimo, nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra; veisėsi tarakonai ir kiti parazitai. Išduodami čiužiniai ir patalynė buvo susidėvėję, neskalbti. Nebuvo galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Pabrėžė, kad 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. vasario 12 d. buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus: konvojavimui skirtos mašinos buvo purvinos, stiklai nučiupinėti, mėtėsi šiukšlės, nuorūkos, nebuvo saugos diržų, vėdinimo sistemos, nepakankamas apšvietimas. Pasak pareiškėjo, jis nuolat patirdavo psichologinį sukrėtimą, orumo pažeminimą, kančią.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 97–103).
Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas. Sutinka, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Pabrėžė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija. Paaiškina, kad remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Visose kamerose yra įrengta sienelė, atskirianti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Minkštas inventorius (čiužiniai, patalynė) yra nuolat atnaujinami ir keičiami, taip pat dezinfekuojami. Pažymi, kad kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Taip pat pažymi, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ vykdo vabzdžių naikinimo darbus bei profilaktinius patikrinimus. Pareiškėjo skundą vertina kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas atsiradusią žalą grindžia tik bendrojo pobūdžio teiginiais.
Lukiškių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Kauno VPK, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 83–85).
Nurodo, kad 2007 m. spalio 30 d. buvo atidaryta nauja Kauno VPK areštinė, kuri atitinka visus higienos normos keliamus reikalavimus. Minėtą areštinę prižiūri Visuomenės sveikatos centras ir pagal jo pateiktą išvadą jokių pažeidimų joje nenustatyta. Visi asmenys, laikomi areštinėje, yra aprūpinami minkštuoju inventoriumi, jiems išduodami švarūs lovos skalbiniai. Teigia, kad pareiškėjo laikino sulaikymo atveju policijos pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei.
Kauno VPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Kauno TI, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 111–117).
Nurodo, kad nė karto pareiškėjui būnant Kauno TI nebuvo pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma, nes pareiškėjui visą jo kalinimo laikotarpį teko nuo 7,62 kv. m iki 3,64 kv. m. Todėl pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti ir Kauno TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais nėra pagrindo. Pabrėžė, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjui ši teisės buvo užtikrinta. Be to, buvo sudarytos sąlygos sportuoti ir mankštintis. Įrengti sanitarinius mazgus atskirose patalpose Kauno TI reikalinga atlikti pastato ir patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl toks reikalavimus negali būti taikomas. Pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, nes Kauno TI įrengti sanitariniai mazgai nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, Kauno TI yra standartiniai skaidraus stiklo langai, yra įrengta orlaidė ventiliacijai, todėl pareiškėjo teiginiai dėl kamerų langų nepagrįsti. Pabrėžė, kad Kauno TI kamerų ventiliavimo sistemos įrengimas atitinka teisės aktus. Kauno TI laikosi kamerų įrengimo ir higieninių sąlygų jose, o remontas kamerose atliekamas nuolat. Nesutinka su pareiškėju dėl jo pažeistų teisių Kauno TI, nes pareiškėjas nė karto nesikreipė į Kauno TI pareigūnus dėl gyvenamųjų sąlygų pagerinimo.
Tarnyba, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–34).
Nurodo, kad konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti. Visose transporto priemonėse įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos. Yra įrengti atsarginiai išėjimai, pritvirtinti gesintuvai. Specialusis transportas turi registracijos liudijimą su paskirties nurodymu ir techninės apžiūros ataskaitas. Visam transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos apžiūros laboratorijos matavimai. Minėta laboratorija nenustatė, kad konvojavimo transportas būtų netinkamas konvojuoti asmenims. Nesutinka dėl antisanitarinių sąlygų automobiliuose, nes Tarnybos poskyriai nuolat atlieka automobilių dezinfekciją. Pabrėžė, kad Tarnyba visada užtikrina tinkamą paruošimą transporto konvojavimui. Transporto priemonėse, kuriomis konvojuotas pareiškėjas, saugos diržai yra įrengti. Į tualetą konvojuojami vedami pasikeitimo punktuose jiems patiems prašant. Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas teikė prašymus ar nusiskundimus dėl netinkamų konvojavimo sąlygų. Mano, kad šiuo atveju civilinė atsakomybė negalima, nes nėra jai būtinų sąlygų.
Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Kalėjimų departamentas, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 78–81).
Nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjo skundų nenagrinėjo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad Kauno TI ar Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekę nežmoniškai elgtis su pareiškėju. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais. Be to, pareiškėjas privalo pagrįsti ir žalos dydį, įrodant, kad nurodyta žala kilo būtent dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų.
Policijos departamentas, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime nurodo, kad dėl Kauno VPK galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų, ši institucija ir turi atstovauti valstybei taip, kaip numato teisės aktai. Pareiškėjas pats neturi pagrindo pasirinkti kito atstovo, kuris šioje byloje nėra įgaliotas atstovauti atsakovės valstybės (b. l. 23–24).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Konstitucinis Teismas ne kartą akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Valstybės institucijos ir jų pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimą, padarytos žalos kompensavimą, valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K (jo pareigūnų) veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto Kauno VPK, Kauno TI ir Lukiškių TI-K
Kaip minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą pirmiausia kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų inter alia minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo pareiškėjui tuo metu, kai buvo laikomas Kauno VPK, Kauno TI ir Lukiškių TI-K.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 9 d. buvo laikinai sulaikytas ir patalpintas į Kauno VPK areštinę (b. l. 84). Nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. vasario 11 d. pareiškėjas buvo laikomas Kauno TI (b. l. 119–124). Nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 12 d. pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K kameroje Nr. 118 (b. l. 97).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.
Atsižvelgiant į Kauno VPK pateiktus duomenis (b. l. 89), byloje nustatyta, kad areštinėje yra įrengtos 24 kameros (12 antrame ir 12 trečiame aukštuose, kamerų tipai – vienvietės, dvivietės, trivietės ir keturvietės kameros). D. K. buvo patalpintas į kamerą Nr. 301 2015 m. liepos 7 d. 22.21 val. Minėtoje kameroje iki 2015 m. liepos 8 d. 12.09 val. buvo dar vienas asmuo (b. l. 94). 2015 m. liepos 8 d. nuo 22.42 val. kartu su pareiškėju į kamerą buvo patalpintas kitas asmuo. Pareiškėjas kameroje buvo iki 2015 m. liepos 9 d. 15.33 val. Teismas neturi duomenų, kad buvo pažeistas minimalus gyvenamojo ploto tenkančio vienam asmeniui reikalavimas, tačiau iš anksčiau paminėtų duomenų matyti, kad pareiškėjas kurį laiką kameroje buvo vienas arba su ar vienu asmeniu. Todėl laikytina, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo atžvilgiu buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas jam būnant Kauno VPK areštinės kameroje.
Atsižvelgiant į Kauno TI pateiktą 2016 m. birželio 23 d. pažymą Nr. II-3415 (b. l. 119–124), byloje nustatyta, kad Kauno TI reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. vasario 11 d. Taigi pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas visą minėtą laikotarpį, todėl konstatuotina, kad Kauno TI, CK 6.271 straipsnio prasme, veikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti ir šiuo aspektu pažeidimo nepadarė.
Atsižvelgiant į Lukiškių TI-K pateiktus duomenis (b. l. 97), byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 12 d. pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, todėl ši institucija pažeidimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto nepadarė.
Taigi, visu ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 9 d. Kauno VPK, nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. vasario 11 d. Kauno TI ir nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 12 d. Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto trūkumo minėtais laikotarpiais yra laikomi neįrodytais.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo Kauno VPK, Kauno TI ir Lukiškių TI-K
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Kauno VPK, Kauno TI ir Lukiškių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, t. y. jie nebuvo atskirti nuo gyvenamosios patalpos.
Nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 21 punkte, be kita ko, numatyta, kad kamerų tipo patalpų, baudos izoliatorių patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato minėta HN 76:2010, kurios 2 punktas apibrėžia jos taikymo ribas, t. y. nurodo, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atskiros sanitarinio mazgo patalpos įrengimas su ventiliacijos sistema yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl su tuo susiję reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra taikomi. Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Kauno VPK atsiliepime teigia, kad Kauno VPK areštinė, kurioje pareiškėjas buvo patalpintas ir laikomas nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 9 d., yra naujai atidaryta nuo 2007 m. ir pastatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintos Higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ reikalavimams ir pagal patvirtintą projektą. Iš Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 86–87, 88–90) matyti, kad atliktų patikrinimų metu minėtoje Kauno VPK areštinėje pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kamerų būklė, sanitarinio mazgo įrengimas Kauno VPK atitinka higienos normų reikalavimus ir teismas pareiškėjo teiginius, kad dėl kameros būklės bei netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo laiko neįrodytais.
Kauno TI atsiliepime nurodė, kad sanitariniame mazge įrengta praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė, yra atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, be to, sanitarinis mazgas atitvertas nuo kameros 2,1 m aukščio atitvarais užtikrinančiais higienos normų laikymąsi (b. l. 113). Tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 131–134). Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad 1,5 metro pertvara kamerose yra įrengta ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. (b. l. 100–101). Pažymėtina, kad HN 76:2010 2 punktas nustatė, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi tiek Kauno TI, tiek Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo veikianti įstaiga ir atskiro sanitarinio mazgo bei oro šalinimo sistemos įrengimas yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, šis higienos normos reikalavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas praleido tik vieną parą, su juo kameroje kartu buvo laikomas tik vienas asmuo, nėra pagrindo konstatuoti dėl pareiškėjo privatumo neužtikrinimo lėmusių neturtinės žalos atsiradimą. Byloje esančios sanitarinio mazgo įrengimo Kauno TI nuotraukos patvirtina, kad pareiškėjo privatumas, naudojantis tualetu, buvo užtikrintas. Sanitarinio mazgo patalpa yra atskirta nuo viso likusio kameros ploto, įrengtos atskiros durys, patekimui į šią patalpą (b. l. 131–134). Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su netinkamu sanitarinių mazgų įrengimu atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių
Pareiškėjas nurodo, kad Kauno VPK, Kauno TI ir Lukiškių TI-K kamerose nebuvo natūralaus apšvietimo, nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, buvo pelėsio, grybelio požymių, sienos sutrupėjusios, veisėsi tarakonai ir kiti parazitai.
HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc. Tokie patys santykinės drėgmės rodikliai nustatyti ir HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 16 punkte, o 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Teismas konstatavo, jog kamerų būklė, sanitarinio mazgo įrengimas Kauno VPK atitinka higienos normų reikalavimus. Kaip minėta, Kauno VPK areštinė yra naujai atidaryta nuo 2007 m. ir pastatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintos Higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ reikalavimams ir pagal patvirtintą projektą. Minėta Kauno VPK areštinė atitinka Lietuvos Respublikos 2009 m. rugsėjo 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintus „Dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintus teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimus, todėl teismas pareiškėjo teiginius, kad dėl kameros būklės ir įrengimo Kauno VPK laikė neįrodytais (b. l. 84).
Kauno TI pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad kamerų būklė ir jų įrengimas Kauno TI atitinka visus higienos normų reikalavimus (b. l. 127–136, 139–141), todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kamerų būklės (drėgmės, apšvietimo, pelėsio, tarakonų ir pan.) yra atmestini kaip nepagrįsti.
