Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu (vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 4 dalimi), išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: V. P., žinodamas, kad jis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), tyčia vengė atlikti šią teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 2024 m. balandžio 1 d., apie 09.50 val., Kėdainių mieste, Kauno gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,17 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, parodė, kad 2024 m. kovo 31 d., apie 19 val., Jonavoje pas draugę vartojo alkoholį, išgėrė 8 skardines alaus ir apie vidurnaktį nuėjo miegoti. 2024 m. balandžio 1 d., apie 8–9 val. jam paskambino draugas E. ir paprašė nuvežti jį į Kėdainius. Kadangi jis (kaltinamasis) jautėsi visiškai blaivus, sutiko. Nuo Jonavos iki Kėdainių Kauno g. automobilį nuvairavo saugiai, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jie patikrino jo blaivumą ir nustatė 3,17 prom. alkoholio. Tokio neblaivumo laipsnio nesitikėjo, dėl to gailisi. Kam priklauso automobilis, jis tiksliai nežinojo. E. apie jo neblaivumą žinoti negalėjo, kadangi net jis pats (kaltinamasis) to nesitikėjo. Taip pat žino, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 5 metus. Buvo supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, taip pat buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių, tačiau netiksliai suskaičiavo terminą ir vairavo automobilį neblaivus. Priklausomybių nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2020 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu;

2020 m. lapkričio 19 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus duomenimis;

2024 m. kovo 16 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi;

2024 m. kovo mėn. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis;

2024 m. balandžio 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo;

2024 m. balandžio 1 d. alkoholio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0350, patikros sertifikato Nr. 1985747, duomenimis;

2024 m. balandžio 1 d. neblaivumo nustatymo aktu;

2024 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu;

2024 m. balandžio 3 d. liudytojos I. E. B. apklausos protokolu;

2024 m. balandžio 3 d. liudytojo E. B. apklausos protokolu;

2024 m. balandžio 3 d. nutarimu, kuriuo Imantei E. B. grąžintas automobilis „Chrysler Voyager“ ir automobilio registracijos liudijimas;

2024 m. balandžio 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemones.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis V. P. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. V. P. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, be to, jis, suprasdamas jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę ir pobūdį, vis dėlto vairavo transporto priemonę, nors jam tai daryti buvo uždrausta, taip vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokios veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Kaltinamojo teistumas išnykęs, tačiau jis anksčiau ne kartą buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Teismas, įvertinęs padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant atsižvelgiant į BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas. Paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad V. P. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,17 prom. neblaivumas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 6 metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį taikant visą arešto atlikimo laiką ir 6 metus po arešto atlikimo.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, V. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,17 prom. neblaivumas, todėl transporto priemonė „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – I. E. B., nėra duomenų, kad ji būtų perdavusi jai priklausančią transporto priemonę kaltinamajam, žinodama, kad šis vairuos būdamas neblaivus, todėl nėra pagrindo jos konfiskuoti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Chrysler Voyager“, (duomenys neskelbtini) gamybos, kaina Lietuvoje yra 1 260 Eur su PVM, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši pinigų suma išieškotina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų.

V. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nuteisti jį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę V. P. paskirti areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. P. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti V. P., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 6 (šešerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį draudimą taikant visą arešto bausmės atlikimo laiką ir 6 (šešerius) metus po arešto atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto (automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) į valstybės biudžetą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.