- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-04
- Bylos Nr.
- N-62-2585-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. T. ir D. A. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimo S. T. ir D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. A. už tai, kad jis 2010 m. birželio 1 d., 19.30 val., Anykščių žemės ūkio mokyklos garažų teritorijoje būdamas neblaivus (nustatyta 2,39 promilės alkoholio) nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, sulaikomas priešinosi jėga. Šie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalį.
Institucijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. T. už tai, kad jis 2010 m. birželio 1 d., 19.10 val., Anykščiuose, vairavo automobilį Audi A4 būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,12 promilės alkoholio), nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento. Šiais veiksmais S. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai kyla pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį. Taip pat S. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalį už tai, kad jis 2010 m. birželio 1 d., 19.30 val., Anykščių žemės ūkio mokyklos garažų teritorijoje būdamas neblaivus (nustatyta 2,12 promilės alkoholio) nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, sulaikomas priešinosi jėga.
II.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi sujungęs administracinio teisės pažeidimo bylas Nr. A2.11-535-834/2010, Nr. A2.11-536-834/2010 ir Nr. A2.11-537-834/2010 į vieną bylą, 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu pripažino: D. A. kaltu pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalį, ir skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) litų baudą; S. T. kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus teisės pažeidimus, ir skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą (b. l. 58-61).
Teismas, išklausęs pažeidėjų ir jų atstovo, Institucijos atstovo paaiškinimų, liudytojų parodymus, įvertinęs rašytinę medžiagą, padarė išvadą, jog D. A. ir S. T. pasipriešino policijos pareigūnams, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, todėl trauktini administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalį. Be to, faktinių bylos aplinkybių visuma patvirtina, jog S. T. 2010 m. birželio 1 d., apie 19 val., Anykščiuose, vairavo transporto priemonę neblaivus, nepateikė privalomų dokumentų. S. T. teiginius, jog nurodytą dieną iki parduotuvės „Norfa“ automobilį vairavo A. M., o nuo parduotuvės „Norfa“ – R. M., atmetė. Pažymėjo, jog iš karto po įvykio apklausiami asmenys nenurodė, jog kartu su jais buvo ir R. M., aikštelėje pareigūnai rado tik keturis jaunuolius. Taip pat teismas nustatė, jog specialiosios teisės S. T. neteko nuo Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimo priėmimo dienos (ATPK 330 str. 1 d.). Tai reiškia, kad 2010 m. birželio 1 d. teisės vairuoti transporto priemones jis neturėjo, todėl jo padarytą veiką perkvalifikavo iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies į ATPK 129 straipsnį.
III.
Apeliaciniu skundu S. T. ir D. A. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškina, administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta jų kaltės įrodymų. Pažymi, jog priimdamas procesinį sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnais ir visiškai nevertino kitų liudytojų parodymų. Bylos medžiaga rodo, kad nei vienas patrulių ekipažas nematė S. T. vairuojant automobilį Audi A4, šią transporto priemonę R. M. pastatė prieš atvykstant pareigūnams. Pasak apeliantų, aplinkybę, kad S. T. nevairavo automobilio, todėl neturėjo pareigos pateikti vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo ir privalomojo draudimo dokumento, patvirtino liudytojai R. M., A. J., A. M., V. A. ir A. M.. Skunde apeliantai pažymi, kad ginčidamiesi su policijos pareigūnais, jie gynė savo teises. Uždėdami antrankius ir panaudodami ašarines dujas, pastarieji viršijo jiems suteiktus įgaliojimus. Teismas, vertindamas įrodymus, nepaisė protingumo ir teisingumo kriterijų, pažeidė tarptautiniuose žmogaus teisių aktuose ir Konstitucijoje garantuojamą asmens nekaltumo prezumpciją (b. l. 66-70).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nesutinka su S. T. ir D. A. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, neigiant S. T. ir D. A. kaltę padarius inkriminuotus teisės pažeidimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad analizuojamu atveju Anykščių rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Teisėjų kolegija nesutinka su S. T. argumentu, jog Anykščių rajono apylinkės teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai pripažino jį kaltu KET pažeidimu. Policijos pareigūnų M. E. ir A. Č. parodymais nustatyta, kad turėdami išankstinės informacijos apie tai, jog automobilio Audi A4 vairuotojas gali būti neblaivus, patikrino Anykščių žemės ūkio mokyklai priklausančią aikštelę, kurios teritorijoje rado minėtą automobilį ir stovinčius keturis akivaizdžiai apgirtusius bei agresyviai nusiteikusius asmenis (b. l. 29, 53). Vienas iš jų, A. J., 2010 m. birželio 1 d. nurodė, jog minėtą automobilį vairavo S. T.. Institucijos atstovas D. Z. teismo posėdyje patvirtino teisingai surašęs A. J. pirminį paaiškinimą (b. l. 55). Netikėti šiuo policijos pareigūnu teisėjų kolegija neturi priežasčių. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų D. Z. ir A. J. priešiškumą ar norą pakenkti S. T.. Teisės pažeidėjo versija, jog automobilį paprašytas vairavo R. M., buvo iškelta tik pirmosios instancijos teismo posėdyje. Nei vienas iš asmenų, apklaustų 2010 m. birželio 1 d., tokios aplinkybės nepaminėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas ja netiki.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. T. paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta (b. l. 28). Tikrindamas šią informaciją, pirmosios instancijos teismas prijungė administracinės bylos Nr. A2.6.-48-266/2010 medžiagą, patvirtinančią, kad įsiteisėjusiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimu S. T. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir 6 mėnesiams (b. l. 48-51). ATPK 330 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonės vairuotojas, padaręs pažeidimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomas netekusiu specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Taigi nepriklausomai nuo to, kad 2010 m. vasario 10 d. nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, teisės vairuoti transporto priemones pažeidėjas juridiškai neteko 2010 m. vasario 10 d., todėl, įvertinus šį požymį, 2010 m. birželio 1 d. padarytas teisės pažeidimas teisingai perkvalifikuotas pagal ATPK 129 straipsnį. Už transporto priemonės registracijos liudijimo ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento nepateikimą, kai tokią pareigą vairuotojui nustato KET 16 punktas, apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje įtvirtintų veikų sudėtis, yra išaiškinęs, jog pasyvus pasipriešinimas policijos pareigūnams kvalifikuojamas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį kaip teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, aktyvus – pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį (žr. nutartį byloje Nr. N1-1804/2007 ir kt.).
Institucijos atstovo paaiškinimai, liudytojų M. E. ir A. Č. parodymai, M. E. tarnybinio pranešimo duomenys (b. l. 6-7) neabejotinai įrodo, kad S. T. ir D. A., paprašyti pateikti automobilio registracijos dokumentą, atsisakė vykdyti šį nurodymą. S. T., atsisėdęs ant policijos tarnybinio automobilio variklio dangčio, gėrė alų, raginamas laikytis viešosios tvarkos, į įspėjimus nereagavo, ėmė intensyviai priešintis, mosuoti rankomis, stumdytis. D. A., siekdamas padėti S. T., patrulį A. Č. griebė už rankos, įvyko grumtynės, todėl pažeidėjų atžvilgiu buvo panaudotos specialios priemonės ir koviniai veiksmai, radijo ryšiu iškviestas pastiprinimas. Paminėtų požymių visuma atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyje sudėtis, todėl apeliantams S. T. ir D. A. pagrįstai skirtos nuobaudos šių normų sankcijų ribose.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog teisės aiškinimo, taikymo bei įrodymų vertinimo taisyklių Anykščių rajono apylinkės teismas nepažeidė, 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. T. ir D. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.