Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-11 · Administracinė byla Nr. eI-3288-402/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
eI-3288-402/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00137-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
J. G.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3288-402/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00137-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant atsakovo atstovui advokato padėjėjui P. Ž.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui J. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra, NMA) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš J. G. pareiškėjos naudai 20450,92 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėja nurodė, kad J. G. 2014 m. birželio 5 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2014 m. 2014 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). 2014 m. paraiškoje deklaruota 180,95 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama tiesioginė išmoka (pagrindinė tiesioginė išmoka ir išmokos už pirmuosius hektarus). Vertinant 2014 m. paraišką buvo paskaičiuota ir iki 2014 m. gruodžio 4 d. perduota mokėti pagrindinės tiesioginės išmokos suma 20 706, 42 Eur (dalimi šios išmokos (3 452,07 Eur) buvo sudengta atsakovo skola pagal 2013 m. jo pateiktą paraišką Nr. 13-1011593587-A1-1) bei 923,52 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma. Atsakovas teikdamas 2014 m. paraišką ir joje pasirašydamas patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su Taisyklėmis (2014 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 p.) ir tokiu būdu patvirtino, kad yra susipažinęs su visais reikalavimais gauti paramą, su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymą bei jam nepriklausančios ir pervestos į sąskaitą paramos sumos grąžiną Agentūrai. 2014 m. paraiškos administravimo metu buvo gautas pranešimas dėl galimai neteisėto / neteisingo žemės sklypų deklaravimo atsakovo 2014 m. paraiškoje. Agentūra, įvertinusi gautą (aukščiau minėtą), informaciją, vadovaudamasi Taisyklių 40 punktu, 2014 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. BR6-16006 „Dėl dokumentų pateikimo" paprašė atsakovo per 20 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos pateikti žemės valdymo teisę įrodančius ir žemės dirbimo faktą pagrindžiančius dokumentus dėl 2014 m. paraiškoje deklaruoto kontrolinio žemės sklypo (toliau - KŽS) Nr. 114487-1622 esančio lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 2,50 ha plotas (pasėlio kodas 5KV-2 (kviečiai (žieminiai))), bei Nr. 2, kuriame deklaruotas 30,28 ha plotas (pasėlio kodas 5KV-2 (kviečiai (žieminiai))). Agentūros rašte paminėta, kad už paramai deklaruotus plotus, kuriuose neužsiimama žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Atsakovas prašomų dokumentų nepateikė, t. y. neįvykdė Taisyklių 31.3 papunktyje nurodyto reikalavimo pateikti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus bei įrodyti žemės dirbimo faktą dėl 2014 m. Atsakovas neįrodė, kad teisėtai 2014 m. paraiškoje deklaravo 32,78 ha (2,50 ha + 30, 28 ha) laukų plotą bei, kad juose vykdė žemės ūkio veiklą. Buvo nustatyta, kad pažeidimo plotas (nepateikti prašomi dokumentai) - 32,78 ha. Atsakovo 2014 m. Paraiškoje galutinis faktinis plotas, po nustatyto neteisingo deklaravimo, už kurį gali būti apskaičiuota parama, sudaro 148,17 ha. Kadangi nustatyto pažeidimo (nustatytas paramai netinkamas plotas) plotas viršija 10 proc. 2014 m. Paraiškoje deklaruoto tiesioginei išmokai gauti ploto (32,78 (pažeidimo plotas (nepateikti žemės valdymo dokumentai)) / 180,95 ha (bendras deklaruotas tiesioginei išmokai gauti plotas) x 100 proc. = 18.16 proc.), todėl už nustatytą pažeidimą taikoma sankcija dėl tyčinio neteisingo deklaravimo (viršytas 10 proc. dydis). Atsakovas 2014 m. paraiškoje pagrindinei tiesioginei išmokai (taip pat ir išmokai už pirmuosius hektarus) gauti deklaravo 180,95 ha plotą, o faktiškai nustatytas (įvertinus administracinio patikrinimo rezultatus) -148,17 ha plotas. Kadangi nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis (Taisyklių 4 punktas), be to, nustatytas didesnis kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas ((180,95 ha (deklaruotas plotas) – 148,17 ha (faktiškai nustatytas plotas) / 148,17 ha (faktiškai nustatytas plotas) x 100 proc. = 22,12 proc.), todėl, vadovaujantis Taisyklių 42.1.5 papunkčiu ir Komisijos