Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. V. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

K. V. 2020-04-17 buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo bei pasiūlyta pateikti paaiškinimą. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 24-696 (4 t., b. l. 3-5) nurodyta, kad ji 2020 m. sausio 14 d., atliekant nuteistojo L. Ž. pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą Nr. SD-137, naudojant metodiką OASys, neatsižvelgė į 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistų atlikto vertinimo rezultatus, neanalizavo nuteistojo L. Ž. pirmiau nurodytų vertinamų sričių sąsajos su jo nusikalstamu elgesiu, nevertino informacijos, esančios nuteistojo asmens byloje (nuosprendyje) bei Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, interviu metu nesigilino į reikšmingus vertinamų sričių aspektus, niekuo nepagrindžiant teiginių, ir tuo pažeidžiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui nustatytus reikalavimus, atliekant pervertinimą nesivadovavo Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr. LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Kaip buvo minėta, K. V. nubausta už tai, kad 2020 m. sausio 14 d. aplaidžiai bei netinkamai atliko nuteistojo L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą Nr. SD-137 (t. 3, b. l. 154-164), naudojant metodiką OASys.

Pareiškėja nurodo, kad jos atliktas nuteistojo L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nurodant svertinius taškus vertintose gyvenimo ir elgesio srityse, buvo atliktas griežtai vadovaujantis Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovu.

Teismas pareiškėjos motyvus atmeta kaip nepagrįstus.

Bylos duomenimis nuteistasis L. Ž. 2020 m. sausio 6 d. pateikė prašymą Nr. SI-55, adresuotą Kauno NTI-PN direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas V. D., prašydamas suteikti jam „besargybinio“ statusą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kurio nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tokiu būdu, įstatymu yra suponuojamas imperatyvas, nustatyti nusikalstamo elgesio rizikos lygmenį, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo laikymo sąlygų pakeitimo, t. y. suteikiant jam teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos ribų. Teikiant nuteistąjį svarstymui dėl minėtos teisės suteikimo, turi būti atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuris įrodytų, jog nuteistojo rizika yra žema, arba nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, Kauno NTI-PN 2020 m. sausio 14 d. nuteistajam L. Ž. buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimas, ir nustatyta, kad nuteistojo rizikos lygis - žemas, skaitinė reikšmė - 23. Vertinimą atliko Resocializacijos skyriaus patarėja A. K. (vertino 3 sritis - Emocinę gerovę, Mąstymą ir elgesį ir Nuostatas) ir Resocializacijos skyriaus specialistė K. V. (vertino 7 sritis - Informacija apie teisės pažeidimus ir teisės pažeidimų analizę, Gyvenimo sąlygas, Išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti, Lėšų tvarkymą ir pajamas, Gyvenimo stilių ir draugus, Piktnaudžiavimą narkotikais, Alkoholio vartojimą).

Pagal Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo aprašo 27 punktą, kiekvieną kartą atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos taikymo procedūrą – renkant, koduojant informaciją apie vertinamą asmenį, vertinant riziką, formuluojant prognozes, parenkant intervencijos strategiją smurto rizikai valdyti – turi būti griežtai vadovaujamasi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos vadovu, nagrinėjamu atveju - Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys (Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo aprašo 2.1.2. p.p.).

OASys vadovo (Teisė pažeidėjo įvertinimo sistema OASys) 125-126 puslapiuose yra nurodyta, kad OASys yra sukurtas matuoti pakartotinio nuteisimo rizikos bei rizikos veiksnių profilio pokyčius. Tai galima atlikti lyginant dabartinį OASys rezultatą ir gautą teisės pažeidėjo profilį su anksčiau atliktu teisės pažeidėjo OAsys vertinimu. Svarbu yra patikrinti viso profilio pokyčius, ne tik bendrą rezultatą (2 t., b. l. 132,133). OASys vadovo 23 puslapyje yra nurodyta, kad kai kuriais atvejais vertintojo nuomonė reikšmingai skirsis nuo kitų specialistų atliktų teisės pažeidėjų įvertinimų. Taip gali atsitikti tada, kai atsiranda tam tikrų pokyčių ar naujų faktų, arba dėl to, kad OAsys leidžia atlikti išsamesnį įvertinimą. Jeigu tai yra išskirtinis atvejis, vertintoja pagrindimų lentelėse turi užfiksuoti savo įvertinimą pagrindžiančius faktus ar pastabas, kad galėtų pagrįsti priežastis, kodėl teisės pažeidėją vertina kitaip nei kiti (2 t., b. l. 30).

Atsižvelgiant į minėtas OASys vadovo nuostatas, pareiškėja, 2020 m. sausio 14 d. atlikdama nuteistojo L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą, privalėjo jį atlikti lyginant dabartinį OASys rezultatą ir gautą teisės pažeidėjo profilį su anksčiau atliktu teisės pažeidėjo OAsys vertinimu, nagrinėjamu atveju turėjo lyginti ir vertinti atsižvelgiant į 2019-08-02 Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistų atliktą nuteistojo L. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal metodiką OASys, (3 t., b. l. 132-150).

Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja, atlikdama nuteistojo L. Ž. pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą, neturėjo tikrojo nuteistojo L. Ž. 2019 m. rugpjūčio 2 d. pagal OASys metodiką atlikto vertinimo, nėra. Pareiškėja nurodo, kad L. Ž. OASys atsiųsti protokolai buvo sumaišyti (identifikuoti L. Ž. duomenys tituliniame puslapyje, o kitos dalys įvertintos S. J.), todėl ji neanalizavo nuteistojo L. Ž. pirmiau nurodytų vertinimo sričių sąsajų su jo nusikalstamu elgesiu, nes neturėjo L. Ž. OASys vertinimo, ir vertindama atkreipė dėmesį į dabartinį elgesį, individualaus nuteistojo numatyto plano įgyvendinimą, į pokyčių visumą bausmės atlikimo metu. Pareiškėja pripažino, kad pervertinimo metu objektyviai negalėjo pagrįsti svertinių balų pokyčio nuo ankstesnio vertinimo, nes neturėjo tikrojo nuteistojo L. Ž. 2019 m. rugpjūčio 2 d. pagal OASys metodiką atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Tačiau pareiškėja dėl to savo kaltės neįžvelgia, nes, jos nuomone, ji tiek, kiek turėjo galimybių, ėmėsi reikalingų veiksmų, kad turėtų visą nuteistojo L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimui būtiną informaciją, tačiau dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių visi reikalingi dokumentai jai nebuvo pateikti.

Teismo nuomone, pareiškėja, žinodama, jog neturi tikrojo ankstesnio nuteistojo L. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, privalėjo pakartotinai kreiptis į Vilniaus PN administraciją arba į savo vadovybę su prašymu jį pateikti ir tuo pačiu atsisakyti atlikti pakartotinį L. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą, kol negaus visos tam reikalingos informacijos.