Iš atsakovo atstovo į bylą pateikto Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016 m. gegužės 30 d. pažymos Nr. 24-4764 matyti, kad dėl kamerų, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, sanitarinės būklės Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų apie sanitarijos pažeidimus nėra (b. l. 104). Be to, minėtoje Ūkio skyriaus pažymoje nurodyta, kad visos kameros vėdinamos natūraliai, per langus ir tai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (b. l. 104). Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės bei kitų reikalavimų yra atmestini kaip neįrodyti. Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino dėl netinkamos išduotos susidėvėjusios patalynės ir čiužinio, signalizacijos mygtuko nebuvimo. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl sąlygų tam tikrose kamerose atliekami pagal gautus skundus. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, galimai netinkamos būklės (neatliekamo remonto, švaros nebuvimo), taip pat susidėvėjusios patalynės išdavimo, signalizacijos mygtuko nebuvimo neteikė skundų nei Kauno VPK, nei Kauno TI, nei Lukiškių TI-K administracijoms ar kitoms įstaigoms, t. y. neprašė pagerinti jo kalinimo sąlygų dėl išvardintų aplinkybių. Todėl nėra pagrindo konstatuoti su šiomis pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis susijusių pažeidimų. Teismo vertinimu, pareiškėjui nepateikus savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir nepaneigus atsakovių pateiktų argumentų, teismas neturi pagrindo teigti, kad minėtose įstaigose kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būklė neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Dėl konvojavimo sąlygų
Pareiškėjo teigimu, konvojavimui skirtos mašinos buvo purvinos, stiklai nučiupinėti, mėtėsi šiukšlės, nuorūkos, nebuvo saugos diržų, vėdinimo sistemos, nepakankamas apšvietimas.
Taigi toliau byloje teismas nagrinėja pareiškėjo konvojavimo sąlygas nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 11 d. bei 2016 m. vasario 12 d. (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės), kurių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.
Pareiškėjas buvo konvojuotas specialiaisiais automobiliais. Pagal Tarnybos pateiktus duomenis pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 11 d. buvo konvojuotas maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, o 2016 m. vasario 12 d. – maršrutu Lukiškių TI-K-Vilniaus pataisos namai-Lukiškių TI-K automobiliais: VW Crafter 50, valst. Nr. EDL150, VW Crafter 50, valst. Nr. EFS561, Mersedes Benz Atego 918, valst. Nr. DOK 714 (b. l. 35, 39).
Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Pareiškėjas nurodo, kad konvojavimo metu buvo per mažai vietos. Tačiau byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo konvojavimo metu. Konvojuojamų asmenų skaičius transporto priemonėse nuolat kito, t. y. vieni buvo tam tikruose pasikeitimo ar paskirties punktuose perduodami, kiti – paimami į konvojų iš atsakingų įstaigų, tačiau atsakovo atstovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai, duomenys apie automobilių vietų skaičių patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų (b. l. 36–42).
Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).
Iš teismui pateiktų automobilių, skirtų konvojuojamiesiems, schemų (b. l. 43, 51, 54), transporto priemonių registracijos liudijimų (b. l. 44, 52, 55), techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) (b. l. 45, 53, 56), ventiliacijos efektyvumo tyrimo protokolų (b. l. 46–48, 59–60), dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolų (b. l. 49–50, 57–58) matyti, kad minėtuose konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija, apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus. Iš automobilių kėbulo schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija, langai, evakuacinės angos, apšvietimas. Išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės ir automobilių registracijos liudijimai patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus. Taigi šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl vietos ir oro trūkumo kaip nepagrįstus. Teismas daro išvadą, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.
Konvojavimo taisyklių 137 punkte numatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Jei pareiškėjo atžvilgiu Tarnybos pareigūnai būtų atlikę neteisėtų veiksmų, pareiškėjas turėjo galimybę dėl šių aplinkybių nustatyta tvarka pareikšti skundą. Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įrašai patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų. Šiuo atveju jokių įrašų nei apie pareiškėjo nusiskundimus, nei pareiškėjo skundų dėl pareigūnų veiksmų atsakovės vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylą nepateikta. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių kitų duomenų, patvirtinančių netinkamą pareigūnų elgesį, todėl su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, Kauno VPK, Kauno TI, Lukiškių TI-K ir Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo laikymo, kalinimo ir konvojavimo metu nenustatyta. Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuoti neteisėti veiksmai, teismui nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimų. Pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Policijos departamento, atmetami kaip išvestiniai skundo reikalavimai.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir iš Lietuvos valstybės pareiškėjui priteisti neturtinės žalos kompensavimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.