- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-24
- Bylos Nr.
- 2-170-339/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Ieškovas
- Onai A, Onos A
- Atsakovas
- K. K.
- Trečiasis asmuo
- I. K., Telšių rajono
- Advokatai
- Irena Sinkevičienė
- Kategorijos
- 48.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Elenai Kersnauskienei, dalyvaujant ieškovei Onai A. M., ieškovės atstovei advokatei Irenai Sinkevičienei, atsakovui K. K., atsakovo atstovei advokatei R. V., trečiajam asmeniui I. K., trečiojo asmens Telšių rajono 3 - jo notarų biuro notarui G. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Onos A. M. ieškinį atsakovui K. K., tretiesiems asmenims I. K., Telšių rajono 3 - jam notarų biurui dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir atsakovo K. K. priešieškinį ieškovei Onai A. M., tretiesiems asmenims I. K., Telšių rajono 3 - jam notarų biurui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, sutikslinusi ieškinio reikalavimą, prašo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir įpareigoti rentos mokėtoją atsakovą K. K. grąžinti jai K. K. priklausančias 13/32 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje prašo sutartį palikti nepakeistą; priešieškinį atmesti. Nurodė kad atsakovas yra jos dukros I. K. vyras. (duomenys neskelbtini) ji su atsakovu ir dukra I. K. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Remiantis sutartimi ji rentos gavėjams perdavė 13/16 dalių gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 5 p. atsakovas ir trečiasis asmuo I. K. įsipareigojo jai iki gyvos galvos duoti pilną išlaikymą, pirkti medikamentus, iškviesti gydytoją, suteikti visas kitas sąlygas reikalingas išlaikymui, prižiūrėti statinius, leisti nemokamai gyventi minėtame bute, katalikiškai palaidoti. Vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Savo įsipareigojimus perduoti turtą ji įvykdė sąžiningai, tačiau atsakovas nuo pat sutarties sudarymo pradžios visiškai nevykdo savo įsipareigojimų, t.y. neduoda pinigų jos išlaikymui, jos nelanko ir neprižiūri, jokios pagalbos neteikia, Ji gauna per mėnesį tik 830 Lt pensiją, kitų pajamų neturi ir gaunamos pensijos jai pragyventi neužtenka, nes yra ligota, senyvo amžiaus, didžiąją dalį pajamų išleidžia vien gydymui. Visus sutartyje numatytus pinigus jos išlaikymui atsakovas išleido namo, kurį ji perleido už išlaikymą, remontui, nors su ja dėl namo remonto nesitarė, sakė, kad tik pakeis stogą, langus ir daugiau nieko nedarys. Be to, namo vidus buvo gerai įrengtas, jį remontuoti nereikėjo. Šiuo metu atsakovas gyvena pas kitą moterį ir tuo labiau jos nebeprižiūrės. Ją visą laiką prižiūri ir ateityje prižiūrės dukra I. K.. Su priešieškiniu nesutinka, nes atsakovas po 20 bendro gyvenimo metų paliko jos dukrą su vaiku, išėjo gyventi pas kitą moterį ir prisiimtų įsipareigojimų visiškai nevykdo. Sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovas investuos į jam perleistų pastatų remontą, o ji turės tas išlaidas atsakovui atlyginti. Be to, atsakovas namą susiremontavo sau, jame gyveno, todėl namo remonto išlaidų ji atsakovui neturi atlyginti, o nuostolių jokių atsakovui nepadarė.
Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 74428,46 Lt patirtų nuostolių atlyginimui ir visas bylinėjimosi išlaidas, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės, jo ir jo sutuoktinės I. K. buvo pasirašyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią ieškovė jam ir I. K. perdavė 13/16 dalių gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), o jie įsipareigojo ieškovei teikti pilną išlaikymą. Savo įsipareigojimus jis visada vykdė ir niekada ieškovė jam jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovės teiginiai, kad jis jos neprižiūri, nelanko neteikia jokios pagalbos, neduoda pinigų, yra visiškai niekuo nepagrįsti. Pasirašius sutartį, ieškovė persikėlė gyventi pas jį ir I. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Visi kartu gyveno, bendrai gamino valgį, naudojosi visais patogumais. Visas išlaidas apmokėjo jis, nes jo žmona I. K. niekur nedirbo ir jokių pajamų negavo, o ieškovė savo gaunamas pajamas panaudodavo savo interesų tenkinimui. Jokių pretenzijų jam ieškovė tuo metu neturėjo. Tuo metu jam ir I. K. perduotoje gyvenamojo namo dalyje jis atliko kapitalinį remontą iš savo individualios įmonės veiklos gaunamų pajamų. Dar nebaigus namo remonto ieškovė dėl jam nežinomų priežasčių skubiai persikėlė iš buto (duomenys neskelbtini) į namą (duomenys neskelbtini) ir vėl visi kartu gyveno. Jis negalėjo kasdien būti šalia ieškovės, nes turi individualią įmonę, kurios veikla susijusi su tarptautiniu krovinių pervežimu. Ieškovės išlaikymui ir kitiems poreikiams tenkinti jis skyrė lėšas, rūpinosi ieškovės gerove, suremontavo gyvenamąjį namą, prižiūrėjo statinius, leido jai be jokio nuomos mokesčio gyventi perleistoje gyvenamojo namo dalyje, todėl mano, kad sutartinių įsipareigojimų nepažeidė. Pradėjus gyventi suremontuotame name, pasidarė nebeįmanoma sugyventi nei su ieškove, nei su I. K. dėl jų nuolatinių įvairių priekaištų, todėl (duomenys neskelbtini) jis išėjo gyventi kitur. Jis sutinka, kad būtų nutraukta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tik tuo atveju, jeigu ieškovė atlygins jam ½ dalį išlaidų, patirtų atliekant gyvenamojo namo remontą, kas sudaro 74428,46 Lt.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo I. K. prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ji su atsakovu gyveno bute daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra visai netoli namo (duomenys neskelbtini), todėl jai buvo patogu gyventi bute ir nueiti pas ieškovę kada tik reikėdavo. Atsakovas labai norėjo gyventi individualiame name, ieškovė taip pat norėjo, kad jų šeima gyventų su ja, todėl ieškovė ir atsakovas susitarė sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Ji nenorėjo pasirašyti šią sutartį, nes norėjo likti gyventi savo bute, tačiau atsakovo spaudžiama sutartį pasirašė. Ji sutarties sąlygas suprato ir žinojo, kad turės prižiūrėti ieškovę, ja rūpintis, o atsakovas privalės teikti ieškovei materialinį išlaikymą. Ji sutartį vykdė ir dabar vykdo, o atsakovas sutarties nevykdė ir jos ateityje nevykdys. Atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, jo pastoviai nebūdavo namuose. Suprasdama, kad dėl ieškovės priežiūros atsakovas iš darbo neišeis, ji viena rūpinosi ieškove, gamino valgį, skalbė rūbus, dirbo kitus namų ruošos darbus, prižiūrėjo remontuojamą namą. Po sutarties pasirašymo beveik niekas nepasikeitė, nes ji ir anksčiau rūpinosi ieškove, padėdavo buityje. Nors atsakovas sutarties sąlygų nevykdė, t.y. pinigų ieškovės išlaikymui nedavė, ieškovė nei jai, nei atsakovui nereiškė pretenzijų dėl sutarties vykdymo, viskas ją tenkino. Tik tuomet, kai ji pasakė, kad atsakovas turi kitą moterį, ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas. 2010 m. rugsėjo mėn. atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Nuo tada atsakovas visiškai nebesirūpina nei šeima, nei ieškove. Atsakovas, anksčiau būdamas pareigingas ir atsakingas, įsipareigojęs išlaikyti ieškovę, ją paliko ir išėjo iš namų. Dabar ji supranta, kad atsakovas ir anksčiau turėdamas kitą moterį, ruošėsi išeiti iš namų, todėl sudarydamas sutartį, tikėjosi apgauti ieškovę, ją ir taip atimti sau susiremontuotą namą. Su priešieškiniu nesutinka, nes atsakovas sutarties sąlygų nevykdė, išlaikymo ieškovei neteikė, namą tvarkėsi sau, jo niekas iš namų nevarė, pats išėjo, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė jam turi atlyginti namo remonto išlaidas. Be to, atsakovas nurodo nepagrįstai dideles išlaidas, nes jos paskaičiavimu namo remontas jų šeimai kainavo apie 100000 -110000 Lt.
