Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-21 · Civilinė byla Nr. B2-3344-658/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-21
Bylos Nr.
B2-3344-658/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
UAB „Descon“
Atsakovas
UAB „Sienojus“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-3344-658/2011Teisminio proceso numeris 2-56-3-01291-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 126.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso forma išnagrinėjęs ieškovo - UAB „Descon“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui - UAB „Sienojus“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas – UAB „Descon“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui – UAB „Sienojus“. Ieškovas nurodo, kad su atsakovu – UAB „Sienojus“ 2009-05-04 sudarė projektavimo paslaugų sutartį Nr. DC-20090050401/101-2009-9351-P, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti statinio architektūros ir konstrukcinės dalies darbo projektą pagal patvirtintą šių projekto dalių techninį projektą, o atsakovas - priimti tinkamai atliktų paslaugų rezultatą ir už atliktas paslaugas sumokėti. Paslaugų atlikimą patvirtina priėmimo-perdavimo aktai, kurie buvo pasirašyti atitinkamai 2009-06-01, 2009-11-10, 2010-03-10, 2010-06-28 bei jais remiantis atsakovui apmokėjimui išrašytos sąskaitos faktūros.

Ieškovas taip pat nurodo, kad 2010-12-31 su atsakovu buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo šalys konstatavo, kad atsakovas - UAB „Sienojus“ ieškovui -UAB „Descon“ yra skolingas 10 658,10 Lt, tačiau po šio akto pasirašymo įsiskolinimas nebuvo padengtas.

2011-08-31 ieškovas atsakovui išsiuntė pranešimą, kuriuo paragino sumokėti skolą ir nurodė, kad tuo atveju, jei per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo atsakovui įsiskolinimas nebus padengtas, ieškovas LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovo įmonei iškėlimo (b. l. 30).

Be to, ieškovas atkreipia dėmesį, jog po tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto pasirašymo ir pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įsiskolinimas nebus padengtas, ieškovas už papildomai atliktus darbus išrašė 2011-09-13 Atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktą AK-101-2009-9351-P/5 bei 2011-09-21 PVM sąskaitą – faktūrą serija DCP Nr. 00132 12.998,90 Lt sumai. 2011-09-13 pranešimu atsakovas buvo paprašytas per 5 dienas organizuoti darbų priėmimą – perdavimą, tačiau per minėtą terminą priimti darbų neatvyko, todėl darbai buvo perduoti vienašališkai surašant 2011-09-13 priėmimo – perdavimo aktą. Kaip pažymi ieškovas, visi mokėjimo terminai pagal išvardintas sąskaitas faktūras yra pasibaigę, tačiau atsakovas savo piniginės prievolės atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas nevykdo. Šiai dienai atsakovas, ieškovo paskaičiavimu, jam esantis skolingas 23 657 Lt (10 658, 10 Lt pagal 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą bei 12 998,90 Lt pagal 2011-09-13 vienašališką atliktų paslaugų priėmimo – perdavimo aktą bei 2011-09-21 PVM sąskaitą - faktūrą serija DCP Nr. 00132). Ieškovas nurodo, kad atsakovas gera valia skolos nesumoka, todėl ieškovas esantis priverstas savo teisėtus interesus ginti kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nes ieškovo nuomone, atsakovo įmonė yra nemoki, negalinti įvykdyti sandoriais prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovo įmonės bankroto administratoriumi ieškovas prašo skirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.

Atsiliepimas

Atsakovas – UAB „Sienojus“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo prašo jo netenkinti – atsisakyti iškelti UAB „Sienojus“ bankroto bylą, kadangi pareiškimas esantis nepagrįstas ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo teiginį, jog atsakovo įmonė esanti nemoki. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p. yra apibrėžta, kad įmonės nemokumas – tai tokia įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tuo tarpu atsakovo bendrovės balanse 2011-09-30 buvo apskaityta turto už 5050345 Lt, o pradelsti vykdyti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1614930 Lt. Vadinasi, pradelsti vykdyti įsipareigojimai neviršija pusės balanse apskaityto turto, todėl atsakovo įmonė esanti moki. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad įmonė yra veikianti, atsiskaitinėja su tiekėjais, yra pasirašiusi sutartis ir vykdo darbus. Paaiškinamajame rašte (b. l. 129) atsakovo vadovas nurodo, jog per devynis 2011 metų mėnesius įmonė yra atlikusi darbų 5887752 Lt sumai be PVM, o pagal pasirašytas sutartis yra įsipareigojusi artimiausiu laikotarpiu atlikti darbų už 4,6 mln. litų. Be to, atsakovas tvirtina, jog:

Šalies argumentai

1. ieškovas UAB „Descon“ neturi teisės kaip kreditorius kreiptis į teismą ir prašyti iškelti atsakovui bankroto bylą. Atsakovo nuomone, terminas dėl 12 998,90 Lt skolos pagal 2011-09-21 sąskaitą faktūrą serija DCP Nr. 00123 sumokėjimo nėra suėjęs, kadangi projektavimo paslaugų sutarties 5.7 straipsnyje numatyta, kad už atliktas paslaugas pagal jam apmokėjimui pateiktas sąskaitas faktūras užsakovas atsiskaito per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Ieškovo pateikta PVM sąskaita – faktūra esanti atsakovo nepasirašyta, todėl negalima nustatyta, ar atsakovas ją gavo, o jei gavo, tai kada;

2. darbai, dėl apmokėjimo už kuriuos atsakovui ieškovas išrašė 2011-09-21 sąskaitą – faktūrą, jam nebuvo perduoti;

3. tarp šalių yra kilęs ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus, nes UAB „Descon“ neatliko darbų projektavimo paslaugų sutartyje numatytu terminu, t. y. iki 2010-10-29. LR CK 6.652 str. 4 d. yra numatyta, kad rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti praleidus terminą padarytus nuostolius. LR CK 6.655 str. 1 d. numato, kad užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą atsiranda tik po to, kai darbų rezultatas yra priimtas su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Taigi, UAB „Descon“ negali reikalauti skolos sumokėjimo, kol neišspręstas šalių ginčas dėl termino įvykdyti sutartyje numatytus darbus praleidimo. Atsakovo nuomone, šios aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „Descon“ negali būti laikomas atsakovo įmonės kreditoriumi bei pažymi, kad su ieškovu yra neatsiskaitoma būtent dėl tarp šalių kilusio ginčo bei dėl to, kad nėra aišku, kuri šalis kuriai yra skolinga.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas taip pat prašo teismą paskirti ieškovui procesinę nuobaudą – 20 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu, t. y., už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą.

Bankroto bylą kelti atsisakytina.

Byloje yra sprendžiamas bankroto bylos kėlimo UAB „Sienojus“ klausimas. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnį, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų, viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Pažymėtina, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Byloje nustatyta, kad šalys – ieškovas UAB „Descon“ ir atsakovas UAB „Sienojus“ 2009-05-04 sudarė projektavimo paslaugų teikimo sutartį. Dalis pagal sutartį atliktų darbų atsakovo yra priimti 2009-06-01, 2009-11-10, 2010-03-10 atliktų paslaugų priėmimo – perdavimo aktais, o ieškovas atitinkamai išrašė ieškovui apmokėjimui už paslaugas sąskaitas – faktūras. 2010-12-31 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu nustatyta, kad atsakovas esantis ieškovui skolingas 10 658,10 Lt. Būtent raginimą sumokėti šią sumą per 30 dienų nuo pranešimo gavimo ir įspėjimą, kad šios skolos negrąžinus bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo 2011-08-31 ieškovas išsiuntė atsakovui. Tuo tarpu dėl paslaugų (darbų), kurias ieškovas nurodo perdavęs 2011-09-13 vienašališku perdavimo aktu, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo sutartinės prievolės įvykdymo. Atsakovas tvirtina, kad minėtus darbus ieškovas įvykdė pažeidęs terminą ir tvirtina, kad šalių sutartas terminas darbas atlikti suėjo 2010-10-29. Tačiau vis dėlto, nors atsakovas ir ginčija ieškovo reikalavimo teisę, kuriuo pastarasis grindžia pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, viešo intereso bankroto bylose buvimas, nagrinėjamu atveju esant galimybei teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus, įpareigoja išspręsti bankroto bylos kėlimo arba atsisakymo tai padaryti klausimą (LAT 2006-10-13 nutartis c. b. Nr. 3K-7-564/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-04 nutartis c. b. 2-614/2010). Kaip minėta, bankroto byla įmonei gali būti keliama tuomet, kai konstatuojamas įmonės nemokumas – tai yra tokia jos būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Iš atsakovo įmonės vadovo pateikto debitorinių skolų sąrašo 2011 m. rugsėjo 30 d. matyti, jog įmonės įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, suma sudaro 1614930, 00 Lt, o tuo tarpu įmonės balanse apskaityto turto vertė – 5050345, 00 Lt. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą LR ĮBĮ 8 str. 2 p. prasme, būtina nustatyti aplinkybių visetą, t. y., kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir, kad jos uždelstų vykdyti skolinių įsipareigojimų apimtis yra didesnė nei pusė į balansą įrašyto turto vertės.

Nagrinėjamoje byloje teismas gali konstatuoti, jog atsakovo pareiga sumokėti yra atsiradusi pagal 2009-06-01, 2009-11-10, 2010-04-28, 2010-06-28 sąskaitas faktūras bei 2010-12-31 su ieškovo pasirašytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kuriuos atsakovo skola yra 10 658, 10 Lt. Tuo tarpu dėl atsakovo pareigos mokėti 12998, 90 Lt pagal 2011-09-13 vienašalį atliktų paslaugų perdavimo aktą ir 2011-09-21 sąskaitą – faktūrą DCP Nr. 00132 tarp šalių yra kilęs ginčas. Atsakovo skoliniai įsipareigojimai, kuriuos vykdyti yra suėjęs terminas, neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.

Pabrėžtina, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės mokumą privalo atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės mokumui turi ieškovo reikalavimas net ir tuo atveju, jei jis ar jo dalis yra ginčytini. Nagrinėjamoje byloje net ir tuo atveju, jei visas ieškovo reikalavimas būtų pripažintas neginčytinu, jis neturėtų įtakos atsakovo įmonės mokumui, t. y. įmonės skoliniai įsipareigojai vis tiek neviršytų pusės įmonės balanse apskaityto turto. Atsižvelgiant į atsakovo finansinę būklę, darytina išvada, kad atsakovo ĮBĮ 2 str. 8 dalies prasme negalima laikyti nemokiu.

Teismas pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, pagal įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, yra siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir laikinai turinčios finansinių sunkumų įmonės, kurios veikla sudaro galimybę sukurti darbo vietas, interesus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia nesant pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą dėl nemokumo.

Atsisakydamas iškelti bankroto bylą pagal ieškovo – UAB „Descon“ pareiškimą, teismas privalo išspręsti atsakovo – UAB „Sienojus“ atsiliepime į ieškininį pareiškimą pareikštą prašymą skirti ieškovui teismo nuobaudą – 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine teise pareikšti ieškinį. Šis prašymas tenkinti atsisakytinas. Susipažinęs su bylos medžiaga, teismas nustatė, kad dalį sumos, kurią ieškovas nurodo kaip atsakovo neįvykdytą skolinį įsipareigojimą, sudaro suma, kurią sumokėti atsakovas įsipareigojo 2010-12-31 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo su ieškovu aktu, likusioji sumos dalis yra atsakovo ginčijama. Vadinasi, negalima padaryti išvados, kad į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi apskritai neturėdamas jokios reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu, t.y. piktnaudžiaudamas procesu. Teismas sprendžia, kad įgyvendindamas jam priklausančią materialinę reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, ieškovas pasirinko netinkamą procesinę formą. Ieškovo turima materialinė reikalavimo teisė suponuoja galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo atsakovą vykdyti piniginę prievolę (priteisti įsiskolinimą), bet ne inicijuoti atsakovui bankroto procesą, tačiau, kaip jau minėta, aiškaus piktnaudžiavimo čia neįžvelgiama, ir baudą skirti atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ĮBĮ 3 str., 5 str. 1 d. 1 p. ir 4 d., LR CPK 12, 177 str., 334 str. 2 d. 1 p., LR ĮBĮ 9 str. 3 d.,

nutarė:

atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui - UAB „Sienojus“ (įmonės kodas 156740160, buveinė: Jonalaukio kaimas, Ruklos seniūnija, LT-56148, Jonavos rajonas) pagal UAB “Descon“ (įmonės kodas 301608567, buveinė: Palangos g. 5-4, LT-44287, Kaunas) pareiškimą.

Panaikinti civilinėje byloje nr. B2-3344-658/2011 Kauno apygardos teismo 2011-10-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viso atsakovo - UAB „Sienojus“ (įmonės kodas 156740160, buveinė: Jonalaukio kaimas, Ruklos seniūnija, LT-56148, Jonavos rajonas) turto areštą ir disponavimo areštuotu turtu apribojimą bei turto realizavimo ir (ar) išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus teismų ir kitų institucijų sprendimų pagrindu, sustabdymą.

Nutarties nuorašus pasiųsti ieškovui, atsakovui ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Dėl šios nutarties per 10 (dešimt) dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Nerijus Meilutis