Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorams Linui Frančiakui, Audriui Ažukui, kaltinamiesiems O. M., A. S., nepilnametės nukentėjusiosios atstovei D. K., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakių raj., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, šeiminė padėtis netekėjusi, išsilavinimas 11 klasių, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. Ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 163 str., 140 str. 2 d. padarymu;

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, šeimyninė padėtis – nevedęs, išsilavinimas spec.vidurinis, bedarbis, gyv. ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 163 str. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. ir A. S. kaltinami tuo, kad laikotarpyje nuo 2011 metų pradžios iki 2012 m. liepos 26 d. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), privalėdami užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. I-1234, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, sistemingai piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, žiauriai elgdamiesi, fiziškai ir psichiškai gniuždydami savo dukrą, ne vieną kartą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytą kartą skaičių bausdami savo dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė ranka per sėdmenis, statė vaiką į kampą ir liepdami laikyti rankose akmenį, bei bausdami dukrą, kai ši nesugebėdavo atlikti jai užduotus ūkio darbus.

Be to, O. M. 2012 m. liepos m. antroje pusėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, mušdama ranka ir diržu suduodant mažiausiai septynis smūgius padarė mažametei A. S. gilų odos nubrozdinimą juosmens – dešinio šono riboje, juosmens kairėje pusėje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus šonuose, pilve, odos nubrozdinimus galvoje, poodines kraujosruvas šlaunyse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu O. M. nurodė, kad kalta prisipažino visai. Pykdavosi su sugyventiniu, išgerinėdavo, neprižiūrėjo vaikų. Nesudarė vaikams tinkamų sąlygų vystytis ir žiauriai elgdavosi, liepdavo atlikti darbus, kurių mergaitė nesugebėdavo atlikti. Liepdavo šluoti kilimą, pervilkti patalynę, už tai statydavo į kampą. Mergaitei trys metai, ji tų darbų neatlikdavo, tada statydavo į kampą, buvo padavusi akmenį, kad laikytų. Tai buvo du ar trys kartus. Kai vaikas verkdavo, ji sureaguodavo, paimdavo akmenį ir leisdavo eiti žaisti. Vaikus prausdavo kiekvieną savaitgalį, žinojo, kad vaikas turėjo utėlių, kad sirgo niežais. Utėles ir niežus gydė, pirko vaistus vaistinėje. Pas gydytoją nesikreipė. Kad vaikas turėjo kirmėlių, ji nežinojo. Kai A. sirgo, ji vaiko pas gydytoją nenuvežė, nes neprisiruošė. Mergaitė sirgo per dideliu apetitu. Vaikas neturėjo saiko, nes turėjo kirmėlių. Maitindavo pastoviai kiekvieną dieną ir per dieną tris keturis kartus, dar patys pasiimdavo. Vaikų akivaizdoje dažnai vartodavo alkoholį. Jie gerdavo, o vaikai būdavo kambaryje ir matydavo. Išgėrę galėdavo pasirūpinti vaikais. 2012 m. liepos mėn. mergaitė neklausė, kažką padarė, tai ji mušė vaiką su diržu ir ranka. Nelabai dažnai vaikus mušdavo, gal kartą į savaitę. Mušdavo kartais A., kartasi E. Šiuo metu santykiai su A. geri, bendrauja. Dabar tvarkosi, ruošia kambarį, baldų įsigijo. Užsikodavo abu nuo alkoholio ir dabar negeria. Negeria gal du mėnesius. Ji nori, kad vaikai sugrįžtų pas ją gyventi. Mergaitei liepdavo daryti ūkio darbu, nes visi tvarkydavosi. Kai vaikus mušdavau, sugyventinis nieko nesakydavo, sugyventinis taip pat mušdavo A. ir E.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Nurodė, kad jie gyvena kartu su M. Jis daugiau prižiūrėdavo vaikus, nes M. mokėsi profesinėje mokykloje. Jis dėl to ir iš darbo išėjo, nes nebūdavo kam vaikus prižiūrėti. Sutinka dalinai, kad nesudarė vaikams tinkamų sąlygų augti. Dėl tų niežų, tai iš vaikų namų parsivežė, kai buvo pirmą kartą. Jie tada visi buvo apsirgę niežais, tai buvo praeitais metais lapkričio mėnesį. Gydėsi vaistais, vaistus pirko vaistinėje. Kad vaikai turi kirmėlių, nežinojo, kad turi utėlių žinojo, užsikrėtė nuo kaimynų vaikų. Vaiką statydavom į kampą ir liepdavo rankoj laikyti akmenį, kai neklausė. Tik A. taip auklėjo, kartais liepdavo dirbti ūkio darbus, nes tvarkytis reikia mokyti iš mažens. A. turėjo sveikatos sutrikimų, daug valgydavo, būdavo didelis pilvas. Kai nesivežė skiepyti, tai gydytoją sakė normuoti maistą. Nebūdavo, kad A. neduodavo valgyti, maisto visada būdavo namuose. Vaiko akivaizdoje vartodavo alkoholį, kai išgerdavo, vaikais sugebėdavo pasirūpinti. Dabar užsikodavo ir negeria jau du mėnesius. Kartais vaikus mušdavo. Į mėnesį girti būdavo vieną kartą, jeigu vaikai būtų sugrąžinti į šeimą, vaikus geriau prižiūrėtų, nemuštų, vežtų pas gydytojus.

Nukentėjusiosios atstovė D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. buvo labai nekalbi. Dabar pasikeitė ir tarpusavio santykiai, ir santykiai su darbuotojais. E. sakydavo seseriai, kad čia ją visi muš, neduodavo lauktuvių. Dabar liko A. išgąstis, kad ji laukia bausmės, įsitempia. E. lanko vaikų grupę ,,Klevelyje“, nedrąsiai jaučiasi, puola slėptis. Vienas atvejis buvo, kai mergaitė pradėjo pasakoti apie situaciją namuose. E. apibūdino namų aplinką. O A. sakė, kad ją muša, duoda akmenį ir liepia miegoti su višta. Dabar ji tėvų pasiilgsta, nes tėvų elgesys pasikeitė. Atsimena šluotą, kampą, tą akmenį. A. nekalbėjo, todėl nebuvo apklausta. Svetimų žmonių ji bijo. Pirmomis savaitėmis nesikalbėjo su niekuo. Dabar irgi nekalbėtų. Pirmą kartą mergaitės atvyko utėlėtomis galvomis, apkrėtė kitus vaikų globos namų vaikus. Antrą kartą atvyko sirgdamos niežais, taip pat apkrėtė kitus vaikus, bet buvo šios problemos išspręstos. Mergaitės turėjo kirmėlių, todėl buvo kreiptasi į gydytoją. Buvo didelis pilvas, todėl buvo įtarta kirmėlės ir tuoj pat imtasi gydyti vaistais. Paskutinį kartą A. turėjo kirmėlių, abi sirgo niežais. Išsekusios nebuvo, bet iš pradžių valgė daug. Kai vaikus atveža, jie stengiasi kompensuoti alkį ir daug valgo. Tėvai vaikus lanko gana dažnai, kartą- tris per savaitę. Iniciatyva yra iš mamos pusės. Tėvas sako, kad kainuoja kuras, lauktuvės. O. turi jam už tai atiduoti pinigus. Jos nuomone, nėra tiek pasikeitę, kad galima būtų vaikus atiduoti tėvams. Mano, kad jie ir toliau neprižiūrės tinkamai.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. N.. Nurodė, kad ji dirba bendruomenės slaugytoja. Pažįsta O. nuo mažens. Nėra pastebėjusi jos šeimoje smurto. Tik žino apie šeimos girtavimą. Yra radusi išgėrusius, netvarką ir nešvarą, niežus. Mergytės augo gana sveikos. Kartais tėvai atsiveždavo į med. punktą, bet pasitaikydavo, kad neatvykdavo laiku skiepyti vaikų, todėl reikėdavo važiuoti į namus. Žinojo, kad važinėja socialinė darbuotoja į šeimą, pasitardavo apie padėtį šeimoje. Žinojo, kad mergaitės sirgo niežais. Ar kreipėsi į gydytoją, nežino. Iš socialinės darbuotojos girdėjo, kad susirgo niežais, A. sirgo labai smarkiai. Augant O., buvo problemų su ja pačia, o kai ji užaugo, socialinių įgūdžių neturi. Ją labai skriaudė močiutė. Pati augo labai sunkiai, mamai buvo sunku, močiutė nemylėjo. O. sakė, kad ją labiausiai mylėjo kaimynė, kuri gyveno tame pačiame name. Vaikai lakstydavo, kai atvažiuodavome, puldavo tvarkytis. Matėsi, kad pamokytos, bet rezultato nebuvo matyti. Neprisimenu, kad dėl A. apetito būtų nusiskundimų.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. U. nurodė, kad yra socialinė darbuotoja. Apie tėvų smurtavimą nežino nieko. Sužinojo, kai paėmė vaikus iš šeimos. Nuo 2012 m. sausio mėnesio atkreipė dėmesį, kad mergaitei rūksta dėmesio. Nuo 2006 m. lankėsi pagal poreikį. Maisto matydavo, tėvus yra radusi neblaivius, šaldytuvas buvo tuščias. 2011 m. spalio mėnesį mergaitės sirgo niežais. O. sakė, kad M. alergija. Sausio mėnesį buvo nustatyti niežai ir buvo gydomi, bet ne iki galo. Tepalus matė, O. sakė, kad vienintelė A. neserga. Ne visus nusiveždavo pas gydytoją. Utėlių rado 2011 m. spalį. Paskui Oksana sakė, kad nuo giminaičių užsikrėtė. Pirkosi vaistus. Dabar kai pateko į globos namus, nebuvo utėlių. A. pilvukas buvo didelis, norėjo valgyti, bet O. sakė, kad gydytoja rekomendavo riboti maistą. Apie fizines bausmes sužinojo, kai buvo paimti vaikai. Sakė, kad turėdavo plytą laikyti. Kai atvažiuodavo, rasdavo A. šluojančią apsiverkusią, dar patalynę pervelkančią. Klausė ar tėvai muša, tai palinksėjo galvą. Mėlynių nematė. Matė, kad O. su ja griežtesnė, nei su kitais. Su vienu vaiku pasikalbėti neturėjo galimybių. Šiuo metu šeima stebima. Gruodžio 13 d. užsikodavo nuo alkoholio. Po mergaičių paėmimo rado A. išgėrusį, namuose netvarką. Dabar apsitvarkė namus, dažė, remontavo. Kai A. buvo mažesnė, A. ją prižiūrėdavo. Paskui M. Ji pati nematė, kad vaikai kampe stovėtų. O labai barė, kad vaikas patalynę turi pervilkti. O. nuomone, vaikas prisidarė lovą, tai turi tvarkytis.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. R. nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta, A. pažįsta. Vaikas sveikatos problemų neturėjo, teko juos konsultuoti dėl vaikiškų ligų. O. reaguodavo į vaiko ligas kreipdavosi pagalbos. Susirgus vaikams O. atvykdavo į polikliniką. Negalėtų pasakyti, kad nesirūpino vaikais. Iki metų matydavo kas mėnesį, kas du. O paskui tiki ligų atveju. Tėvai laikydavosi tvarkos, kad reikia vaiką atvežti kas mėnesį į gydymo įstaigą. Kol buvo prirašyta pas juos, tai negali pasakyti, kad neprižiūrėjo vaikų, kreipėsi dėl odos susirgimų ir dėl kirmėlių. Pati mama buvo sunerimusi ir pati kreipėsi Ji prisimena situaciją, kai kreipėsi dėl odos susirgimų, dėl kirmėlių tai mama ir negali žinoti, tai nustatoma laboratoriškai. Nusiskundimų, kad per daug valgo mergaitė ji neprisimena, dėl mitybos surikimų nebuvo. Kiek jai teko susidurti, tai problemų nebuvo laiku paskiepydavo ir susirgus kreipdavosi į gydytojus. 2011m. liepos mėn, kad buvo sužalojimai A., jai nėra žinoma. 2011m. nuo pradžios buvo lankomasi pas juos ir konsultacijos dėl mitybos nebuvo duota, jeigu būtų konsultuota tai tikrai būtų kortelėje įrašas. Pagal jų vertinimo skalę dėl svorio problemos nebuvo. Visos rekomendacijos surašomos kortelėje. Sumušimų nėra pastebėjusi, kai atsiveždavo mergaitę į polikliniką.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. K. nurodė, kad ji buvo, kai mergaites atvežė į globos namus. Kitą dieną kartu su socialinėm darbuotojom pastebėjo ant mergaitės kūno sumušimo žymes. Pranešė policijai ir pas gydytojus kreipėsi. Gydytoja rado mėlynių pilvo srityje ir ant šonų ir ant nugaros. Pasakė, kad galimai mušta. Mergaitė sakė, kad ją mušė, o kas nepasakė, o sesuo E. pasakė, kad mušė su pagaliu. Kiek pamena utėlių neturėjo, tik gydytoja nustatė, kad serga niežais. Dėl A. mitybos nėra jokių problemų dabar. Kai atvežė tai buvo pastebėta, kad mergaitė valgo ir nėra sotumo pojūčio. Kiek klausdavo, tiek ji sakydavo, kad nori valgyti. Todėl kreipėmės į gydytojus buvo atlikti tyrimai jie pasakė, kad tai galėjo atsitikti, kad nereguliariai mergaitė buvo maitinama. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu juos duoti parodymai yra teisingi.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti I. K. parodymai, kuriuos ji nurodė, kad 2012-07-26 apie 20 val. į vaikų namus atvežti 4 vaikai iš vienos šeimos – A. S., E. S., M. S., E. S.. Vaikus atvežė pareigūnai paėmę iš šeimos, nes sakė, kad tėvai namuose girti. Pas A.ę rastos pageltusios žalsvos spalvos pilvo srityje „Mėlynių“ ir ties stuburkauliu yra sena mėlynė. Galvos srityje matė šašą. Mergaitė buvo nuvežta į ligoninę, sekančią dieną ir jai nustatyta diagnozė daugybinės hematomos, nubrozdinimai. Pas kitus vaikus sužalojimų nematė. E. pasakė, kad A. mušė mama, o paskui paklausus, ar jos nemušė, mergaitė atsakiusi, kad tik A. O paklausus kitai darbuotojai pasakė, kad mušė tėtė. Paklausus už ką, atsakė, kad tėvai girti buvo. Visos 3 mergaitės jau yra anksčiau buvusios globos namuose, dėl tėvų girtavimo. Vaikams buvo įsteigta laikinoji globa. Tėvai buvo atvykę pas vaikus, apie A. sužalojimus nieko nekalbėjo. (b.l. 49)

