Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1598-1037/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teismas, susipažinęs su šalių pateiktu prašymu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, nustatė sekančius turinio trūkumus: 1) sutarties 3 punkto, nes iš jo teismui nebuvo aišku, už kokį skolininką buvo laiduojama (už skolininką T. L. ar už skolininkę UAB (pavadinimas neskelbtinas)), dėl ko nėra galimybės nustatyti kokio skolininko kreditorinių įsipareigojimų pagrindu V. L. įsipareigojimas pagal 2017 m. lapkričio 24 d. laidavimo sutartį lieka jo asmenine prievole; 2) neaptartas neregistruoto kilnojamojo turto nutraukus santuoką klausimas; 3) šalys sutartyje nurodė, kad pasikeitus aplinkybėms turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau nenurodė, dėl kokių konkrečiai sąlygų pakeitimo šalys pasilieka teisę kvestionuoti sutarties sąlygas; 4) šalys aptaria sutarties dėl santuokos nutraukimo įsigaliojimo klausimus, kai toks susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes visus su tuo susijusius aspektus imperatyviai reglamentuoja įstatymas.

3. Atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjams nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti pareiškimo trūkumus. Taip pat išaiškino procesines pasekmes, t. y. išaiškino, jog per teismo nustatytą terminą pašalinus nurodytus trūkumus pareiškimas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, o trūkumų nepašalinus pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pareiškėjas V. L. su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio ir formuluočių yra nepagrįsti.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kurio turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų. Prašymo priėmimo stadijoje, atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str., CPK 541 str. 1 d.). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Pažymėtina, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kuriam taip pat taikytinas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas.

12. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reikalavimus (formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas prašymo trūkumams pašalinti (CPK 539, 115, straipsniai).

13. Iš pareiškėjų V. L. ir V. L. 2020 m. vasario 27 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio matyti, kad sutartyje yra aptarti ne visi būtini nutraukiant santuoką klausimai, o tie, kurie aptarti – jų formuluotės ydingos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškime nėra aptarti šalių veiksnumo, nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir santuokoje gimusių vaikų klausimai, taip kaip reikalauja CPK 539 straipsnis. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkto formuluotė nėra aiški ir suprantama. Kita sutartyje nurodoma papildoma formuluotė, jog šalys turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka dėl sutarties sąlygų pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms, abstrakti, nedetalizuota, nes nėra nurodoma kokios tos aplinkybės (ir dėl kokių klausimų) turi/gali keistis. Pažymėtina, jog paprastai ši formuluotė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje yra naudojama, kai aptariamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, kuris vaikams augant ar keičiantis tėvų turtinei padėčiai gali kisti, dėl ko šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, taip pat dėl ligos, nedarbingumo, tačiau to šalys sutartyje konkrečiai nenurodė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje klaidingai nurodo sutarties įsigaliojimo momentą, kas aplamai prieštarauja įstatymams, nes sutartis įsigalioja ne tada, kai teismas priima sprendimą, o tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, įsiteisėja (praėjus 30 dienų nuo jo priėmimo), jei nėra apskundžiamas apeliacine tvarka (CPK 307 straipsnio 1 dalis).

14. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys (pareiškimas) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

15. Taigi, įvertinus pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 2020 m. kovo 9 d. nutartyje nurodyti trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjams taikė trūkumų šalinimo institutą – tinkamai suformuluoti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tarp šalių aptartas sąlygas. Pabrėžtina, kad nors CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau ši teisė negali būti realizuojama bet kaip. Įstatymas numato būtinus kiekvieno šalies procesinio dokumento bendrojo pobūdžio turinio reikalavimus, nes šitaip užtikrinamas informacijos išsamumas, prieinamumas ir suprantamumas ne tik dokumentą pateikusiam byloje dalyvaujančiam asmeniui, bet ir adresatui, taip pat teismui. CPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad teismas priima pateiktą procesinį dokumentą nustatęs, jog jis atitinka visus formos ir turinio reikalavimus. Priešingu atveju, taikomas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str. 2 d.).

16. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad kiekvienas asmuo kreipdamasis į teismą ar dalyvaujantis procese turi teisę pasirinkti atstovą (advokatą), o neturintys pakankamai lėšų gali kreiptis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo pagal gyvenamąją vietą, tam, kad procesiniai dokumentai (pareiškimas, ieškinys, atsiliepimas, priešieškinis, įvairūs prašymai) teismui būtų paruošti tinkamai, o jų turinys suformuluotas aiškiai ir suprantamai. Taip yra įgyvendinami civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.

17. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ? pareiškėjams nustatytinas naujas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjams V. L. ir V. L. 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus nurodytus Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartyje.