Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Z. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui L. R. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Atsakovas L. R. atsikirtimų į ieškovės A. R. ieškinį nepateikė, ieškinys bei pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta išvada palaiko ieškovės A. R. reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. R. ir atsakovas L. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametę dukrą A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametį sūnų E. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Iš ieškovės A. R. paaiškinimo matyti, kad atsakovui nevykdant CK 3.27 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintų sutuoktinio pareigų ir palikus šeimą bei ja visiškai nesirūpinant, ieškovė ir atsakovas kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimą, todėl teismas konstatuoja, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nepateikė duomenų, kad dėl santuokos iširimo būtų prisidėjusi ir ieškovė. Todėl yra pagrindas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti bei pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliktinos jų dabartinės pavardės (CK 3.69 straipsnis).

Ginčo dėl nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini). gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra. Vaikai nuolat gyvena su ieškove. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiktų vaiko interesus. Priešingai, byloje konstatuota, kad vaikų tėvas paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina. Todėl yra pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove) A. R. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys).

CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaikais kenktų vaikų interesams, ir ieškovė A. R. neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos, todėl iškilus ginčui ateityje, ši tvarka pagal ieškovės ar atsakovo ieškinį nustatytina teisme (CK 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnis).

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko interesus, poreikių dydį, tėvų turtinę padėtį, taip pat į kasacinio teismo praktikoje akcentuojamą orientacinį kriterijų nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (nuo 2018-01-01 - 400 eurų).

Ieškovės ir atsakovo vaikai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų ir rašytinių dokumentų matyti, kad abiems vaikams išlaikyti būtinos išlaidos vaikų maitinimui, aprangai, vaistams, sveikatos priežiūrai, ugdymui, laisvalaikiui ir kt. Be to, abu vaikai yra moksleiviai, todėl būtinos išlaidos ir jų mokymui. Teismas pažymi, kad išvardinti vaikų poreikiai yra būtini, todėl šios išlaidos yra pagrįstos. Ieškovė dirbanti, tačiau gauna nedideles pajamas (530 Eur), kurios abiems vaikams išlaikyti nėra pakankamos. Duomenų apie savo turtinę padėtį ir gebėjimą gauti pajamų vaikui išlaikyti atsakovas nepateikė, tačiau jis yra darbingo amžiaus, ieškovės duomenimis, dirbantis, todėl galintis gauti pajamų vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ieškove, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo L. R. vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 200 eurų kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-10-01) iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Kadangi vaikai lieka gyventi su ieškove, išlaikymo lėšų tvarkytoju (uzufruktoriumi) skirtina ieškovė A. R. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė, kad dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto santuokos su atsakovu metu neįgijo.

Ieškovė nurodė, kad bendrų turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Ieškovė taip pat nurodė bei pateikė duomenis, jog antstolė T. G. vykdo išieškojimą iš atsakovo valstybės naudai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-31 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)491-98 (vykdomoji byla Nr. 0045/16/03201). Remiantis tuo, yra pagrindas pripažinti atsakovo prievolę pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-31 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)491-98 (vykdomoji byla Nr. 0045/16/03201) jo asmenine.

Ieškovė išlaikymo ar kompensacijos iš atsakovo nereikalauja.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl šeimos teisinių santykių, nagrinėjamose ginčo teisenos tvarka, kaip šiuo atveju, mokamas 100 eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis, o iš atsakovo valstybės naudai – likęs ieškovės nesumokėtas 50 eurų žyminis mokestis.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 144 eurų žyminis mokestis už ieškovės pareikštą ir patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200x2x12x3%). Taigi, iš atsakovo priteistina iš viso 194 eurai žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,77 euro procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės A. R. (ikisantuokinė pavardė – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo L. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. R. palikti pavardę – R., atsakovui L. R. – R.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį po 200 (du šimtus) eurų kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2018-10-01 iki vaikų pilnametystės.

Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skirti ieškovę A. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Prievolę pagal antstolės T. G. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0045/16/03201 vykdomą išieškojimą iš skolininko L. R. išieškotojo valstybės naudai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-31 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)491-98 pripažinti asmenine atsakovo L. R. prievole.

Priteisti iš atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 50 (penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 194 (vienas šimtas devyniasdešimt keturi) Eur žyminio mokesčio ir 6,77 (šeši Eur 77 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.