Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutarimas

2020-10-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-470-266/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-05
Bylos Nr.
A15.-470-266/2020
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00098-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Zita Gavėnienė (pirm.)
Pažeidėjas
T. T.
Institucija
Utenos apskrties vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas
Advokatai
Liutauras Lukošius
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A.2.6.-470-266/2020Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00098-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.; 2.14.3. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 5 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. T., jo atstovui advokatui Liutaurui Lukošiui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovei Laurai Laurinavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. T. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. (duomenys neskelbtini), rajoniniame kelyje Rubikiai- Bebarzdžiai- Debeikiai , (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini), nuo 2020m. gegužės 16d., 21 val., iki 2020m. gegužės 17d., 06 val. 54 min., vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 127 punktą, ko pasekmėje nepastebėjo kelyje esančios kliūties – kelio užtvaro ir į jį atsitrenkė. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių išsiaiškinimo vartojo alkoholį (T. T. nustatytas 0,97 promilių girtumas), tuo pažeisdamas KET 221 punktą, taip pat įvykus eismo įvykiui, kurio metu padaryta turtinė žala, T. T. nedelsdamas nepranešė apie įvykį nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, tuo pažeisdamas KET 222 punktą. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir kelio užtvaras. Padaryta žala atlyginta. Tokia savo veika T. T. padarė pažeidimus, numatytus ANK 423str., 3dalyje, 426str., 1 dalyje.

T. T. posėdžio metu padarytus nusižengimus pripažino. Paaiškino, jog tos dienos vakare su draugais buvo sodyboje , esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 21 valandą jam reikėjo nuvažiuoti į miestą ir jis su automobiliu Mersedes Benz išvažiavo iš sodybos. Važiuodamas nepamatė kelio užtvaro ir į jį atsitrenkė. Kelio užtvaras pramušė priekinį automobilio stiklą , įlindo į saloną ir jis vos spėjo pasisukti, kad jo nekliudytų. Mano, jog galėjo jam baigtis blogai. Kiek pavažiavęs sustojo. Išgirdę triukšmą atbėgo draugai. Jis paliko automobilį stovėti ir grįžo į sodybą. Buvo labai susijaudinęs ir dar dėl patirto streso, išgėrė degtinės. Sodyboje buvo sodybos savininko sūnus S. S.. Apie įvykusį įvykį sodybos savininkui nepranešė, nepranešė ir savo tėvui, kurio vardu registruotas automobilis. T. T. nurodė, jog teisiškai jis turėjo pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, bet to nepadarė. Suprato, kad padarė eismo įvykį, bet tai įvyko privačioje valdoje, buvo apgadintas tėvo vardu registruotas automobilis, sodybos savininko sūnus žinojo, jog apgadintas kelio užtvaras, todėl to eismo įvykio nesureikšmino . Paryčiai jis susipyko su S. S. dėl sugadinto kelio užtvaro ir jis , palikęs sodybą , pėsčias išėjo namo. Pekeliui jis sutiko policijos pareigūnus. Jiems neprisipažino, jog vairavo automobilį ir apgadino kelio užtvarą. Policijos pareigūnai patikrino jo girtumą ir nustatė , jog jis neblaivus. Policijos pareigūnams neprisipažino dėl to, jog išsigando, nežinojo kaip elgtis. Vėliau jis prisipažino vairavęs automobilį ir atsitrenkęs į kelio užtvarą. Sugadintą kelio užtvarą sutaisė.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovė Laura Laurinavičiūtė paaiškino, jog nurodytu laiku buvo gautas anoniminis pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pažįstamas, vairuodamas automobilį atsitrenkė į kelio užtvarą ir apgadino jį, bei apgadino automobilį . Anonimas nurodė, kur viskas įvyko. Policijos ekipažas nuvyko į vietą ir sodyboje rado apgadintą automobilį Mersedes Benz ir kelio užtvarą. Sodyboje žmonių nebuvo. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, ją nufotografavo. Pareigūnams važiuojant į Anykščius , sutiko keliu einantį jaunuolį, kaip buvo nustatyta T. T.. Jis neprisipažino vairavęs automobilį ir apgadinęs kelio užtvarą. Policijos pareigūnai patikrinę jo blaivumą , nustatė jam 0,97 promiles. Vėliau, tyrimo metu , T. T. prisipažino vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį. Institucijos atstovė nurodė, jog T. T. padarė eismo įvykį, todėl privalėjo vykdyti kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kadangi buvo apgadintas turtas, tai privalėjo nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, sodybos savininkui arba policijai, tačiau to nepadarė ir iš karto po eismo įvykio vartojo , nelaukdamas kol bus išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, alkoholį, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Prašė skirti nuobaudas, numatytas įstatymo sankcijoje.

Nukentėjusysis A. T. parodė, jog T. T. yra jo sūnus. Jis yra sūnui nupirkęs automobilį Mersedes Benz, kuris yra registruotas ne sūnaus, o jo vardu. Tuo metu sūnus neturėjo pinigų automobilio pirkimui . Apie tai, jog sūnus T., vairuodamas jo automobilį padarė eismo įvykį, sužinojo kitą dieną ryte. Vėliau jis atvyko į sodybą ir automobilį pasiėmė. Kadangi automobiliu naudojasi jo sūnus, tai jis automobilį apdraudžia specialiu draudimu. Dėl apgadinto automobilio sūnui pretenzijų neturi.

Liudytojas E. J. parodė, jog tą dieną jis dirbo , kai apie penktą valandą ryto buvo gautas anoniminis pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) jo pažįstamas sudaužė savo automobilį. Atvykus į nurodytą kelio atkarpą, keliuke , vedančiame į sodybą , rado apdaužytą automobilį Mersedes Benz ir apgadintą kelio užtvarą. Sodybos kieme stovėjo keli automobiliai. Namo langai buvo uždengti. Jie beldėsi į sodybos duris, tačiau jų niekas neatidarė. Jie apžiūrėjo eismo įvykio vietą, padarė fotonuotraukas. Pagal automobilio numerius nustatė, jog automobilis priklauso T.. Važiuojant į Anykščius, sutiko einantį jaunuolį, kaip vėliau nustatė T. T.. Jis sakė, jog automobilis yra tėvo, jog jis su juo atvyko į sodybą. T. T. neprisipažino vairavęs automobilį ir jį apgadinęs. Pasiūlius pasitikrinti girtumą , jis sutiko ir jam buvo nustatyta 0,97 promilės. Su savimi T. T. turėjo automobilio raktelius. Vėliau kiti pareigūnai atliko kitus veiksmus.

Liudytojas G. Č. parodė, jog nurodytu laiku buvo gautas anoniminis pranešimas apie eismo įvykį , į kurį pirmi reagavo E. J. ir N. V.. Vėliau jis jis kartu su kolega pakartotinai vyko į įvykio vietą, į sodybą. Atvykę į sodybą, prie apgadinto kelio užtvaro rado apgadintą automobilį Mersedes Benz . Sodybos kieme dar buvo keli automobiliai. Jie kelis kartus ir gana smarkiai beldė į namo duris, tačiau durų niekas neatidarė. Namo langai buvo užtraukti užuolaidomis. Pro jas nieko nesimatė.

Be to, T. T. administracinės teisės nusižengimai įrodyti šiais įrodymais: 2012020-09-04 administracini nusižengimo protokolu Nr. 53-ANR_P-1235-2020, Policijos pareigūnų E. J., G. Č. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, L. U. apklausos protokolu, S. S. apklausos protokolu, L. S. apklausos protokolu, A. T. apklausos protokolu .