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. S. parodymai, kur nurodoma, kad jis gyvena netoli A. S. ir O. M. namų. Gyvena apie kokiu 200-300 metrų atstumu. Teko girdėti, kad garsiai šūkaudavo O., A., bet neidavo suprast, kas ant ko ir už ką šaukdavo. Vasaros metu A. ir E. būdavo pas jų vaikus ir žaisdavo kieme. Neteko išgirsti, kad mergaitės sakytų, kad jas muša. Yra kartą pats matęs, kai nuėjo į svečius pas O. ir A., kai kambaryje kampe stovėjo A., kuri rankose laikė akmenį paėmusi į rankas. Akmuo atrodė, kaip vaikui per sunkus. Jis paklausė O., kas čia darosi, tai O. atsakius, kad nubaudė. Tada jis paėmė iš mergaitės akmenį, kuris buvo apie kilogramo svorio ir 15 cm dydžio. Daugiau niekada neteko to matyti. Tai buvo maždaug prieš kokius 4-6 mėnesius, tiksliai neprisimena. Kaip dažnai kaltinamieji geria ir kaip elgiasi su vaikais, nieko pasakyti negali, neteko matyti, kad smurtautų prieš vaikus. Yra matęs, kai vaikai sirgo niežais, nes matėsi, tėvai sakė, kad gydo. (b.l. 50)

Specialisto išvadoje Nr. G266/12(10) nurodoma, kad A. S. padaryta gilūs nubrozdinimai juosmens – dešinio šono riboje, juosmens kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai šonuose, pilve, odos nubrozdinimas galvoje, poodinės kraujosruvos šlaunyse. Sužalojiami padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio nurodyti nėra galimybės. Sužalojimai padaryti mažiausiai septynių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Gilūs odos nubrozdinimai juosmens – dešinio šono riboje, juosmens kairėje pusėje galėjo būti padaryti apie 7-10 parų iki apžiūros. Nurodyti kitų sužalojimų padarymo laiko nėra galimybės. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgių pasėkoje, tiek krentant, virstant. Poodinės kraujosruvos šlaunyse gali gautis ir kontaktuojant su kokiais tai aplinkos daiktais. (b.l. 6-7).

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodoma, kad O. M. ir A. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu.(b.l. 34).

Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos raštuose nurodoma, kad kaltinamųjų šeimos problema - alkoholio vartojimas ir trūkumas socialinių įgūdžių. Tėvai rasti neblaivūs, vaikai perduodami kitiems asmenims. (b.l. 36, 38, 45, 91).

Šakių vaikų globos namų rašte nurodoma, kad pastebėtas tėvų ir dukros Aušrinės šaltas bendravimas, Aušrinė skundusi, kad namie ją muša, neduoda valgyti, duoda plytą arba akmenį, liepia miegoti su višta.

Byloje esančios asmens blaivumo testų kopijos patvirtina, jog kaltinamieji dažnai būdavo rasti neblaivūs (b.l. 59-64).

Buities tyrimo akte nurodoma kaltinamųjų šeimos situacija (b.l. 93-96).

Dėl veikos numatytos BK 163 str. padarymo

Pagal BK 163 str. atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Piktnaudžiavimas pasireiškia pareigų neatlikimu vaiko atžvilgiu arba netinkamu pareigų atlikimu. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Šios veikos darymo metu, kaltininkas turi suvokti savo poelgio aplinkybes, įsivaizduoti, kokią daro veiką ir kokiai vertybei kelia pavojų taip darydamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismui pateiktame kaltinime deklaratyviai surašyti daug tėvų veiksmų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apskritai tokius veiksmus buvus, arba nepakankamai įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamųjų kaltę. Kaltinime nurodoma, kad kaltinamieji ignoruodavo dukros verkimą, nesirūpindavo vaiko švara ir higiena dėl ko vaikas sirgo niežais, pedikulioze, turėjo kirmėlių, nepristatė susirgus dukros A. S. į gydymo įstaigą, neduodami pakankamai valgyti, nereguliariai maitino, dėl ko vaikas neturėjo saiko jausmo, vaiko akivaizdoje dažnai vartodavo alkoholį, dėl ko vaikas būdavo paliekamas be jokios priežiūros arba perduotas giminaičiams.

BK 163 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Piktnaudžiavimas tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką reiškia, jog minėti asmenys, turėdami tam tikras teises ir pareigas vaikams, jomis naudojasi netinkamai, priešingai vaiko interesams, jomis prisidengdami pažeidžia vaiko asmens neliečiamybę ir laisvę, daro žalą vaiko psichiniam ir socialiniam vystymuisi. Fizinis ar psichinis gniuždymas reiškia ilgalaikę, sistemingai vartojamą fizinę ar psichinę prievartą (smurtą), kuri yra savitikslė arba nukreipta kaltininko ar trečiųjų asmenų interesams patenkinti. Šis nusikaltimas laikomas baigtu piktnaudžiavimu tam tikra forma savo teisėmis ar (ir) pareigomis pasiekus psichinio ar fizinio vaiko gniuždymo lygį. Ir nors nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalingos žalingos pasekmės, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką fizinis vaiko gniuždymas turi apimti tokius padarinius kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarant nusikalstamas veikas, kurių sudėtys yra formalios, tyčia gali būti tik tiesioginė, todėl šioje byloje turi būti įrodinėjama tik tiesioginė tyčia. Tiesioginės tyčios elementai – nusikalstamos veikos suvokimas ir norėjimas taip veikti kaltinamųjų dėl nurodomų kaltinime išdėstytų veiksmų nustatyta nebuvo. Pagal inkriminuojamą nusikalstamą veiką O. M. ir A. S. turėjo suvokti, kad jie ignoruodami dukros verkimą, nesirūpindami vaiko švara ir higiena dėl ko vaikas sirgo niežais, pedikulioze, turėjo kirmėlių, nepristatydami susirgus dukros A. S. į gydymo įstaigą, neduodami pakankamai valgyti, nereguliariai maitindami, dėl ko vaikas neturėjo saiko jausmo, vaiko akivaizdoje dažnai vartodami alkoholį - piktnaudžiauja savo kaip tėvų teisėmis ir pareigomis. Atitinkamai kaltinamieji, suvokdami, kad daro BK 163 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, dar turėjo norėti taip veikti. Teismas atkreipia dėmesį, jog nei baudžiamojoje byloje, nei teismo posėdžio metu nebuvo įrodinėjami šie veiksmai – ignoruoja dukros verkimą, neduoda pakankamai valgyti, reguliariai nemaitino. Byloje yra pasiremta tik trumpomis prielaidomis, jog tokie veiksmai galėjo būti, nes vaikus nuvežus į globos namus, A. S. daug valgydavo. Patikrinus mergaitės sveikatą buvo padaryta prielaida, kad galbūt tai nereguliaraus maitinimo pasekmė, tačiau vėlia buvo nustatyta, kad tai nutiko dėl to, kad mergaitė turėjo kirmėlių. Išgydžius šią problemą, mergaitės apetitas susinormalizavo. Taip pat tai galėjo būti konstatuojama atsižvelgiant į pačios O. M. pasakymą, jog mergaitės išsipūtęs pilvas, todėl reikia riboti maistą. Tačiau daugiau byloje nebuvo jokių įrodymų, jog tokie veiksmai buvo atliekami. Tai kad kaltinamoji O. M. nurodė, jog reikia riboti maistą, visiškai neįrodo to, kad vaikui nebuvo duodama valgyti, o šias aplinkybes taip pat paneigia ir tai, kad buvo nustatyti vaiko sveikatos sutrikimas, kurį išgydžius išnyko problemą Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad sveikatos sutrikimas – kirmėlės, galėjo atsirasti visiškai neįtakojami motinos veiksmų. Apie dukros verkimo ignoravimą byloje apskritai duomenų nėra, ši aplinkybės nebuvo įrodinėjama. Kaltinamiesiems inkriminuojami veiksmai, kurie pagal kaltinime nurodytas aplinkybes sudaryti BK 163 str. sudėtį - nesirūpina vaiko švara ir higiena dėl ko vaikas sirgo niežais, pedikulioze, turėjo kirmėlių, nepristatymas susirgus dukros A. S. į gydymo įstaigą, teismo nuomone, taip pat negalima traktuoti, jog buvo daromi tiesiogine tyčia. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad O. M. ir A. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Byloje esantys šeimos lankymo aktai, pravestų pokalbių aprašymai, blaivumo testų kopijos patvirtina, jog sugyventiniams trūko socialinių įgūdžių prižiūrėti vaikus, taip pat didžiausia šeimos problema – alkoholio vartojimas. Taip pat byloje apklausta liudytoja šeimos gydytoja nurodė, tai matyti ir iš prie bylos pridėtos vaiko asmens sveikatos istorijos, kad tėvai pagal galimybes veždavo vaikus pas gydytojus, vaikai buvo paskiepyti. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad tėvai piktybiškai nesirūpindavo vaiku ir tokiu būdu norėdavo pakenkti vaikams. Patys tėvai teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, nurodė, jog jie stengėsi, tačiau nesugebėjo rūpintis vaikais, taip pat ir dėl savo priklausomybės nuo alkoholio. Taigi nurodomos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad O. M. ir A. S. veika dėl kaltinime nurodytų veiksmų neatitinka BK 163 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Kaltinamieji netinkamai užtikrino mergaitės tinkamų gyvenimo sąlygų dėl savo socialinių įgūdžių stokos bei priklausomybės alkoholiui, kas patvirtina, jog jų veiksmai buvo įtakoti asmenybės trūkumų bei priklausomybių, ir tai negali būti laikoma tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, kuriais siekiama pakenkti vaikų interesams, todėl nurodyti veiksmai - ignoruodavo dukros verkimą, nesirūpindavo vaiko švara ir higiena dėl ko vaikas sirgo niežais, pedikulioze, turėjo kirmėlių, nepristatė susirgus dukros A. S. į gydymo įstaigą, neduodami pakankamai valgyti, nereguliariai maitino, dėl ko vaikas neturėjo saiko jausmo, vaiko akivaizdoje dažnai vartodavo alkoholį, šalintini iš kaltinimo.

Tačiau teismas laiko, jog šioje byloje nustatyta, kad O. M. ir A. S. būdami A. S. tėvais, piktnaudžiavo tėvo teisėmis – suvokdami, kad A. S. yra mažametė (inkriminuojamu laikotarpiu vaikui buvo 2-3 metai), liepdavo jai daryti jos amžiui per sudėtingus ūkio darbus (šluoti grindis, pakeisti patalynę), bausdavo akivaizdžiai vaiko amžiui neadekvačiomis bausmėmis – liepdavo stovėti kampe ir laikyti rankose akmenį, mušdavo vaiką, dėl ko mergaitė buvo įsibauginusi, užguita. Kaltinamųjų kaltę patvirtina jų pačių parodymai, nukentėjusiosios atstovės D. K., liudytojos I. K., liudytojo R. S. parodymai.