Reglamento 1122/2009 60 punktu, pagrindinė tiesioginė išmoka už visas naudmenas einamaisiais metais nemokama. Be to, papildomai prie einamaisiais metais taikomos paramos nemokėjimo sankcijos, vadovaujantis Taisyklių 42.1.5, 42.1.7 papunkčiais ir Komisijos Reglamento 1122/2009 60 punktu, taikoma 3 751,02 Eur dydžio ilgalaikė sankcija pagrindinei tiesioginei išmokai (lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui ((deklaruotas plotas - faktiškai nustatytas plotas) x (pagrindinės išmokos įkainis)). Vadovaudamasi Taisyklių 451 punktu, Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos. Įvertinus administravimo rezultatus, 2014 m. paraiška buvo vertinama pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kad parama pagal 2014 m. paraišką atšsakovui jau buvo išmokėta, atsakovui priklausanti paramos suma pagal 2014 m. paraišką buvo perskaičiuota ir susidarė šios grąžintinos išmokų sumos: - 20 706,42 Eur grąžintina pagrindinės tiesioginės išmokos suma; (perduota mokėti suma 20 706,42 Eur, o pagal paraišką galutinai turėjo būti sumokėta 0,00 Eur); - 0,12 Eur grąžintina išmokos už pirmuosius hektarus suma (perduota mokėti suma 923,52 Eur, o pagal paraišką galutinai turėjo būti sumokėta 923,40 Eur). Bendra grąžintina paramos lėšų suma yra 20 706,54 Eur. Nacionalinė mokėjimo agentūra nustačiusi, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė parama negu priklauso, 2017 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-612 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo nustatė, kad atsakovas privalo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai susidariusią skolą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas ir jo šeima šiuo metu yra sunkioje finansinėje padėtyje, todėl neturi galimybių iš karto padengti visų pareiškėjos 2019 m. sausio 18 d. prašyme nurodytų reikalavimų. Šiuo metu atsakovas dirba šeimos bandomoje plėtoti įmonėje UAB „Jega", sunkvežimio vairuotojo pareigose. Atsakovo mėnesinis darbo užmokestis sudaro 560 Eur neatskaičius mokesčių. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimus duomenis, atsakovas 2018 m. gyventojų pajamų deklaracijoje deklaravo, jog 2018 m. gavo 13.138,86 Eur pajamų, iš kurių beveik pusę (6.397,22 Eu) sudarė pajamos iš individualios žemės ūkio veiklos vykdymo (ūkininkavimo). Pažymėjo, kad nenusisekus žemės ūkio veiklai ir kilus ginčams su pareiškėja, atsakovas buvo priverstas nutraukti žemės ūkio veiklos vykdymą ir šiuo metu jos nebevykdo. Atsakovo sutuoktinė dirba toje pačioje šeimos įmonėje - UAB „Jega", direktorės ir vadybininkės pareigose. Jos mėnesinis darbo užmokestis sudaro 140 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovo ir jo sutuoktinės gaunamos mėnesinės pajamos iš darbo užmokesčio sudaro tik 462,03 Eur „į rankas". Atsakovo šeima taip pat turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms. Apibendrinus turimus įsipareigojimus, atsakovo šeimai kiekvieną mėnesį iš esmės patiria ne mažiau kaip 329,65 Eur nekintančių mėnesinių išlaidų. Atsakovo ir jo šeimos finansinė padėtis yra sudėtinga ir šiandien jis neturi galimybių sumokėti visą pareiškėjos reikalaujamą skolos sumą iš karto. Todėl teismo prašo išdėstyti būsimo sprendimo administracinėje byloje vykdymą, priteisiant iš J. G. sumokėti 10.000,00 Eur sumą iš karto kai tik įsiteisės priimtas teismo sprendimas, o likusios 10.450,92 Eur sumos mokėjimą išdėstyti 48 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 47 mėnesius mokant 217 Eur dydžio mėnesines įmokas, o paskutinį mėnesį atliekant likusios skolos likutį sudarantį 251,92 Eur mokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra siekia susigrąžinti iš J. G. 20450,92 Eur skolą, t. y. gražintiną išmokų sumą, ir prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. G. 2014 m. birželio 5 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką. 2014 m. paraiškoje buvo deklaruota 180,95 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama tiesioginė išmoka (pagrindinė tiesioginė išmoka ir išmokos už pirmuosius hektarus). Teikdamas paraišką J. G. patvirtino, kad išsamiai susipažino su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Pateikta paraiška nustatyta tvarka buvo vertinama ir vertinimo metu J. G. buvo išmokėta 20 706,42 Eur (dalimi šios išmokos (3 452,07 Eur) buvo sudengta J. G. skola pagal 2013 m. jo pateiktą paraišką Nr. 13-1011593587-A1-1) bei 923,52 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma.

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2014 m. paraiškos administravimo metu gavo pranešimą dėl galimai neteisėto / neteisingo žemės sklypų deklaravimo J. G. 2014 m. paraiškoje.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Žemės ūkio ministro 2014 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 3D-161 redakcija).

Taisyklių 40 punkte nustatyta, kad „Jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Minėtus dokumentus pareiškėjas privalo pateikti ir tada, kai yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai jo deklaruotą plotą. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir nuosavybės dokumentais, nustatys, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą ir žemės nuosavybės ar valdymo teisę, o Agentūrai pagal žemės nuosavybės ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentus nustačius deklaravimo teisėtumą, išmokos bus mokamos, jei pareiškėjas tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.

Agentūra 2014 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. BR6-16006 „Dėl dokumentų pateikimo" paprašė J. G. per 20 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos pateikti žemės valdymo teisę įrodančius ir žemės dirbimo faktą pagrindžiančius dokumentus dėl 2014 m. paraiškoje deklaruoto kontrolinio žemės sklypo (toliau - KŽS) Nr. 114487-1622 esančio lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 2,50 ha plotas (pasėlio kodas 5KV-2 (kviečiai (žieminiai))), bei Nr. 2, kuriame deklaruotas 30,28 ha plotas (pasėlio kodas 5KV-2 (kviečiai (žieminiai))).

J. G. prašomų dokumentų nepateikė, t. y. neįvykdė Taisyklių 31.3 papunktyje nurodyto reikalavimo pateikti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus bei įrodyti žemės dirbimo faktą dėl 2014 m. Pareiškėjas neįrodė, kad teisėtai 2014 m. Paraiškoje deklaravo 32,78 ha (2,50 ha + 30, 28 ha) laukų plotą bei, kad juose vykdė žemės ūkio veiklą. Taigi, buvo nustatyta, kad pažeidimo plotas (nepateikti prašomi dokumentai) - 32,78 ha.

Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad „tyčinis neteisingas deklaravimas - atvejai, kai pareiškėjas: a) deklaruoja plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla. <...> Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto“.

Pateiktoje 2014 m. paraiškoje galutinis faktinis plotas, po nustatyto neteisingo deklaravimo, už kurį gali būti apskaičiuota parama, sudaro 148,17 ha. Kadangi nustatyto pažeidimo (nustatytas paramai netinkamas plotas) plotas viršija 10 proc. 2014 m. paraiškoje deklaruoto tiesioginei išmokai gauti ploto (32,78 (pažeidimo plotas (nepateikti žemės valdymo dokumentai)) / 180,95 ha (bendras deklaruotas tiesioginei išmokai gauti plotas) x 100 proc. = 18.16 proc.), todėl už nustatytą pažeidimą buvo taikyta sankcija dėl tyčinio neteisingo deklaravimo (viršytas 10 proc. dydis).

J. G. 2014 m. paraiškoje pagrindinei tiesioginei išmokai (taip pat ir išmokai už pirmuosius hektarus) gauti deklaravo 180,95 ha plotą, o faktiškai nustatytas (įvertinus administracinio patikrinimo rezultatus) -148,17 ha plotas. Buvo nustatytas tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis (Taisyklių 4 punktas), be to, nustatytas didesnis kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, todėl, vadovaujantis Taisyklių 42.1.5 papunkčiu ir Komisijos Reglamento 1122/2009 60 punktu, pagrindinė tiesioginė išmoka už visas naudmenas einamaisiais metais nemokama. Be to, papildomai prie einamaisiais metais taikomos paramos nemokėjimo sankcijos, vadovaujantis Taisyklių 42.1.5, 42.1.7 papunkčiais ir Komisijos Reglamento 1122/2009 60 punktu, taikoma 3 751,02 Eur dydžio ilgalaikė sankcija pagrindinei tiesioginei išmokai (lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui ((deklaruotas plotas - faktiškai nustatytas plotas) x (pagrindinės išmokos įkainis)).

Vadovaudamasi Taisyklių 45¹ punktu, Nacionalinė mokėjimo agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos.

Nacionalinė mokėjimo agentūra įvertinusi administravimo rezultatus, 2014 m. paraiška buvo vertinama pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kad parama pagal 2014 m. Paraišką J. G. jau buvo išmokėta, J. G. priklausanti paramos suma pagal 2014 m. paraišką buvo perskaičiuota ir susidarė šios grąžintinos išmokų sumos: - 20 706,42 Eur grąžintina pagrindinės tiesioginės išmokos suma; (perduota mokėti suma 20 706,42 Eur, o pagal paraišką galutinai turėjo būti sumokėta 0,00 Eur); - 0,12 Eur grąžintina išmokos už pirmuosius hektarus suma (perduota mokėti suma 923,52 Eur, o pagal paraišką galutinai turėjo būti sumokėta 923,40 Eur).