Motyvuojamoji dalis

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal formuojamą teismų praktiką, šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinasis ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41/2014). Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šiuo atveju T. T. veika atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje numatytą eismo įvykio sąvoką, todėl darytina išvada, kad jam kilo Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta pareiga ir jis privalėjo pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį. Ir pats T. T. nurodė, jog jis suprato, jog įvyko eismo įvykis, jog buvo apgadintas kelio užtvaras ir automobilis ir privalėjo pranešti nukentėjusiajam ar policijai, tačiau to nepadarė teigdamas, kad įvykio nesureikšmino. Byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, jog T. T., po eismo įvykio , kurio metu apgadino svetimą turtą- sodybos savininko L. S. kelio užtvarą , nedelsiant nei nukentėjusiajam L. S., nei policijai nepranešė. Tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. S. parodė, jog sodyba priklauso jam, o apie sugadintą sodybos kelio užtvarą sužinojo iš savo sūnaus tik kitą dieną. Kelio užtvaras buvo sugadintas, ką nurodo pats L. S. ir liudija byloje esančios fotonuotraukos. Niekuo nepagrįstas T. T. teiginys, jog apie sodybos kelio užtvaro sugadinimą žinojo sodybos savininko sūnus , todėl apie apgadintą turtą sodybos savininkui ir nepranešė. Eismo įvykis įvyko vakare apie 21 valandą, todėl T. T. turėjo ir privalėjo nedelsiant apie sugadintą turtą pranešti pačiam sodybos savininkui L. S., bet to nepadarė. Nepranešė ir policijai. Kaip nustatyta , T. T. iš karto po įvykio pradėjo vartoti alkoholį , o paryčiais tyčia , neteisėtai pasišalino iš sodybos. Sutiktiems policijos pareigūnams neigė padaręs eismo įvykį. Todėl, teismas įvertinęs įrodymų visetą, konstatuoja kad T. T. , aiškiai suvokdamas, kad jis sukėlė eismo įvykį ir dėl to jam kilo pareiga pranešti apie tai nukentėjusiam asmeniui ar policijos pareigūnams bei pareiga pasilikti eismo įvykio vietoje, sąmoningai šią pareigą ignoravo, taigi iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o ne sąžiningai suklydęs, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Išnagrinėjus bylą iš esmės, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog T. T. pagrįstai kaltinamas padaręs nusižengimą , numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, t.y., kad T. T. , vairuodamas transporto priemonę ir padaręs eismo įvykį , kurio metu apgadino kelio užtvarą , po eismo įvykio, iki aplinkybių išsiaiškinimo vartojo alkoholį. Šią aplinkybę pripažino ir pats T. T. . Nurodė, jog nurodytą dieną, apie 21 valandą padaręs eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį, bei kelio užtvarą, labai susinervavo ir iš karto vartojo alkoholį. Taigi , vartojo alkoholį iš karto po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimo. Policijos pareigūnų buvo sulaikytas tik gegužės 17d., ryte apie 5 valandą ir tada jam buvo nustatytas 0,97 promilės girtumas. Nors T. T. šią aplinkybę pripažino, tačiau jo gynėjas dėl ANK 423str.3 dalies sutiko tik iš dalies. Teigė, jog girtumas T. T. nustatytas praėjus 7 valandom po eismo įvykio. Eismo įvykio aplinkybės buvo aiškios ir jis nesistengė jų nuslėpti, todėl , kad vėliau vartojo alkoholį faktinių aplinkybių nekeičia. Toks gynėjo argumentas niekuo nepagrįstas. KET 221 punktas numato pareigą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Nagrinėjamu atveju teismas laiko visiškai nepagrįstu atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginį, kad T. T. tokios pareigos neturėjo. Teismas sutinka, kad pareiga nevartoti alkoholio po eismo įvykio negali būti taikoma neribotą laiką, tačiau tuo pačiu pažymi, kad KET 221 punkte numatyta sąvoka „iškart po eismo įvykio“ negali būti aiškinama siaurinamai ir laikoma, kad vairuotojas negali vartoti alkoholio tik iš karto po to, kai sukėlė patį eismo įvykį. Minėtame KET punkte vairuotojams numatyta pareiga turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslą, kuriuo siekiama palengvinti eismo įvykio aplinkybių nustatymą. Nagrinėjamu atveju T. T. neabejotinai suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir jis turėjo pareigą iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau minėtos pareigos akivaizdžiai nesilaikė, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

Dėl ANK 34 straipsnio taikymo. T. T. gynėjas prašė taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba atimti teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam laikui, nei numatyta įstatymo sankcijoje, nes T. T. dirba su sunkiąja technika ir turi teisę ją vairuoti, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones neteks teisės dirbti su sunkiąja technika, o tai labai atsilieps jam atliekant darbines funkcijas.

Teismas sprendžia, jog T. T. gynėjo nurodytos aplinkybės , tai, kad T. T. netekęs teisės vairuoti transporto priemones, praras teisę dirbti su sunkiąja technika , nėra tos išskirtinės aplinkybės, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Darbinės funkcijos negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. T. T. iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimų darymo. LR ANK 34 straipsnio 6 dalies viena iš taikymo sąlygų yra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas. Išklausius T. T. , teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. T. T. teisme pripažino padaręs pažeidimus, tačiau teismas neišgirdo , jog dėl to jis nuoširdžiai gailisi, nenurodė ir kitų aplinkybių, kurias teismas turėtų vertinti taikydamas jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas . Todėl , įvertinus padarytų nusižengimų aplinkybes, T. T. asmenybę, jo elgesį po nusižengimų padarymo , konstatuoja, jog nėra pagrindo T. T. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismas, skirdamas T. T. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. T. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neturi galiojančių nuobaudų, dirba. Įvertinus nurodytas aplinkybes, T. T. skirtinos įstatymų sankcijos minimume numatytos baudos su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, be transporto priemonės konfiskavimo. Paskirtos bausmės subendrintinos sunkesne apimant lengvesnes (ANK 38 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 str. 1d., 1 p., teisėja

nutaria:

T. T. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir už numatytų nusižengimų padarymą skirti:

pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį skirti 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; ;

pagal ANK 426 straipsnio 1 d. skirti 600 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis ANK 38 str. T. T. paskirti galutinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią D. B. a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Mokėjimo paskirties lauke nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje administracinio teisės pažeidimo numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 str. nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Zita Gavėnienė