Trečiojo asmens Telšių rajono 3-jo notarų biuro notaras G. P. prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė ne kartą lankėsi jo biure ir konsultavosi kaip apsaugoti turtą, kad po jos mirties turtas neatitektų dukrai, kuri yra gavusi privalomąją palikimo dalį po jos vyro mirties. Ieškovei buvo paaiškinta, kad geriausiai būtų turimą turtą padovanoti kitai dukrai I. K.. Atėjusi kitą kartą, ieškovė pasakė, kad nori sudaryti ne dovanojimo, o išlaikymo iki gyvos galvos sandorį. Jis paaiškino ieškovei, kad sudarius išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, jos perduotas turtas bus ne asmeninė dukros nuosavybė, o dukros ir jos sutuoktinio bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė dėl to tik apsidžiaugė, sakydama, kad tokio rezultato ir nori, nes žentas yra labai geras. Sutartu laiku į notarų biurą atvyko ieškovė, atsakovas, trečiasis asmuo I. K. ir šalys pasirašė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Prieš pasirašant sutartį šalimis kaip visada buvo perskaitytos sutarties sąlygos. Šalys suprato, kad sutartyje numatyta vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė turi būti ne mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, nėra grynaisiais pinigais išmokama suma, kad į ją yra įskaičiuotas visas išlaikymas: maisto gaminimas, medikamentai, būsto pagerinimas ir kt. Taip pat šalys suprato, kad pagal sutartį turtas nebelieka ieškovės nuosavybe, o pereina rentos mokėtojams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taip pat šalims buvo paaiškinta, kad nesant ginčo, jos gali kreiptis į notarą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sutarties nutraukimo, taip pat tai, jeigu rentos mokėtojai norės parduoti ar kitaip perleisti gautą turtą, bus reikalingas ieškovės sutikimas. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu taip pat manyti, kad ieškovė sutarties sąlygas tikrai suprato. Po kurio laiko atėjusi ieškovė pasakė, kad nori nutraukti sutartį. Sakė, kad žentas susirado kitą moterį, kuria kitą šeimą ir ji nenori, kad jos turtas atitektų buvusiam žentui. Apie tai, kad atsakovas nevykdo sutarties sąlygų, įsipareigojimų, ieškovė nesakė. Iš teismo posėdžio metu duotų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų matyti, kad vienintelis atsakovas nepažeidė sutarties sąlygų, nes išlaikymą ieškovei privalo teikti ne tik atsakovas, bet ir I. K.. Jų prisiimti įsipareigojimai ieškovei yra solidarūs, atsakomybė taip pat yra solidari.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis atmestini.
CK 6.464 str. 2 d. įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kokiais bendraisiais kriterijais vadovaujantis nustatomi esminiai sutarčių pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004-06-29 nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-346, nurodė, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar dėl kitų priežasčių. Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 str. 2 d. ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2007 pasisakyta, kad vertindamas šalių sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymą, teismas procesiniame sprendime privalo pasisakyti dėl kiekvienos rentos mokėtojo pareigos, sudarančios išlaikymo turinį, vykdymo ir visų reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių atitinkamos pareigos vykdymą, vertinimo, remdamasis ne vien formalaus sutarties teksto analize ir vadovaudamasis ne vienos ar kitos šalies subjektyviu supratimu, kokia apimtimi ir forma teiktinas išlaikymas, o sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu (CK 6.461 str. 3 d.) vertindamas šiuos kriterijus atitinkančius vienos sandorio šalies (rentos gavėjo) poreikius ir būtent tokių poreikių tenkinimą, taip pat kitos sandorio šalies (rentos mokėtojo) elgesį ir realias galimybes vykdyti sutartimi prisiimtas išlaikymo pareigas.
Ieškovė (rentos gavėja) ir atsakovas bei trečiasis asmuo I. K. (rentos mokėtojai) (duomenys neskelbtini) sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė nuosavybėn atsakovui ir trečiajam asmeniui I. K. 13/16 dalių gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir trečiasis asmuo I. K. įsipareigojo duoti nedarbingai ieškovei iki jos gyvos galvos pilną išlaikymą: pirkti medikamentus, iškviesti gydytoją, nuvežti į ligoninę, skalbti drabužius ir patalynę, išvirti valgyti ir suteikti visas kitas sąlygas reikalingas išlaikymui, prižiūrėti statinių dalį, leisti gyventi be nuomos mokesčio perleistoje gyvenamojo namo dalyje, palaidoti katalikiškai. Vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (4-6 b.l.). Ieškovės perduota pastatų dalis buvo įregistruota atsakovo ir trečiojo asmens I. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (8-10 b.l.). Atsakovas ir trečiasis asmuo I. K. įsipareigojimus ieškovei prisiėmė vykdyti bendrai. Iš šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad atsakovas ir trečiasis asmuo I. K. bendrai ir vykdė prisiimtus įsipareigojimus: iš atsakovo gaunamų pajamų buvo atliktas pagal sutartį ieškovės perleisto gyvenamojo namo kapitalinis remontas (atsakovo pateiktoje sąmatoje apskaičiuota, kad remonto vertė 166456,92 Lt (79-87 b.l.), ieškovės pateiktoje sąmatoje namo kapitalinis remontas įvertintas 126425,18 Lt (154-172 b.l.)), ieškovė šiame name gyveno nemokėdama nuomos bei kitų mokesčių, o trečiasis asmuo I. K. skalbė drabužius ir patalynę, virė valgyti, dirbo įvairius namų ruošos darbus. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, dėl kurios reikėjo pirkti medikamentus, iškviesti gydytojus, nuvežti į ligoninę ir kad atsakovas atsisakė tai daryti. Taip pat byloje nenustatyta, kad atsakovas nesuteikė kokių nors kitų sąlygų, kurios buvo būtinos ieškovės išlaikymui. Ieškovė irgi nenurodė jokių esminių sutarties pažeidimų, kuriuos padarė atsakovas, o kaip sutarties nutraukimo pagrindą nurodė tai, kad atsakovas paliko jos dukrą I. K. ir išėjo gyventi su kita moterimi. Ta aplinkybė, kad atsakovas gyvena kitur, nėra pagrindas nutraukti sutartį, nes išnagrinėjus bylą matyti, kad ieškovė per mėnesį gauna 837,16 Lt senatvės ir našlės pensijas (16 b.l.), yra pajėgi savimi pasirūpinti, jai pastovi priežiūra nereikalinga, o atsakovas gyvena tame pačiame mieste ir turi galimybę ieškovei suteikti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems ieškovės poreikiams tenkinti. Be to, prisiimtus įsipareigojimus privalo vykdyti ne tik atsakovas, bet ir trečiasis asmuo I. K.. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas vykdė sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, iš esmės nepažeidė sutarties, todėl nėra pagrindo sutartį nutraukti.
Priešieškinis atmestinas, nes tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo I. K. įsipareigojo prižiūrėti statinių dalį, todėl pastatų remonto išlaidos nelaikytinos nuostoliais ir ieškovei nepriteistinos.
Ieškinys atmestinas, todėl iš ieškovės priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis - 1067 Lt, kurių sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (18 b.l.). Ieškinys ir priešieškinis atmestini, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš O. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 1067 (vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis) litus žyminio mokesčio ir 5 (penkis) litus 70 centų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 5 (penkis) litus 70 centų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.