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2017 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-612 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo nustatė, kad J. G. privalo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai susidariusią 20 706,54 Eur skolą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovas, nesutikdamas su priimtu NMA sprendimu, kreipėsi 2019 m. balandžio 18 d. su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento 2017 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. SP1-612 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Nurodyti duomenys patvirtina, kad NMA sprendimas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.eA-475-556/2019, buvo konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės) 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovės pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas.

Kaip jau minėta, atsakovas NMA sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijo, todėl sprendimas yra galiojantis, o jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia.

Apie priimtą sprendimą J. G. informuotas 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. BR6-3152 (3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinės drausmės (mažinimas), todėl J. G. skolos suma Nacionalinei mokėjimo agentūrai yra 20 450,92 Eur.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiama, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros reikalavimas priteisti iš J. G. 20 450,92 Eur paramos skolą yra pagrįstas.

Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3 papunktyje nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti; 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai; 58 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos finansinių interesų apsaugą, 1 dalies e punkte numatyta, kad įgyvendindamos EŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. BR6-3152 (3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nurodė atsakovui per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos 20 450,92 Eur sumą pervesti į Nacionalinės mokėjimų agentūros sąskaitą bei informavo, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu atsakovei buvo išsiųstas Nacionalinės mokėjimų agentūros 2017 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. SP1-612, kuriuo buvo apskaičiuota prašoma priteisti skola. Teismas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra 2017 m. kovo 17 d. raštu informavo atsakovą apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Nėra nustatyta jokių pagrindų, kuriems esant pareiškėja galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo dėl gautos paramos dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo J. G. 20 450,92 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. sausio 1 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl tenkintinas.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis

Atsakovas prašo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis. Pareiškėja minėtam prašymui iš esmės neprieštarauja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 85 straipsnis nustato, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis (toliau – ir CPK). CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS–1205–624/2015). Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–7–61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–495/2004 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinama, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr. pvz., 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62–252/2011). Taip pat pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2855/2012).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu gauna 560,00 Eur išmokų per mėnesį. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovo sutuoktinės E. G. mėnesinis darbo užmokestis yra 140 Eur (2019 m. rugsėjo mėn. žiniaraštis). Atsakovo šeima taip pat turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms (UAB „mogo LT" 2018 m. kovo 21 d. lizingo sutartis, UAB „Mokilizingas" 2018 m. gruodžio 12 d. paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartis, „TVplay home" 2019 m. vasario 27 d. sutartis, UAB „Tele2"). Pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas su sutuoktine turi įsipareigojimų, pajamas gauna mažas, todėl teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymo išdėstymas dalimis nagrinėjamu atveju iš tiesų yra būtinas, kadangi teismo priteista 20 450,92 Eur suma esmingai apsunkins atsakovo ir jo šeimos materialinę padėtį

Teismo vertinimu, atsižvelgus į atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis, bei tai, kad pareiškėja tokiam prašymui iš esmės neprieštarauja, yra pagrindas išdėstyti mokėtiną sumą.

Išdėstyti priteistos skolos mokėjimą ir nustatyti atsakovui J. G. tokią priteistos 20 450,92 Eur skolos bei 5 procentų, skaičiuojamų nuo 2018 m. sausio 1 d., pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos mokėjimo tvarką: 10 000 Eur sumokėti iš karto kai tik įsiteisės priimtas teismo sprendimas, o likusią 10 450,92 Eur sumą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą 35 mėnesius mokėti po 290,00 Eur., o 36 mėnesį sumokėti likusią skolos dalį - 300,92 Eur bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.

Manytina, kad išdėstant teismo sprendimo vykdymą nurodytu būdu, nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra, pareiškėjos interesai nenukentės, nes atsakovas neneigia pareigos mokėti priteistą skolą ir jos nevengia. Pažymėtina, kad atsakovas įsipareigoja 10 000 Eur skolą sumokėti iš karto po sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovui išaiškintina, kad jis turi teisę mokėti didesnio dydžio įmokas ar skolą ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas grąžinti iš karto. Atsakovui išaiškintina, kad nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, pareiškėja turės teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti visą nesumokėtos skolos ir palūkanų dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovo J. G. 20 450,92 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.

Išdėstyti priteistos skolos mokėjimą ir nustatyti atsakovui J. G. tokią priteistos 20 450,92 Eur skolos bei 5 procentų, skaičiuojamų nuo 2018 m. sausio 1 d., pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos mokėjimo tvarką: 10 000 Eur sumokėti iš karto kai tik įsiteisės priimtas teismo sprendimas, o likusią 10 450,92 Eur sumą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą 35 mėnesius mokėti po 290,00 Eur., o 36 mėnesį sumokėti likusią skolos dalį - 300,92 Eur bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė