Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-14 · Civilinė byla Nr. 2-2342/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-14
Bylos Nr.
2-2342/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „GLG Baltic“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2342/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „GLG Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4888-603/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GLG Baltic“ dėl 178 772,84 Lt nuostolių atlyginimo ir atleidimo nuo pareigos sumokėti 1502 Lt dydžio kainos dalį.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kauno keliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „GLG Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo. Nurodė, jog su atsakovu žodžiu buvo sudaryta transporto priemonės įrangos pritaikymo ir sumontavimo darbų atlikimo bei įrangos pardavimo sutartis. Atsakovas už atliktus darbus išrašė sąskaitas, pagal kurias buvo parduota prekių ir atlikta darbų už 114 025 Lt. Ieškovas atsakovui sumokėjo 94 025 Lt. Ieškovas nurodė, kad jo patirtus nuostolius sudaro 3543,78 Lt nepagrįstai atsakovui sumokėtų lėšų už įrangą, kurios atsakovas ieškovui nebuvo perdavęs; 47149,06 Lt suma už netinkamą įrangą ir netinkamai atliktus darbus; 128 080 Lt kitų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių suma. Ieškovas taip pat nurodė, jog nėra sumokėjęs atsakovui 1502 Lt už parduotą nekokybišką įrangą ir atliktus nekokybiškus darbus ir prašė teismą atleisti jį nuo pareigos sumokėti šią sumą atsakovui.

Ieškovas UAB „Kauno keliai“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančių piniginių lėšų bendrai 178 772,84 Lt sumai areštą Lietuvos Respublikos esančiuose bankuose, kuriuose atsakovas turi savo sąskaitas; jei sąskaitose piniginių lėšų nebūtų, ieškovas prašė ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Kauno keliai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė areštuoti 178 772,84 Lt sumos ribose atsakovui UAB „GLG Baltic“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Teismas sprendė, kad ieškovas pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių ieškinio reikalavimus. Teismas išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo padarė, atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „GLG Baltic“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį ir ją išdėstyti taip: areštuoti atsakovui UAB „GLG Baltic“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 178 772,84 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau paliekant atsakovui teisę nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdyti ir juo naudotis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei ir įmonėms, teikiančioms komunalines paslaugas atsakovui. Apeliantas nurodo, jog teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principus. Atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, nes jis negali vykdyti jokių mokėjimų. Tokiu būdu yra sutrikdoma atsakovo veikla, suvaržomos jo galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis, atsiskaityti su darbuotojais, valstybinėmis įstaigomis bei komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Šie suvaržymai gali tapti atsakovo nemokumo ir įmonės veiklos pabaigos priežastimi. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas, pareikšdamas tokio pobūdžio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galimai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „GLG Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Kauno keliai“, kuriuo pareikštų reikalavimų suma sudaro 35 316,35 Lt ir kurių įvykdymui užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Kauno keliai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo UAB „GLG Baltic“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai ir teisėtai. Antstolis, kuris vykdė teismo nutartį, areštavo tik 11 000 Lt atsakovui priklausančių lėšų. Įmonės kasoje atsakovas lėšų neturi, atsakovas taip pat neturi nekilnojamojo ar kito registruotino turto. Taigi teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nėra užtikrintas, o leidimas atsakovui atlikti atsiskaitymus dar labiau pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Apeliacinio nagrinėjimo objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytas atsakovui priklausančio turto ir/ar piniginių lėšų ir/ar turtinių teisių areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovas UAB „GLG Baltic“ atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį ta apimtimi, kuria teismas, taikydamas areštą, nenustatė leidimo valdyti ir naudoti jam priklausantį areštuotą nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o taip pat leidimo, areštavus pinigines lėšas, atlikti mokėjimus, atsiskaitant su ieškovu, darbuotojais, sumokant mokesčius į valstybės, SoDros (Valstybinio socialinio draudimo fondo) ir PSD (Privalomojo sveikatos draudimo) fondų pajamų biudžetus bei atsiskaitant su įmonėmis, teikiančiomis atsakovui komunalines paslaugas. Apelianto atskirojo skundo pagrindą sudaro argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų pažeidimu.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas atsakovo nekilnojamojo daikto areštas, o 3 punkte – kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių rūšys. Teismas, taikydamas atsakovui priklausančio turto areštą, nutartyje turi aiškiai nurodyti atsakovo nuosavybės teisių turiniui taikytinus apribojimus (CPK 147 str. 5 d. 9 p.). Remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi nebuvo nustatytas draudimas valdyti ir naudotis areštuotu turtu, laikytina, jog atsakovui priklausančio turto areštas apėmė tik draudimą disponuoti šiuo turtu.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, tačiau šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo reikalavimų. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos.

Pažymėtina, jog tinkamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų įgyvendinimas turi būti nukreiptas į atsakovo ūkinės – komercinės veiklos išsaugojimą. Paprastai įmonėms yra itin skausmingas jų lėšų areštas, todėl teismų praktikoje nurodoma, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti. Kai ieškinio reikalavimams užtikrinti nepakanka kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir atsiranda pagrindas areštuoti skolininko turimas lėšas, ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principai suponuoja būtinybę palikti galimybę skolininkui toliau vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, net jei ieškovo reikalavimas nebūtų visiškai užtikrintas. Atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės–komercinės veiklos, t. y. taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti siekiama palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti ūkinę–komercinę veiklą. Juolab teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastis. Tai atitinka ir įmonės kreditorių interesus.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio suma, kurios dydį atitinka atsakovo turto atžvilgiu pritaikytų apribojimų mastas – 178 772,84 Lt. Byloje taip pat nustatyta, jog, antstoliui aprašant areštuotiną turtą, atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arešto neužteko ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti, dėl ko atsirado teisinis pagrindas areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Atsakovas nedisponuoja nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio sumą atitinkančia pinigų suma, dėl ko arešto jo piniginėms lėšoms pritaikymas reikštų visų jam priklausančių piniginių lėšų areštą, tokiu būdu visiškai sutrikdant jo piniginių prievolių įvykdymo, o tuo pačiu ir ūkinės – komercinės veiklos vykdymo galimybę.

Remiantis atsakovo UAB „GLG Baltic“ balanso, sudaryto finansinės ataskaitos laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., duomenimis, atsakovui UAB „GLG Baltic“ priklausančio turto vertė – 244 405 Lt, tame tarpe ilgalaikio turto vertė – 3263 Lt, o trumpalaikio turto vertė – 241 142 Lt. Atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 262 441 Lt. Šie įmonės turimo turto ir galimai pradelstų įsipareigojimų santykį patvirtinantys rodikliai suteikia pagrindą daryti išvadą, jog atsakovo finansinė būklė galimai atitinka įmonės nemokumo, kaip jis apibrėžiamas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, sąlygas. Todėl, siekiant išsaugoti įmonės ūkinę – komercinę veiklą, kol įmonei nėra iškelta bankroto byla, ir išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į pagrįstus atsakovo ir su jo veikla susijusių asmenų interesus, kai sprendžiama dėl atsakovo piniginių lėšų areštui taikytinų apribojimų apimties, vadovaujamasi bendrosiomis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bankroto procese reglamentuojančiomis taisyklėmis (ĮBĮ 35 str.). Kadangi ieškovo, kaip trečiosios eilės kreditoriaus, reikalavimai būtų tenkinami paskiausiai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu ieškovo prašymą dėl leidimo atsiskaityti su darbuotojais bei sumokėti mokesčius į valstybės, SoDros ir PSD fondų pajamų biudžetus suteikimo, nes šie kreditoriai įmonės bankroto procese turėtų pirmenybės teisę į jų reikalavimų patenkinimą. Atsakovo prašymas dėl leidimo atsiskaityti su įmonėmis, teikiančiomis atsakovui komunalines paslaugas, suteikimo yra atmestinas, nes šie įmonės kreditoriai tenkinant jų reikalavimus bankroto proceso metu neturi pirmumo ir jų reikalavimai tenkinami trečiąja eile, kaip ir ieškovo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis yra keistina, pakeičiant turto areštu nustatytų draudimų apimtį bei nustatant leidimą atsakovui iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio drausimo bei kitus mokesčius (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip: areštuoti atsakovui UAB „GLG Baltic“ (įmonės kodas 302805507) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 178 772,84 Lt sumai, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui iš piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu UAB „Kauno keliai“ (įmonės kodas 135640993), mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius į valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų pajamų biudžetus.

Teisėjas Artūras Driukas