Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-11-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1680-390/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-11-16
Bylos Nr.
2A-1680-390/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
R. G.
Ieškovas
J. S.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1680-390/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė
Procesinio sprendimo kategorija:63.1; 114.11; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Editai Vazgienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo bei atsakovės R. G. priešieškinį ieškovei J. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 72 000 Lt negrąžintos paskolos, 2,38 % dydžio metines palūkanas už naudojimąsi paskola, kurių suma iki pareiškimo teismui padavimo dienos sudaro 13 454,93 Lt iki bus sugrąžintas skolos likutis, 5 % dydžio metines palūkanas už laiku negrąžintą paskolą, kurių suma iki pareiškimo teismui padavimo dienos sudaro 2 3545,20 Lt bei tokio paties dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. sausio 10 d. pagal skolos raštelį, paskolino atsakovei 80000 Lt. Paskolos grąžinimo terminas paskolos sutartyje numatytas nebuvo, todėl atsakovė paskolą privalėjo grąžinti per 30 d. nuo reikalavimo grąžinti paskolą gavimo dienos (LR CK 6.873 str. 2 d.). Ieškovė 2009-08-17 atsakovei paštu išsiuntė reikalavimą skolą gražinti. Dalį paskolos, t.y. 8000 Lt atsakovė grąžino 2010-04-13.

Atsakovė R. G. priešieškiniu (54-56 b.l.) prašo priteisti iš ieškovės 11508,67 Lt už baldus, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2005 m. pardavė butą, prašė pasaugoti pinigus ir pasiūlė įdėti į savo įmonę, kad augtų procentai. Atsakovė gautus pinigus deklaravo ir pasiūlė ieškovei pasirašyti raštelį. Kiekvieną mėnesį mokėjo ieškovei palūkanas ir grąžindavo paskolą, vedė apskaitą, grąžinusi skolą, raštelius sunaikino, liko paskutinis raštelis, patvirtinantis, kad 8000 Lt grąžino. Kai liko nedidelė suma surašė vekselį 25000 Lt. Teigė, kad ieškovės prašymu, atsakovė už ieškovę sumokėjo 11508,67 Lt už baldus. 2008-10-31 J. S. buvo pateikta 7308,67 Lt PVM sąskaita faktūra NR. 200401488, ieškovei praprašius, atsakovė pagal kasos pajamų orderį Nr. 0822828A už ieškovę įnešė į R. T. įmonę „Karagana“ 7308,67 Lt. 2010-04-03 pagal prekių pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 5792405 už virtuvės baldus, kuriuos įsigijo ieškovė, atsakovė sumokėjo 4200 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės R. G. 64691,33 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1940,74 Lt žyminį mokestį, 1000 Lt už advokato pagalbą ieškovei J. S. ir 49 Lt įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 2006-01-10 šalys pasirašė skolos raštelį (7 b.l.), pagal kurį ieškovė paskolino atsakovei 80000 Lt, grąžinimo terminas ir palūkanos nenurodytas. 2009-08-17 reikalavimu (6 b.l.) ieškovė pareikalavo grąžinti skolą iki 2009-09-01. Atsakovė pateikė raštelį (36 b.l.) pagal kurį 2010-04-13 grąžino 8000 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovė, turinti aukštąjį juridinį išsilavinimą, dirbanti įmonės direktore, turėjo suprasti teisines pasekmes ir jos parodymai, kad grąžino visą skolą ir mokėjo procentus niekuo nepagrįsti. Nurodė, kad iš atsakovės pateiktų deklaracijų (85-93 b.l.) neaišku, iš kokių asmenų gautos ir kam grąžintos paskolos, ir pateiktų sutarčių (96-102 b.l.), sudarytų tarp fizinio asmens R. G. ir įmonės „Karagana“ direktorės R. G., todėl negrąžintą paskolos sumą priteisė iš atsakovės ieškovei. Ieškovės reikalavimą priteisti 2,38 procentus palūkanų atmetė, nes palūkanos sutartyje nebuvo numatytos, priteisė 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37; 6.210 str.). Taip pat nustatė, kad atsakovė apmokėjo 7308,67 Lt (40 b.l.) už ieškovės baldus pagal PVM sąskaitą faktūrą (41 b.l.), ieškovė patvirtino, kad baldus gavusi, dokumentų, kad atsiskaitė už juos nepateikė, todėl šią sumą įskaitė, kaip paskolos grąžinimą. Konstatavo, kad už virtuvės baldus ieškovė atsiskaičiusi su D. C., tai patvirtina pateiktas D. C. paaiškinimas (132, 133 b.l.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. G. prašo teismo sprendimą dalyje dėl 59 200 Lt skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Išreikalauti iš ieškovės vekselį, kuris patvirtina aplinkybes, nustatytas Alytaus rajono apylinkės teisme. Teigia, kad byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi grynai formaliais paskolos sutarties kriterijais, t.y. jos žodiniu gramatiniu aiškinimu. 2006-01-10 paskolos raštas neatitiko paskolos sutarties sąlygų (CK 6.870 str.), nes 80 000,00 Lt pagal šį raštą realiai nebuvo perduota. Ieškovė 40 000,00 Lt davė atsakovei pasaugoti, šie santykiai atitiko pasaugos sutarties turinį. 40 000,00 Lt skolino dalimis nuo 2005 m. rugsėjo pabaigos, o atsakovė dalimis skolą atidavinėjo. Nors 2006-01-10 buvo užfiksuota 80 000,00 Lt pas atsakovę esanti pinigų suma, tačiau vėliau ši skolos suma mažėjo iki 25 000,00 Lt (pagal išduotą vekselį) iki visiško atsiskaitymo. Atsakovei nebuvo žinoma, kad ieškovė nesunaikino rašto apie 80 000,00 Lt skolą. Teigia, kad 2009-08-16 ieškovės sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime peržiūrėjo visus raštelius apie grąžintas paskolas, suskaičiavo grąžintas sumas ir abipusiu susitarimu patvirtino, kad negrąžinta paskolos suma sudaro 25000,00 Lt. Šiai pinigų sumai atsakovė vėliau surašė vekselį, pinigus įsipareigojo grąžinti iki 2010-01-10. Tuo pačiu abi suplėšė raštelius, juos įmetė į židinį, atsakovei nekėlė abejonių tai, kad raštelis 80 000,00 Lt sumai taip pat sunaikintas, nes pinigai pagal šį raštą buvo grąžinti. Teigia, kad ieškovės prašymu paskolos pinigus investavo į savo įmonės veiklą. Ieškovei atsakovė pasiūlė sudaryti paskolos sutartį tarp jos ir atsakovės įmonės, tačiau ji atsisakė tai padaryti, motyvuodama, jog dirba valstybės tarnautoja, be to paskolintų lėšų buvo nedeklaravusi VMI. Todėl atsakovė savo vardu į įmonę įnešė ieškovės lėšas, jas apskaitydama kaip paskolą įmonei. Gautas paskolos sumas bei grąžintas ieškovei sumas kiekvieną sumą atskirai fiksuodavo paskolos sutartimis bei įstatymų nustatyta tvarka teikdama VMI deklaracijas, patvirtinančias duomenis apie atsakovės iš fizinių asmenų gautas bei sugrąžintas paskolas. Teismas, aiškindamas sutartį, neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra itin artima atsakovės vaikystės draugė, neatkreipė dėmesio į tarpusavio artimą bendravimą per visą laikotarpį, kuriuo buvo gauta ir grąžinta paskola, neįvertino vekselio, kuris buvo surašytas vėliau nei raštas dėl 80 000,00 Lt paskolos. Faktinės aplinkybės apie artimą draugystę pateisina atsakovės elgesį, kuris atitiko įprastai tokiu atveju atidaus asmens elgesį ir kuris negali būti pripažintas nerūpestingu ar aplaidžiu. Nurodo, kad 2010-04-13 grąžino ieškovei 8000,00 Lt ne pagal ieškovės pateiktą paskolos raštą, bet pagal vekselį. Pareikalavo, kad ieškovė patvirtintų, jog gavo iš atsakovės šią sumą. 2010-04-13 ieškovė savo ranka surašė pakvitavimą, kuriuo patvirtino iš atsakovės gavusi 8000.00 Lt. Ieškovės prašymu sumokėjo 11508,67 Lt už jos baldus. Taigi, atlikus pinigų įskaitymą, ieškovei pagal vekselį atsiskaityta iš viso 19 508,67 Lt. Negrąžintos paskolos likutį pagal vekselį sudaro 5 491,33 Lt. Su šia paskolos dalimi atsakovė sutinka. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino priešieškinio dalyje dėl 4200,00 Lt. Apmokėjimą už ieškovės baldus įrodo rašytinis įrodymas - 2010-04-03 prekių pirkimo - pardavimo kvitas Nr.5792405. Šis kvitas yra oficialus dokumentas, kuris įrodo atsakovės teisės į sumokėtos sumos už virtuvės baldus atlyginimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, prioritetą suteikė abejotino turinio paaiškinimams, o ne griežtos atskaitomybės blanke užfiksuotai informacijai, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą atmesti atsakovės reikalavimą atlyginti 4200,00 Lt, sumokėtų už virtuvės baldus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės J. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad CK 6. 871 str. yra įtvirtinta, kad fizinių asmenų paskolos sutarties forma turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt sumą, bei įtvirtinta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, todėl atsakovė teigdama, kad tai neatitiko paskolos sutarties sąlygų yra visiškai neteisi, nes pati atsakovė pripažįsta ir sutinka, kad 2006-01-10 d. buvo surašytas paskolos raštas. Jokių įrodymų, dėl kurių jis neatitiktų formos reikalavimų nepateikia. Atsakovės teiginys, kad ji pinigų pagal 2006-01-10 d. paskolos raštelį negavo, nes faktiškai pinigai buvo perduoti jai pasaugoti nepagrįstas. Nors atsakovė ir tikina, kad pinigai buvo perduoti pasaugoti, tačiau vėliau pati tvirtina, kad „40000 Lt skolino dalimis...“, „Nors 2006-01-10 d. buvo užfiksuota 80000 Lt pas atsakovę esanti pinigų suma, tačiau vėliau ši skolos suma mažėjo...“, t.y. iš esmės pati atsakovė patvirtina, kad paskola buvo. Pažymi, kad atsakovė daugiau jokių dokumentų, patvirtinančių paskolos grąžinimą, tame tarpe ir dalimis, išskyrus vieną pakvitavimą 8000 Lt sumai, nepateikė. 2006-01-10 d. paskolos raštelyje įrašų apie paskolos grąžinimą taip pat nebuvo. Todėl nesant jokių rašytinių įrodymų apie paskolos faktinį grąžinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė grąžintos paskolos ir negrąžintos paskolos santykį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Įstatymas (CPK 8 straipsnis) nustato, kad teismas šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Tai reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti siekdami CPK 2 ir 8 straipsniuose numatytų tikslų. Pagal CPK 2 str. teismas turi ginti asmenų, kurių materialinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas ir priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „Areex International Trading Co“ v. UAB „Santoveta“ bylos Nr. 3K-3-407/2004; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. PĮ „RPBĮ“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A., bylos Nr. 3K-3-298/2006; ir kt.), aiškindamas CPK 327 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl skolos grąžinimo, o atsakovė byloje pareiškė priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė ieškinį kildina iš paskolinių santykių, o atsakovė priešieškinio pagrindu ieškovei nurodo nuostolius atsiradusius atsakovei už suprojektuotus ir pagamintus baldus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir spręsdamas tiek ieškovės ieškinį dėl paskolos grąžinimo, tiek ir atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo neatskleidė bylos esmės. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio dalyje negalima pripažinti išsamiais, nes nebuvo atsakyta į pagrindinius (esminius) faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla visoje apimtyje galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį nurodė, kad 200 6m. sausio 10 d. šalys pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį ieškovė paskolino atsakovei 80000 Lt. Atsakovė pateikė raštelį, kad 8000 Lt grąžino. Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo aukštąjį juridinį išsilavinimą, dirbo įmonės direktore ir turėjo suprasti teisines pasekmes bei įvertinęs atsakovės paaiškinimus darė išvadą, kad atsakovė ieškovei negrąžino 64 691,33 Lt paskolos sumos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės ieškinį dėl paskolos grąžinimo tarp šalių iškilusio ginčo aplinkybes tyrė nepakankamai. Teismas apsiribojo tik byloje pateiktų įrodymų sprendime išvardijimu, tačiau jų nevertino ir neanalizavo. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal paskolos raštelį pinigai realiai perduoti nebuvo, ieškovė 40 000 Lt davė atsakovei pasaugoti ir tarp šalių buvo susiformavę pasaugos teisiniai santykiai. Atsakovė taip pat apeliaciniame skunde tvirtina, kad pagal išduotą vekselį skolos suma sumažėjusi iki 25 000 Lt. Teismas šių aplinkybių visiškai nenagrinėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, šiame konkrečiame ginče tokios faktinės aplinkybės yra reikšmingos ir turi būti patikrintos.

Pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė dėl ieškinio tenkinimo, o dėl priešieškinio sprendimo nepriėmė. Todėl negalima pripažinti, kad teismas išsprendė atsakovės priešieškinį (CPK 270 straipsnio 5 dalis). Teismas savo sprendimo tik motyvuojamoje dalyje nurodė, kad atsakovė apmokėjo 7308,67 Lt už ieškovės baldus pagal PVM sąskaitą faktūrą, ieškovė patvirtino, kad baldus gavusi, dokumentų, kad atsiskaitė už juos nepateikė. teismas šią sumą įskaitė, kaip grąžintą paskolą vertindamas D. C. raštuose pateiktus paaiškinimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir pasisakydamas dėl priešieškinio ginčo aplinkybių netyrė. Teismas rėmėsi D. C. raštuose duotais paaiškinimais, kai tuo tarpu pats D. C. apklaustas byloje nebuvo. Pagal CPK 177 straipsnio prasmę D. C. raštuose duoti paaiškinimai negali būti pripažinti tinkamais įrodymais patvirtinančiais ginčo aplinkybes. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad teismas vertindamas D. C. raštuose turinio paaiškinimus nekreipė dėmesio ir į kitus byloje pateiktus apmokėjimą už ieškovės baldus patvirtinančius rašytinius įrodymus – 2010 m. balandžio 3 d. prekių pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 5792405. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį visi byloje pateikti įrodymai turinys reikšmės bylai turi būti analizuojami ir įvertinami. Išanalizavus ir įvertinus įrodymus turi būti duota nustatytų faktų kvalifikacija. Iš įrodymų analizės turi būti aišku, kodėl vienus faktus teismas laikė nustatytais, o kitus – nenustatytais. Bylose, kurios įrodymai dėl ginčo dalyko yra prieštaringi, tai ypač svarbu atlikti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą to nepadarė ir pažeidė procesinės teisės normas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos, o joms įvertinti būtina surinkti naujus įrodymus. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl apylinkės teismo sprendimas naikintinas visoje apimtyje ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalie 2 punktas).

Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti trūkumai šalintini, aplinkybės aiškintinos ir tik po to darytinos atitinkamos išvados.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Gintautas KoriaginasRamūnas Mitkus