Tėvų teisės ir pareigos įtvirtintos CK 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pastebėtina, kad pagal civilinę teisę ne tik tėvai vaikų atžvilgiu turi teises ir pareigas, bet ir vaikai turi pareigas tėvų atžvilgiu. CK 3.162 straipsnis nustato, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Tai reiškia, kad vaikas turi paklusti tėvų valiai šiems įgyvendinant tėvų valdžią, kad parengtų jį savarankiškai gyventi visuomenėje. Ši pareiga detaliau nurodyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 48 straipsnyje, kuriame nurodyta ir atsakomybė už vaiko pareigų nevykdymą – teisė už vaiko pareigų nevykdymą savo nuožiūra drausminti vaikus palikta pirmiausia tėvams.

Įvertinus visus byloje esančius duomenys, pačių kaltinamųjų parodymus, galima daryti išvadą, kad kaltinamiesiems inkriminuojami jų veiksmai yra susiję su vaikų „auklėjimo metodais“, o ne su fiziniu ar psichinio smurto naudojimu vaikų atžvilgiu. Pati O. M. nurodė, kad liepia mergaitei sutvarkyti prišlapintą lovą, tvarkyti kambarius, A. S. teigia, kad reikia nuo mažens mokėti tvarkytis, tačiau teismas mano, kad nustatant auklėjimo metodus būtina įvertinti vaiko amžių ir galimybes. Šiuo atveju vidutiniškai protingam žmogui akivaizdu, kad A. S. užduotų darbų pobūdis neatitinka jos amžiaus ir galimybių, o neatlikus darbų taikomos bausmės – stovėti kampe su akmeniu rankoje, neatitinka visuomenėje priimtų vaikų auklėjimų normų. Akivaizdų, kad naudodami tokias priemones prieš vaiką, kaltinamieji būdami suaugę žmonės suprato, kad tokie įpareigojimai vaikui yra neįmanomi atlikti, o taikomos bausmės daro vaikui nepataisomą žalą. Taigi atsižvelgiant į tai, kad psichologinis smurtas sistemingai buvo naudojamas prieš mažametį vaiką, tos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji turėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, turėjo numatyti jos padarinių atsiradimo galimybę, sąmoningai leido jiems atsirasti, piktnaudžiavo įstatymų jiems suteiktoms teisėmis ir pareigomis, sistemingai liepdami vaikui atlikti pagal jo amžių per sunkius darbus bei jų neatlikus skirdami neadekvačias bausmes, t.y. jie veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, į apklaustų liudytojų ir pačių kaltinamųjų parodymus, įvertinus byloje esančių įrodymų sąsajumą ir liečiamumą, tai pat atsižvelgiant į įrodymų pakankamumą, darytina išvada, kad O. M. ir A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 str.

Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios O. M. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., kadangi nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai. Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį yra konstatavimas, kad asmeniui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas šiam faktui konstatuoti remiasi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. S. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 6-7). Šios nusikaltimo sudėties kvalifikuojantis požymis – veika padaryta mažamečiui. Kadangi O. M. yra nukentėjusiosios mama, tad akivaizdu, kad ji suvokė, jog smurtauja prieš mažametį asmenį. Pati O. M. pripažįsta, jog ji mušdavo, kai ši neklausydavo, neatlikdavo užduotų darbų. Tokius parodymus kaltinamoji patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, todėl teismas laiko, jog nustatyti sužalojimai, bei pačios kaltinamosios parodymai, liudytojos I. K. parodymai patvirtina, jog 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje O. M. naudojo smurtą prieš savo dukrą.

Taigi teismas mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog A. S. buvo nežymiai sužalota O. M., tad jai pagrįstai inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 2 d.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. O. M. ir A. S. veiksmuose nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančia pripažinti tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino dėl savo neteisėtų veiksmų, dėl jų gailisi, savo parodymų nekeitė ir viso proceso metu nurodė visas įvykio aplinkybes.

BK 163 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšys yra – bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki penkerių metų. O. M. ir A. S. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, šis įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog teisiamieji suvokė savo poelgių neteisėtumą, tačiau geranoriškai savo neteisėtų veiksmų nebaigė. Kaltinamųjų veikimas buvo tęstinio pobūdžio, nukreiptas prieš mažametį savo vaiką, kas leidžia daryti išvadą apie kaltinamųjų nesugebėjimą tinkamai ir laiku vertinti situacijos pavojingumo. O. M. ir A. S. yra nedirbantys, bausti administracine tvarka, neteisti, charakterizuojami neigiamai. (b.l. 118, 91-96, 99, 84-87, 115-116). Jų veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padarę nusikaltimą ir gailisi.

BK 55 str. nurodoma, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji neturi pajamų, todėl neturės galimybės susimokėti baudos, už BK 163 str. numatytą nusikalstamą veiką jiems skirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismas nustatydamas bausmės dydį atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji yra mažametė teisiamųjų dukra. Kaltinamųjų neteisėti veiksmai mergaitės atžvilgiu buvo atliekami, dėl tėvų ir vaiko santykių, kurių metu tėvai ‚auklėjo“ dukrą. Tarp šių asmenų yra glaudūs šeimos santykiai, kuriuose dažnai gali kilti konfliktų ir riba tarp auklėjimo ir smurto panaudojimo yra nežymi, kurią susiklosčius tam tikrom aplinkybėm galima nesunkiai peržengti. Šiuo metu visuomenėje jau yra nepriimtinas vaikų auklėjimo būdas naudojant smurtą, tačiau vaikų ir tėvų santykiai visada turėtų būti vertinami atsargiau, bei baudžiant tėvus būtina atsižvelgti į tai, kad auklėjimo procese ne dažnas ir ne žiaurus smurtas balansuoja ant mažareikšmiškumo ribos, nes tėvai atlieka veiksmus ne tuo tikslu, kad tyčia sužaloti vaiką, o tikėdamiesi, jog tokiu būdu jie paauklės ir jis taps geresniu, paklusnesniu ir pan. Tai yra tėvų panaudojamo smurto tikslas yra siekimas vaiką išauklėti ir tokiu būdu sukurti jam gerovę, o ne vaiką sužaloti, tokiu būdu prasmingam tikslui pasiekti yra pasirenkama netinkamas būdas. Tai parodo tokių nusikalstamų veikų mažesnį pavojingumą. Šiuo atveju teismas pripažįstą, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas veikas, veikos nelaikytinos mažareikšmėmis, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad mergaitė išgyvendavo patiriamus įvykius šeimoje, buvo uždaresnė, nekalbesnė, tačiau atsižvelgiant į jų šeimos tarpusavio santykius, O. M. ir A. S. skirtina mažesnis, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

A. S. traukiamas atsakomybėn pagal BK 163 str., kaip jau buvo nurodyta jam skirtina mažesnė, negu sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, tai yra 1 metai. Atitinkamai O. M. pagal BK 163 str. taikytina tokio pat dydžio bausmė. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų kaltinamuosius, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamuosius būtina įpareigoti pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis priklausomybės ligas.

O. M. taip traukiama atsakomybėn pagal BK 140 str. 2 d. Nors O. M. yra neteista ir pagal įstatymo reikalavimus jai neskirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji yra teisiama nors ir už nesunkų nusikaltimą, tačiau pagal kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, kurio sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Kaip jau buvo nurodyta, atsižvelgiant į tai kaltinamosios ir nukentėjusiosios šeimos tarpusavio santykius, O. M. skirtina mažesnis, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tai yra 6 mėn. laisvės atėmimo. Be to, teismas atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, O. M. asmenybę, konstatuoja, jog vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtinas. Atsižvelgiant į paskirtos bausmė dydį, bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam 1 metų terminui. BK 75 str. 2 d. nurodomo, jog asmeniui atidėjus bausmės vykdymą, teismas paskiria numatytus įpareigojimus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų kaltinamąją, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąją būtina įpareigoti pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, arba tęsti mokslus, gydytis priklausomybės ligas. Kadangi O. M. prieš mergaitę naudojo smurtą siekdama ją auklėti, tai yra naudodamasi savo motinos valdžia, tad teismas konstatuoja, jog jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra idealioji nusikaltimo sutaptis ir jo bendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

O. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 163 str. paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis; gydytis priklausomybės ligas.

O. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdų ir paskirti subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis; gydytis priklausomybės ligas.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 163 str. paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje; gydytis priklausomybės ligas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajai O. M. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam A. S. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.