- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-07
- Bylos Nr.
- 2-414/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- A.
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Derivatus“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties, kuria sustabdyta byla Nr. 2-308-125/09 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Derivatus“ ieškinį atsakovams A. V. , A. D. , L. T., D. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. V. , A. D. , L. T. , D. M. kreipėsi ieškovas BUAB „Derivatus“ ir prašė iš atsakovų solidariai priteisti 110 622,03 Lt nuostolių atlyginimo.
Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartimi ieškovui iškėlus bankroto bylą, atsakovas A. V. , būdamas įmonės akcininku, administratoriui neperdavė įmonės turto ir dokumentų, įmonės direktorius A. D. , direktoriumi buvęs nuo 2004 m. liepos 24 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d., vėliau direktore dirbusi L. T. taip pat turto ir dokumentų neperdavė, naudojosi įmonės lėšomis, o faktiniu įmonės savininku buvo D. M. , kuris, padedamas direktoriaus A. D. , naudojosi banko sąskaitos internetiniu variantu, bankomatais, išnaudojo įmonės turtą ir lėšas ir tuo padarė kreditoriams 72 917,03 Lt žalą, o įmonės administravimo išlaidos siekia 37 705 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė civilinę bylą sustabdyti, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 31-1-00668-07.
Teismas nutartyje nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Derivatus“ iškelta bankroto byla, o A. V. įpareigotas per 15 d. administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus, tačiau to nepadarė, teigdamas, kad jis buvo tik formalus įmonės akcininkas, o realiai įmonės savininkas buvo D. M. , kuriam jis vėl perleidęs įmonės akcijas. Įmonės direktoriais buvę A. D. ir L. T. taip pat teigia buvę formalūs įmonės direktoriai, o visus įmonės reikalus tvarkė D. M. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00668-07, kuriame A. V. pareikšti įtarimai padarius veiką, numatytą LR BK 245 str., L. T. pareikšti įtarimai padarius veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., D. M. pareikšti įtarimai padarius veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 207 str. 1 d., 300 str. 1 d. Atsakovai nepripažįsta savo parašų ant įvairių įmonės vardu teikiamų dokumentų. Pasak teismo, šioje byloje negalima atriboti atskirų atsakovų neteisėtų veikų, jų pasisavintų lėšų ir kreditoriams padarytos žalos masto. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimas sustabdytinas, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 31-1-00668-07 (CPK 163 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo bankrutuojančios UAB „Derivatus“ administratorius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Teismas 2009 m. vasario 9 d. išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės ir nutarė galutinio sprendimo byloje paskelbimą atidėti 2009 m. vasario 23 d., tačiau skundžiama nutartimi priėmė ne galutinį sprendimą, o bylą sustabdė.
2. Teismas nepagrįstai sustabdė bylą. Sustabdyti bylą CPK 163 str. 3 p. pagrindu galima, kai neišnagrinėtos bylos yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę galią ir dėl to negalima išnagrinėti stabdomos bylos. Sustabdytoje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai susiję su pinigų paėmimu iš įmonės (D. M. ir L. T. ) ir balanse apskaityto turto neperdavimu administratoriui (A. V. ), teismui yra pateikti visi su tuo susiję įrodymai. Dėl faktų, susijusių su šiais reikalavimais, atsakovai nenurodė, kad jų parašai yra suklastoti, taigi šiuos faktus buvo galima nustatyti ir atitinkamai įvertinti ir be galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendimu UAB „Derivatus“ ieškinį dėl žalos atlyginimo iš L. T. , susijusios su įmonės lėšų pasisavinimu, kai ji nebebuvo direktore, patenkino ir bylos nestabdė, kas patvirtina, kad ir šią bylą galima išnagrinėti pagal esamus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 31-1-00668-07, CPK 163 straipsnio trečiojo punkto pagrindu.
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas. CPK 163 straipsnyje yra nurodyti pagrindai, kuriems esant, teismas privalo sustabdyti bylą (privalomasis bylos sustabdymas). Remiantis CPK 163 straipsnio trečiuoju punktu, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis bylos sustabdymo pagrindas yra privalomasis.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog sustabdyti civilinę bylą minėtu pagrindu galima, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Taigi būtinumą sustabdyti bylą, kol teisme bus išnagrinėta kita byla, lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata (išspręstos bylos) galios aspektai.
Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas civilinę bylą sustabdė ne dėl teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, o dėl ikiteisminio tyrimo, kuris dar nėra baigtas, ir ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu nėra perduota teismui. Kadangi CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytas privalomasis bylos sustabdymo atvejis yra siejamas tik su baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimu ir reikšmingomis stabdytinai bylai aplinkybėmis, o ne su ikiteisminiu tyrimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, pagrįstai sustabdė civilinę bylą.
Remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nurodė, kad šioje byloje negalima atriboti atskirų atsakovų neteisėtų veikų, jų pasisavintų lėšų ir kreditoriams padarytos žalos masto. Tad teismui ištyrus, kokios reikšmingos ir su civiline byla susijusios aplinkybės yra tiriamos ikiteisminio tyrimo Nr. 31-1-00668-07 medžiagoje, byla gali būti sustabdyta kitu pagrindu (CPK 164 str. 4 p.).
Sprendžiant, ar bylą sustabdyti yra būtina, teismas turi išsiaiškinti, kokios aplinkybės yra tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, dėl kurių vyksta ginčas civilinėje byloje ir kurios turi įtakos teisingam bylos išsprendimui. Taigi, pirmiausia turi būti įvertinta, kokios aplinkybės, nustatinėjamos baudžiamojo proceso tvarka, yra svarbios konkrečiai civilinei bylai.
Teismui išsamiai nesiaiškinus, kokios galimai nusikalstamos atsakovų veikos yra tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nenustačius, kokios šios civilinės bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės yra tiriamos, negalima spręsti apie būtinumą sustabdyti bylą. Dėl šios priežasties civilinės bylos sustabdymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Remiantis CPK 157 straipsnio pirmąja dalimi, jeigu teismas baigiamųjų kalbų metu ar sprendimų priėmimo kambaryje pripažįsta, jog yra reikalinga nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Taigi, teismas, atidėjęs sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą, negali, neatnaujinęs bylos nagrinėjimo, priimti nutartį sustabdyti civilinę bylą. Tad pagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir atidėjęs sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą, nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, prieš tai neatnaujinęs bylos nagrinėjimo.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, tinkamai nenustatė ir neįvertino šiam klausimui išspręsti svarbių faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti, o klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo teismui perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu, 338 straipsniu,
n utaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.