Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, viešame teismo posėdyje,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai I. Ž., jos atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui,

i šnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Ž. apeliacinį skundą dėl 2016 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo I. Ž. buvo pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ž. nubausta už tai, kad ji 2016 m. sausio 8 d., apie 17.00 val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus Virbeliškių g. 3, Vilniuje, vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodama buvo neatidi, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino. Nutarimu pripažinta, kad šiais savo veiksmais ji padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė ATPK 130 straipsnį. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose, sprendžiant pasišalinimo iš eismo įvykio vietos klausimą, I. Ž. nurodo, kad bylos duomenimis, nėra pagrindo ją pripažinti kalta pagal minėtą straipsnį, kadangi nevengė atsakomybės dėl eismo įvykio, taip pat nevengė pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigė savo kaltės, nesiekė išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos. Tokią išvadą Apeliantė daro iš nutarime aptartų įrodymų – automobilis apgadintas nestipriai, paskambinus nukentėjusiajam, ji negalėjo kalbėti, kadangi buvo laidotuvėse, ir žadėjo vėliau paskambinti, draudimas nukentėjusiajam žalą atlygino. Apeliantės teigimu, tokie duomenys patvirtina, kad ji, pasišalindama iš įvykio vietos, nesitikėjo apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio atskleidimo, nesiekė išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą, o jei ne jos paliktas raštelis, nukentėjusysis net nebūtų sužinojęs apie eismo įvykį. I. Ž. teigia turėjusi svarbias priežastis išvykti. 2016 m. sausio 8 d., apie 13 val. ji sužinojo, kad numirė G. B.. Ši žinia Apeliantę labai sujaudino, ji nežinojo, kur moteris bus pašarvota, palaidota ir norėjo tai pasakyti teisėjui. I. Ž. yra rusakalbė ir nėra labai gerai įvaldžiusi lietuvių kalbos, o dėl kalbos įgūdžių trūkumo ir susijaudinimo teismui pasirodė, kad ji painiojasi. Nurodo, kad painiojimasis teisme nesudaro pagrindo teigti, kad ji tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Be to, Apeliantė jau kuris laikas gydosi nuo depresijos, vartoja vaistus. Depresija sukelia įvairius išorinius ir vidinius psichikos sutrikimus, kurie sąlygoja tiek elgsenos, tiek orientacijos sutrikimus ir svyravimus. Dėl ligos ir vaistų vartojimo Apeliantė visiškai nevartoja alkoholio.

Skunde nurodoma, kad Apeliantė apie 10 minučių laukė nukentėjusiojo po įvykio, paliko visus reikiamus duomenis apie save nukentėjusiajam, sutiko susitikti ir apiforminti įvykį, žala nukentėjusiajam visiškai atlyginta. I. Ž., palikdama raštelį ir visiškai pripažindama įvykį, nesiekė, nesuvokė ir nesuprato, kad išvykdama daro kitą pažeidimą (pasišalina). Nebuvo jokių priežasčių, dėl ko Apeliantė būtų norėjusi bėgti iš įvykio vietos. Be to, teismas neįsiklausė į A. M. paaiškinimus.

