Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-03-31 · Civilinė byla Nr. 2A-303-112/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-31
Bylos Nr.
2A-303-112/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas, Audrius Saulėnas
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
N. Š., L. R.
Advokatai
Antanas Jonušas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-303-112/2009Teisėja R. Bertašienė Procesinio sprendimo kategorijos78.2.1; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Editai Linkutei, dalyvaujant ieškovui J. R., atsakovėms N. Š., L. R., atsakovės N. Š. atstovui advokatui Antanui Jonušui, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovėms N. Š., L. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės L. R. priešieškinį ieškovui J. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-01-20 sprendimu iš jo dukrai E., (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas po 350 Lt per mėnesį, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-10 nustatyta, kad dukters J., gimusios (duomenys neskelbtini), jis mokės po 400 Lt kas mėnesį. Po nurodytų teismo sprendimų priėmimo pasikeitė jo turtinė padėtis, ji ženkliai pablogėjo, jis buvo išleistas į profesinės karo tarnybos atsargą, jam paskirta pareigūnų ir karių pensija 1268,32 Lt. Prieš tai jo pajamos buvo apie 4000 Lt. Jis moka paskolą bankui, o sumokėjus anksčiau priteisto dydžio išlaikymą vaikams jam pragyvenimui lieka 518 Lt. Nurodo, kad pablogėjo ir jo sveikata, dėl to jis patiria papildomų išlaidų, be to, negali dirbti bet kokio darbo. Pažymi, kad atsakovės N. Š. (dukters J. motina) turtinė padėtis yra labai gera, jai po santuokos nutraukimo liko butas, o atsakovės L. R. (dukters E.) turtinė padėtis jam nežinoma.

Atsakovė L. R. pareiškė ieškovui priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovo J. R. dukters E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki pilnametystės. Nurodė, kad dukra mokosi gimnazijoje, lanko užsiėmimus modelių mokykloje „Madesa“, visos būtinos vaiko išlaikymo išlaidos yra apie 1000 Lt per mėnesį. Dukros gydymui abu su ieškovu išleido 3150 Lt, gydymas tęsiamas, todėl papildomos išlaidos bus reikalingos ir ateityje. Augant vaikui jo poreikiai didėja, būtina atsižvelgti į dukros sveikatą, didėjančias kainas, infliacijos lygį, todėl tikslinga išlaikymą padidinti iki 400 Lt

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės L. R. priešieškinį atmetė. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-10 sprendimu nustatytą išlaikymo sumą dukrai Justinai ir nustatė, kad atsakovo dukters J. išlaikymui privalo skirti po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės. Teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimų priėmimo pablogėjo, gaunamos pajamos sumažėjo apie 1000 Lt, atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, reikalingą būtiniausiems poreikiams patenkinti, todėl yra įstatyme nustatytas išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas. Taip pat pažymėjo, kad abiejų dukterų poreikiai padidėjo, be to, atsakovės L. R. turtinė padėtis taip pat pablogėjo. Teismas nustatė, kad sumažinus išlaikymo dukrai E. dydį, būtų pažeisti vaiko interesai, o padidinus jį, ieškovas nebegalėtų patenkinti būtiniausių savo poreikių. Išlaikymą dukrai J. teismas sumažino iki 350 Lt, nes nustatė, kad atsakovės N. Š. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo ir ji gali daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš jo dukterų E. ir J. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad sumokėjus išlaikymą vaikams, jam nebeužtenka lėšų būtiniausiems jo paties poreikiams, be to, jis nebedirba, nes baigėsi terminuota darbo sutartis.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovės prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-01-20 ir 2006-03-10 sprendimais priteisto bei nustatyto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikams – dukroms E. ir J. pakeitimo. Prašė sumažinti priteistą išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovas su teismo sprendimu nesutinka.

Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik pasikeitus šalių turtinei padėčiai, bet ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja vaikams augant. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį.

Ieškovas teigia, kad atsakovės N. Š. turtinė padėtis yra labai gera, jos pajamos yra didesnės, be to, jai po santuokos nutraukimo liko butas. Tačiau tai, kad atsakovė N. Š. turi nekilnojamojo turto, nereiškia, kad atsakovas atleidžiamas nuo pareigos bent minimaliai išlaikyti vaiką. Be to, jam po santuokos su N. Š. nutraukimo buvo išmokėta 94 500 Lt kompensacija, kurią jis panaudojo įsigydamas kitą butą. Atsakovės L. R. turtinė padėtis yra panaši, kaip ir ieškovo, ji gauna minimalias pajamas, tačiau teikia dukrai E. būtiną išlaikymą. Pareiga išlaikyti vaikus tenka abiems tėvams (CK 3.192 straipsnis). Teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis, nes paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas, turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jo gaunamos pajamos yra mažos, jis turi mokėti paskolą, o teikiant ankstesnio dydžio išlaikymą vaikams, t. y. 750 Lt per mėnesį abiems, jam beveik nelieka lėšų pragyvenimui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Priešingai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į sumažėjusias jo pajamas, ir į tai, kad jis moka paskolą bankui už gyvenamąjį būstą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs ir į be abejonės išaugusius vaikų poreikius, į atsakovių padėtį, nemažino dukrai E. priteisto 350 Lt išlaikymo, bet dėl to, jog atsakovės N. Š. turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo sumažino 50 Lt (nuo 400 Lt iki 350 Lt) išlaikymo sumą dukrai J.. Šios sumos nėra per didelės, atitiktų tėvų materialinę padėtį, minimalius vaikų poreikius (įskaitant ir motinų teikiamą išlaikymą).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nors po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, tačiau įvertinus bylos medžiagą nustatyta, jog ieškovo turtinės padėties pablogėjimas yra laikinas, nes po to, kai jis buvo išleistas į atsargą, įsidarbino (duomenys neskelbtini) (b. l. 83-84), ginčijamo sprendimo priėmimo metu dirbo ir gavo nuolatines pajamas. Nors darbo sutartis buvo terminuota, tačiau akivaizdu, jog ieškovas turi visas galimybes susirasti darbą. Jo sveikatos būklė galimybių dirbti ženkliai neriboja, nes jam nustatytas 80 proc. darbingumas (b. l. 85). Atsižvelgus į tai, jog nepilnamečių paauglių dukterų J. ir E. poreikiai išaugo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą sumažinti išlaikymą dukterims iki mažesnės nei minimali jų amžiaus mergaitėms reikalinga suma (CK 3.201 straipsnio l dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėTeisėjai Audrius SaulėnasAlvydas Žerlauskas