- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-256-357/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė
- Skolininkas
- R. P.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Sedalienė Procesinio sprendimo kategorija 128.17.
NUTARTIS
2011 m. kovo 29 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. P. įmonės savininko R. P. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties, kuria pradėtas priverstinis išieškojimas ir areštuotas įkeistas turtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą, prašydamas pradėti priverstinį 159 091,35 Lt skolos ir 133 Lt žyminio mokesčio išieškojimą, areštuojant bankui įkeistą turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) ir 4,5435 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (1–2 b. l.). Kreditorius nurodė, kad pagal 2008-03-21 Kredito linijos sutartį Nr. K-4200-2008-55 bankas suteikė R. P. įmonei 150 000 Lt kreditą. Kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2011-08-31 dienos, tačiau prievolės nevykdė. 2010-10-06 skolininkui buvo išsiųstas raštas Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo. Kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 4,5435 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu įsiskolinimas pagal Kredito linijos sutartį bankui sudaro 159 091,35 Lt – 150 000 Lt negrąžintos paskolos, 8 751,06 Lt nesumokėtų palūkanų ir 340,29 Lt delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi (27–28 b. l.) pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą, areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. P. ir N. P. bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) priklausantį N. P., įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Teismas nurodė, kad skolininkas R. P. įmonė pagal Sutartį kreditoriui yra skolinga 150 000 negrąžinto kredito, 8 751,06 Lt nesumokėtų palūkanų ir 340,29 Lt delspinigių, o taip pat 133 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (45–46 b. l.) R. P. įmonės savininkas R. P. prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį ir kreditoriaus AB DnB NORD bankas pareiškimą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Skolininkas niekada neatsisakė geranoriškai mokėti skolos, kreipėsi į banką dėl mokėjimo atidėjimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Vadovaujantis LR CK 6.200 straipsniu, sutarties šalys turi vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti. Kreditorius būdamas savo veiklos profesionalas privalėjo, tiek sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu, veikti sąžiningai ir profesionaliai, numatyti rinkos situaciją, prisiimdamas nepagrįstai didelę riziką, turėjo įvertinti tai. Kreditorius pažeidžia skolininko Konstitucinę teisę į nuosavybę, kadangi visais būdais siekia priverstinai parduoti skolininkų turtą, paliekant šiuos asmenis be gyvenamosios vietos. Be to, pažymėtina, kad šiuo metu nekilnojamojo turto kainos yra kritusios, todėl toks skolos išieškojimas, pardavus nekilnojamąjį turtą tokiomis rinkos sąlygomis, ypatingai pažeistų skolininkų teises.Skolininkas visais būdais siekia bendradarbiauti su kreditoriumi, pagal savo galimybes nori vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau išskirtinai dėl kreditoriaus kaltės, nenoro bendradarbiauti, šių veiksmų negali atlikti, todėl vadovaujantis LR CK 6.259 straipsniu, turėtų būti mažinama skolininko atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (57–58 b. l.) kreditorius AB DnB NORD bankas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Hipotekos skyriaus prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-20 nutartį palikti nepakeistą. Kreditorius nurodo, kad hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 straipsnio pagrindu. Hipotekos teisėjo kompetencijai nepriskirta nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl skolų apmokėjimo ir sutarčių vykdymo, o taip pat, vertinti, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus, vyko ar nevyko derybos tarp kreditoriaus ir skolininkų. R. P. įmonė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui, todėl kreditorius vienašališkai 2010 10 06 raštu Nr. 30.58.17/6637 nutraukė kredito linijos sutartį ir kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šios aplinkybės priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankamos prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą ir priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą. Atskirojo skundo argumentas, kad nekilnojamojo turto kainos šiuo metu yra kritusios, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos LR CPK XXXVI skyriuje. Taigi pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti.
Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius AB DnB NORD bankas 2011-01-17 kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Šiaulių miesto apylinkės teismo, prašydamas pradėti priverstinį išieškojimą (1–2 b. l.). Hipotekos skyrius prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-20 nutartimi pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą, areštavo R. P. ir N. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įspėjo skolininką R. P. įmonę ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas areštuotas turtas bus parduotas iš varžytinių (27–28 b. l.).
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina kreditoriaus pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodytas aplinkybes, jog skolininkas R. P. įmonė nevykdė Kredito linijos sutartyje Nr. K-4200-2008-55 su vėlesniais pakeitimais, numatytų įsipareigojimų ir kreditoriaus kreipimosi į hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolingas 159 091,35 Lt (2 b. l.). Priešingų įrodymų, kad įsipareigojimą bankui būtų įvykdęs, apeliantas nepateikė. Savo ruožtu atskirajame skunde apeliantas teigia, jog kreditorius nebendradarbiavo su skolininku, neatidėjo įmokų mokėjimą vėlesniam laikui, veikė nesąžiningai, vienašališkai nutraukė Kredito linijos sutartį. Kreditorius visais būdais siekia priverstinai parduoti skolininkų turtą, paliekant juos be gyvenamosios vietos.
Atsakant į apelianto atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, kad LR CK 6.204 straipsnis numato sutartinių įsipareigojimų vykdymo tvarką, pasikeitus aplinkybėms. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti. Jeigu šalys per protingą terminą nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą (LR CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į kreditorių, prašydamas pakeisti kredito linijos sutartį, o kreditoriui nesutikus – į teismą. Byloje tokių įrodymų taip pat nėra. Pažymėtina ir tai, kad sutarties sąlygų pakeitimo klausimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisena, paduodant teismui ieškinį. Šioje civilinėje byloje kreditorius AB DnB NORD bankas yra pareiškęs reikalavimą pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus supaprastinto proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama ypatingąja teisena. Kadangi ši civilinė byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, todėl reikalavimai, kurie turi būti nagrinėjami ginčo teisena, šioje civilinėje negali būti sprendžiami.
LR CK 4.196 straipsnyje įtvirtinta specialios normos paskirtis – apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas). LR CK 4.196 str. numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant hipotekos kreditorius turi teisę įstatymo pagrindu reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Tačiau tuo atveju, kai tokia kreditoriaus teisė numatyta kreditavimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti hipoteka apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą ne tik LR CK 4.196 str., bet ir sutartyje numatytais atvejais. Iš to seka, kad pagal kreditavimo sutartį šalys įgyja tokias konkrečias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartimi ar įstatymu. Kadangi hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto kyla iš sutartinių santykių (LR CPK 6.881 str.) ir yra susijusi su skolininko ir kreditoriaus teisių bei pareigų pasibaigimu, tai LR CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Iš 2008-03-21 Kredito linijos sutarties Nr. K-4200-2008-55 37 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog bankas vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, gali nutraukti sutartį prieš terminą, įspėjęs kredito gavėją raštu prieš 10 dienų ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų kreditą prieš terminą, priskaičiuotas palūkanas bei kitas mokėtinas sumas, jeigu yra sutarties nutraukimo pagrindai, o būtent, kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų (40.1 punktas,17 b. l.). Taigi iš nurodyto matyti, kad teisė nutraukti kredito sutartį prieš terminą yra numatyta Kredito linijos sutartyje Nr. K-4200-2008-55, kurią R. P. įmonė pasirašė, tuo išreikšdama sutikimą su joje nurodytomis sąlygomis. Išdėstytų motyvų pagrindu šis atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog kreditorius AB DnB NORD bankas, kreipdamasis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, Civilinio kodekso 4.219 str., Civilinio proceso kodekso 558 str. 1 d. nuostatų pagrindu tinkamai įgyvendino hipotekos kreditoriaus teises. Hipotekos skyriuje prie Šiaulių miesto apylinkės teismo kreditoriaus pareiškimo pagrindu įstatymu nustatyta tvarka buvo pradėtos vykdyti priverstinio skolos išieškojimo procedūros. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog Hipotekos skyriaus prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartis neatitinka imperatyvių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio bei Civilinio kodekso 4.192 straipsnio, reglamentuojančių išieškojimo procesą iš hipoteka įkeisto turto, reikalavimų.
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Hipotekos skyriaus prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ar materialinės teisės normų, yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti šią nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.