Apeliantės nuomone, teismo paskirta nuobauda yra negailestinga ir nepakeliama, juolab, kad I. Ž. neįvykdė pasitraukimo iš įvykio vietos, tyčia siekdama išvengti atsakomybės. Vairuotojo teisių atėmimas tokį ilgą laiką už neįvykdytą teisės pažeidimą yra neadekvatus ir nesąžiningas. I. Ž., neturėdama vairuotojo pažymėjimo, praras darbą ir turimą pragyvenimo šaltinį. I. Ž. toks eismo įvykis yra pirmas, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta bauda yra pakankama, kad padarytų išvadas. Be to, nurodo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra suformavęs bylų praktiką, kad pasitraukimas iš įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, užtraukiam atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinės atsakomybėn traukiama I. Ž. pripažįsta sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime padaryta išvada, kad ji padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą ir neigia iš eismo įvykio pasišalinusi tyčia.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog I. Ž. veiksmuose yra nustatyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje atsakomybėn numatyta už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, jog kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad I. Ž., 2016 m. sausio 8 d., apie 17 val., sukėlusi eismo įvykį, iš jo pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, kurie numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, asmuo privalo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Apeliantė, ginčydama kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nurodė, jog nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, iš eismo įvykio vietos išvyko, sujaudinta liūdnos žinios apie artimo žmogaus mirtį, be to, paliko savo duomenis apgadinto automobilio savininkui, sutarė su juo susitikti. Tokius Apeliantės argumentus paneigia byloje surinkta medžiaga. S. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016 m. sausio 8 d. ant savo automobilio Škoda Octavia rado raštelį bei apgadintą automobilį, paskambinus raštelyje nurodytu numeriu, atsiliepė mergina, kuri pasakė, kad atsitrenkė į jo automobilį ir pasiūlė susitikti kitą dieną, nuo to laiko neatsiliepia. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis patvirtino, kad paskambinęs raštelyje, palikto ant jo automobilio, nurodytu numeriu, su pažeidėja sunkiai susikalbėjo, pokalbį ji nutraukė ir vėliau neatsiliepė, o kitą dieną telefonas ilgą laiką buvo išjungtas, prašomus duomenis pažeidėja pateikė sekmadienį. Taip pat paaiškino, kad kitą dieną ji paskambino, tačiau atsisakė atvykti į įvykio vietą, nurodydama, kad yra laidotuvėse, šeštadienį paskambinusi teigė, kad paliko raštelį, nes norėjo nusipirkti nukentėjusiojo automobilį. Pažeidėja nurodė, kad kitą dieną po įvykio su nukentėjusiuoju nesusisiekė, nes buvo pamiršusi telefoną. Toks Apeliantės elgesys, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, visgi apsunkino eismo įvykio kaltininko nustatytą – paliktas telefono numeris pažeidėjos neidentifikuoja, nukentėjusiajam su pastarąja susisiekus, savo duomenų ji taip pat nepateikė, pokalbį apskritai nutraukė, o vėliau tą patį vakarą bei kitą dieną neatsiliepė, kas apsunkino eismo įvykio aplinkybių atskleidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog Apeliantei diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas (tai įrodo pateikta med. pažyma), dėl kurio ji jautriai reaguoja į stresines situacijas, bei faktas, kad ji pirmą kartą pateko į eismo įvykį ir, kaip teisme teigė, nepagalvojo pranešti policijai, nešalina pažeidėjos atsakomybės. Ji, būdama atidi ir pareiginga vairuotoja, turėdama pakankamai ilgą - 12 metų vairavimo stažą, turi žinoti Kelių eismo taisykles, kurios, nagrinėjamu atveju, įpareigoja asmenį, sukėlusį eismo įvykį, apie tai nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o nesant tokiai galimybei – policijai (KET 222 p.), tačiau pasielgė priešingai nurodytiems Kelių eismo taisyklių reikalavimams, t.y. suvokdama savo pareigą likti eismo įvykio vietoje, neteisėtai iš jo pasišalino.

Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė pagrįsta išvadą, kad I. Ž. suvokė sukėlusi eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neteisėtai, turėdama pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodama. Naikinti apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl Apeliantės pripažinimo kalta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Apeliantė skunde taip pat nesutinka dėl jai paskirtos nuobaudos, nurodydama, kad vairuotojo teisių atėmimas tokiam terminui yra neadekvatus.

Apylinkės teismas, skirdamas I. Ž. nuobaudą – 868 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, administracine tvarka bausta, nuobaudos galioja. Teismas padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti Apeliantei paskyrus minimalias baudas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus (LAT nutartis Nr. 2AT-21-648/2016).

Nagrinėjamu atveju, pagal nustatytas bylos aplinkybes, Apeliantės padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jis padarytas ne judrioje gatvėje esant intensyviam eismui - I. Ž. atsitrenkė į šalikelėje, ties įvažiavimo į kiemą stovėjusį automobilį, taigi nebuvo keliama didelė grėsmė transporto eismo ir jo dalyvių saugumui, be to, pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių, S. D. automobiliui padaryti apgadinimai nėra žymūs, pretenzijų pažeidėjai jis neturi, ką patvirtino ir apklaustas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad automobilis yra sutvarkytas, eismo įvykio metu padaryti apgadinimai pašalinti. Apeliantė teigiamai charakterizuojama darbdavio, nors praeityje ne kartą bausta administracine tvarka, jai paskirtas nuobaudas yra sumokėjusi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo I. Ž. paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, jo sukeltoms pasekmėms ir pažeidėjos asmenybei, taigi neatitinka ir ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Taigi atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, Apygardos teismo vertinimu, minėti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl 2016 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas dalyje dėl nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrimo keistinas, pažeidėjos atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta bauda mažintina, nustatant ją mažesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta minimali šios nuobaudos riba, taip pat nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas, skirdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, šį terminą nurodė skaičiuoti nuo nutarimo priėmimo dienos. ATPK normos numato, kad asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisė priėmimo dienos tik tuo atveju, kai transporto priemonės vairuotojai buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų (ATPK 330 str.). Šiuo atveju, I. Ž. nubausta už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, t.y. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, todėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo nutarimo įsiteisėjimo. Tačiau siekiant nepabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties, nesant Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo skundo, šioje dalyje skundžiamas nutarimas nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

I. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimą pakeisti.

Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, I. Ž. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.