Teismas pažymi, kad K. V., atlikdama nuteistojo L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą, turėjo remtis 2019-08-02 Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistų atlikto vertinimo rezultatais ir fiksuoti tik reikšmingus pokyčius bei juos pagrįsti. Tačiau 2020-01-14 atliktame nuteistojo L. Ž. pervertinime nurodytas tik skirtų balų pokytis, o pagrindimo, dėl ko sumažėjo rizikos balai - nenurodyta, apsiribota bendro pobūdžio informacijos pateikimu, kuri niekaip nepagrindžia tokio akivaizdaus kriminogeninio veiksnio įtakos sumažėjimo (3 t., b. l. 156-163). Be to, tose pervertinimo dalyse, kurių skaitinė reikšmė sutapo su 2019-08-02 vertinimo metu nustatytomis skaitinėmis reikšmėmis, apsiribota tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog informacija apie konkrečios dalies nuostatas nepasikeitė. Minėtame atliktame nuteistojo pervertinime rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo nuo vidutinio lygmens (79 svertinių taškų, vertinimas atliktas Vilniaus PN specialistų 2019-08-02) iki žemo - 23 svertinių taškų (pagal pareiškėjos vertintas 7 sritis, svertiniai taškai sumažėjo nuo 49 iki 20). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą atliko nuo ankstesnio vertinimo praėjus tik 5 mėnesiams, akivaizdu, jog tokį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygmens ir skaitinės reikšmės sumažėjimą ji turėjo išsamiai pagrįsti, o ne apsiriboti deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai Išvadoje konstatavo, kad esant netiesioginei K. V. tyčiai buvo netinkamai atliktas nuteistojo L. Ž. pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimas, kadangi ji yra baigusi Teisės pažeidėjo metodikos OASys taikymo mokymus bei nuolatos keldama kvalifikaciją, dalyvaujant OASys metodikos taikymo supervizijose, turėjo žinoti ir žinojo, kad pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimas atliekamas lyginant gautą dabartinį OASys rezultatą ir gautą teisės pažeidėjo profilį su anksčiau atliktu teisės pažeidėjo OAsys vertinimu, fiksuojant tik reikšmingus pokyčius bei juos pagrindžiant. Tačiau, nors ir turėdama nuteistojo L. Ž. ankstesnio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą su akivaizdžiais neatitikimais, suvokdama ir suprasdama neteisingus, netikslius ir nepilnus turimus būtinus duomenis (informaciją), reikalingus atlikti nuteistojo L. Ž. pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą, ir turėdama tokias galimybes, nesiėmė aktyvių veiksmų bei pakartotinai nesikreipė į Vilniaus pataisos namą administraciją dėl būtent teisingo bei tinkamo L. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo protokolo pateikimo. Taip pat K. V., žinodama bei aiškiai suprasdama, kad turimas nuteistojo L. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas turi akivaizdžių trūkumų, atliko pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą, nepagrįsdama bei neturėdama galimybių argumentuoti ir analizuoti skirtų balų pokyčio, t. y. suprato, savo veikos žalingumą, turėjo numatyti bei numatė dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad K. V. padarė tarnybinį nusižengimą, nes netinkamai atliko jai Pareigybės aprašymo 5.8. papunktyje nustatytas funkcijas, kadangi atlikdama nuteistojo L. Ž. pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimą (vertindama šias sritis - Informacija apie teisės pažeidimus ir teisės pažeidimų analizę, Gyvenimo sąlygas, Išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti, Lėšų tvarkymą ir pajamas, Gyvenimo stilių ir draugus, Piktnaudžiavimą narkotikais, Alkoholio vartojimą) naudodama metodiką OASys, neanalizavo nuteistojo L. Ž. pirmiau nurodytų vertinamų sričių sąsajų su jo nusikalstamu elgesiu, neanalizavo bei nepagrindė svertinių balų pokyčio nuo ankstesnio vertinimo atlikto 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus pataisos namuose, nurodydama tik skirtų balų pokytį bei apsiribodama bendro pobūdžio informacijos pateikimu, kuri niekaip nepagrindžia tokio akivaizdaus kriminogeninio veiksnio įtakos sumažėjimo, tokiu būdu pažeidė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui nustatytus reikalavimus bei nesivadovavo Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovu. Tokiu netinkamu tarnybinių pareigų atlikimu Resocializacijos skyriaus specialistė K. V. pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nes neatliko specialiajame įstatyme nustatytų pareigų, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalį, kadangi atlikdama tarnybines pareigas, nesivadovavo įstatymais ir kitais teisės aktais, Etikos kodekso 6.1 papunktį, nes sąžiningai neatliko tarnybinių (darbo) pareigų ir funkcijų, Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo aprašo 27 punktą, kadangi atlikdama nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos taikymo procedūrą - rinkdama informaciją apie vertinamą asmenį, vertindama riziką, formuluodama prognozes, nesivadovavo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos vadovu.

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, tarnybinės nuobaudos rūšis parenkama, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Bylos duomenimis, dėl K. V. netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo, kilo neigiami padariniai - klaidingai įgyvendinta Bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta imperatyvi sąlyga (nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką) svarstant bei priimant sprendimus dėl teisės suteikimo nuteistajam L. Ž. išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, o taip pat sudalytos sąlygos (reali grėsmė) pakartotinam nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), padarymui. Pažymėtina, jog Kauno NTI-PN Drausmės komisija, svarstydama nuteistojo L. Ž. prašymą, taip pat priimdama protokolinį sprendimą siūlyti įstaigos vadovui suteikti nuteistajam L. Ž. teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos ar be palydos, betarpiškai vadovavosi bei atsižvelgė į Resocializacijos skyriaus specialistės K. V. atliktą pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos pervertinimą bei sumažėjusį nusikalstamo elgesio rizikos svertinį balų skaičių. Tik dėl netinkamo bei aplaidaus K. V. tarnybinių pareigų atlikimo, Kauno NTI-PN Drausmės komisija pateikė siūlymą įstaigos direktoriui suteikti teisę L. Ž. išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos ar be palydos.

Teismo vertinimu, atsakovas, skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, nepažeidė Statuto 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgė į visas minėtas aplinkybes ir paskyrė antrą pagal švelnumą tarnybinę nuobaudą – papeikimą, kuri, teismo nuomone, yra adekvati jos padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl ir šiuo atveju (dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo rūšies) naikinti ginčijamo įsakymo nėra jokio pagrindo.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos K. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.