Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, kaltinamajam R. Z., jo gynėjui advokatui M. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenamoji ir deklaruojamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., 236 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. kaltinamas tuo, kad 2013 m. gruodžio 13 d., 17.00 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, žinodamas, kad automobilį „Mercedes Benz E 250 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė Latvijos Respublikoje nepažįstamiems asmenims ir jis nėra pagrobtas, melagingai pranešė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatui, kad 2013 m. gruodžio 13 d., apie 15.45 val., Jotvingių g. 15, Kaune, bare „Taubučiai“, kol jis tualete plovėsi rankas, buvo pavogta prie staliuko palikta jo rankinė „Dolce Gabana“, kurioje buvo automobilio „Mercedes Benz E 250 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas išduotas G. R., automobilio draudimo dokumentai, automobilio raktai, jo buto raktai, o po to prie baro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pavogtas jo naudojamas 130000 litų (37650,60 eurų) vertės automobilis Mercedes Benz E 250 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas G. R. vardu, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00905-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, tęsdamas savo veiksmus, 2013 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje R. Z. liudytojo apklausos metu patvirtino savo melagingą pranešimą, be to, jis 2013 m. rugsėjo 1 d. apdraudė savo tetos G. R. vardu registruotą automobilį „Mercedes Benz E 250 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Kasko draudimo sutartimi Nr. PZULT1598483 uždaroje akcinėje bendrovėje draudimo kompanijoje „PZU Lietuva“ 92200 litų (28736,10 eurų) sumai, o 2013 m. gruodžio 13 d. pranešė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariatui apie neva įvykusią automobilio vagystę, po ko, 2013 m. gruodžio 17 d., kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę draudimo kompaniją „PZU Lietuva“, melagingai informuodamas apie 2013 m. gruodžio 13 d. neva patirtą draudiminį įvykį, reikalavo jam išmokėti draudimo apskaičiuotą išmoką, pervedant ją į G. R. sąskaitą Nr. 847044600077314426, kurią nurodė 2014 m. sausio 15 d. elektroniniame laiške siustame iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“, tuo apgaule savo ir kito asmens naudai pasikėsino įgyti uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ didelės vertės turtą – 75668 litų (21914,97 eurų), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žinomai melagingo pranešimo apie nusikaltimą bei pasikėsinimo sukčiauti.

Kaltinamasis R. Z. teisme kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį sutarė parduoti automobilį. Automobilis priklausė tetai. Jos vardu, bet jis naudojosi ir norėjo parduoti. Sutarė su žmogumi, kad pasižiūrės, davė tą mašiną. Rugsėjo mėnesį atsigulė į ligoninę, pragulėjo 3 savaites ligoninėje. Žmogus nepasirodė, pas jį buvo automobilis su dokumentais. Paskambino į policiją, pranešė, kad pavogė. Jis nebuvo pagrobtas. Žinojo, kad meluoja pranešdamas apie įvykį. Bandė nors kiek sumažinti savo nuostolius, dėl to kreipėsi į draudimą. Galvojo, kad mašiną grąžins policija. Iš draudimo norėjo sumažinti nuostolius, norėjo pinigų.

Kadangi kaltinamasis R. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, prokuroras ir advokatas neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Z. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu (III tomas, 15, 16 b. l.) paaiškino, kad 2013 metais, spalio mėnesį, dienos neprisimena, Rygoje, Vėnibas gatvėje, autosalone, jo uošviai A. P. ir A. K. norėjo nusipirkti automobilį. Apžiūrėję parduodamus automobilius jie nieko neišsirinko. Jiems išėjus iš autosalono, du nepažįstami vyriškiai pasiūlė pirkti automobilį „Mercedes Benz E250“, juodos spalvos, 2010 metų laidos. Tada A. P. paskambino ir paprašė atvykti prie autosalono ir apžiūrėti parduodamą automobilį. Atvykęs prie autosalono pamatė, kad automobilį pardavinėja du vyrai. Šių vyriškių parduodamą automobilį patikrino įmonėje (duomenys neskelbtini), kur registruojami automobiliai. Automobilio numeriai atitiko. Automobilio pirkimas vyko kitą dieną įmonėje (duomenys neskelbtini). Už automobilį pardavėjai paprašė 18500 eurų. Automobilio registracijos liudijimas buvo lietuviškas, o pirkimo‑pardavimo sutartis vokiška. Automobilio pardavimo iniciatorius buvo lietuvis, o antras vyriškis jam buvo kaip vertėjas, nes gerai kalbėjo rusiškai. Nupirktas automobilis „Mercedes Benz E250“, juodos spalvos, 2010 metų laidos, buvo užregistruotas Latvijoje valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) A. P. vardu. Ji ir naudojosi šiuo automobiliu, retkarčiais pasinaudodavo ir pats. 2014 m. sausio mėnesį, dienos neprisimena, paskambino iš policijos ir paprašė A. P. atvykti. Policijoje uošviai sužinojo, kad nupirktas automobilis yra paieškomas Lietuvoje.

Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu (III tomas, 12, 13 b. l.) paaiškino, kad 2013 m. spalio 9 d. su vyru užėjo į servisą, esantį Vienibas gatvėje, kur remontuojami ir parduodami automobiliai. Su vyru K. A. norėjo nusipirkti automobilį. Serviso teritorijoje neišsirinko jokio automobilio. Išėjus iš serviso teritorijos, prie jų priėjo du vyriškiai. Vyrai pasakė, kad turi automobilį „Mercedes Benz“ ir parodė parduodamą automobilį, tarp kitų kelkraštyje stovėjusių automobilių. Automobilis patiko, jie rodė kažkokius dokumentus, pardavėjų klausė iš kokios šalies automobilis, bet jie išsisukinėjo nuo klausimo. Tą dieną apžiūrėti automobilį išsikvietė ir savo žentą dukros vyrą A.. Sutarė, kad jis nuvažiuos patikrinti parduodamą automobilį ar viskas tvarkoje. Patikrinęs A. paskambino, kad automobilis geras, visi jo numeriai tvarkingi, jis nepaieškomas kaip vogtas, neužstatytas. Kol automobilis buvo tikrinamas, su vyru liko su pardavėjais. Kadangi jau buvo vakaras, reikėjo apsispręsti, be to neturėjo su savimi pinigų. Pasiūlė pirkimą atidėti kitai dienai ir sutarė čia susitikti ryte. Kitą dieną automobilio apžiūrėti važiavo vėl visi trys. Susitiko prie minėto serviso ir visi nuvažiavo registruoti automobilį. Už automobilį sumokėjo 18500 eurų.

Liudytoja G. R. ikiteisminio tyrimo metu (III tomas, 2 b. l.) paaiškino, kad R. Z. 2013 m. rugpjūčio mėnesį nusipirko automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pačiame pirkime pati nedalyvavo, tik buvo VĮ „Regitra“, kai automobilį registravo jos vardu. Tada važiavo šiuo automobiliu kaip keleivė, nes vairuotojo pažymėjimo neturi, vairuoti nemoka. 2013 m. gruodžio 13 d., apie 16.30 val., paskambino R. Z. ir pasakė, kad pavogtas automobilis. Vagystės aplinkybių nesakė, o pati neklausė. Automobiliu naudojosi tik R. Z..

Asmens parodymo atpažinti protokolu (III tomas, 17 - 19 b. l.) nustatyta, kad A. J. iš jam pateiktų atpažinti trijų vyriškių atpažino vyriškį, kuris 2013 m spalio mėnesį pardavė A. P. automobilį „Mercedes Benz E250“. Atpažintasis - R. Z..

2013 m. gruodžio 23 d. Pranešimu (I tomas, 1 b. l.) nustatyta, kad R. Z. pareiškė, kad 2013 m. gruodžio 13 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), bare „Taubučiai“, kol jis tualete plovėsi rankas pavogta jo rankinė, kurioje buvo automobilio „Mecedes Benz E250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas išduotas G. R. vardu, automobilio raktai bei pats automobilis „Mercedes Benz E250“, juodos spalvos, 2010 metų laidos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 130000 litų (37650,60 eurų) vertės, stovėjęs prie baro, aikštelėje. Pareiškimo surašymo metu, t. y. 2013 m. gruodžio 13 d., 17.00 val., R. Z. pasirašytinai buvo įspėtas dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (I tomas, 17 – 31 b. l.) nustatyta, kad dalyvaujant R. Z., (duomenys neskelbtini), bare „Taubučiai“ fiksuojami du staliukai, esantys baro kairėje, bei automobilių stovėjimo aikštelėje fiksuojama, kad joje automobilio „Mercedes Benz“ nėra.

Eucario sistemos informacija (I tomas, 37 b. l.) nustatyta, kad rasta transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz E250“, (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta pirmos registracijos data – 2010 m. spalio 29 d., registracijos data nurodyta 2013 m. spalio 10 d.

Tarnybiniu pranešimu (I tomas, 45 b. l.) nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. buvo gauta žvalgybinė informacija apie tai, kad vyras, kurio anketiniai duomenys nežinomi, ieško pirkėjo automobiliui „Mercedes Benz E250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas moters vardu.

Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolu (I tomas, 46 - 48 b. l.) nustatyta, kad R. Z. parodė, jog adresu Jotvingių g. 15, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, 2013 m. gruodžio 13 d., apie 15.45 val., atvykęs automobiliu „Mercedes Benz E25“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį čia paliko, o vėliau nerado.

Vaizdo įrašo apžiūros protokolu (I tomas, 50 - 54 b. l.) nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo kameros, esančio Rasytės ir Jotvingių g. sankryžoje, prie baro „Taubučiai“, laikotarpio nuo 2013 m. gruodžio 13 d. 15.00 val., iki 2013 m. gruodžio 13 d. 16.30 val., vaizdo įrašas. Matyti, kad vaizdo kamera nejuda, ji yra nukreipta į barą „Taubučiai“. Vietos, kurią R. Z. parodė parodymų patikrinimo vietoje metu, iš kurios pasak R. Z., buvo pagrobtas automobilis „Mercedes Benz“, ji nefiksuoja.

Uždarosios akcinės bendrovės „Tubus“ degalinės vaizdo įrašo apžiūros protokolu (I tomas, 55 - 59 b. l.) nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 13 d., 15:10:10 val., prie degalų kolonėlės atvažiuoja tamsios spalvos automobilis, kuris fiksuojamas iš galo. Vieta, kurioje turėtų būti valstybinio numerio ženklas, vaizdas išplaukęs ir matyti tik balta spalva. 15:10:26 val. iš automobilio vairuotojo vietos išlipa vyriškis, kurio veidas neįžiūrimas, tik matyti, kad jo ausys atlėpusios. Toliau vyriškis prieina prie degalų kolonėlės. 15:10:41 val. jam stovint prie kolonėlės prie jo prieina vyriškis su kapišonu ant galvos ir jie pasisveikina paduodami vienas kitam ranką. Po to vyriškis su kapišonu ant galvos sugrįžta į degalinės parduotuvę.

Daiktų pateikimo protokolu (I tomas, 60 b. l.) nustatyta, kad A. P. pateikė apžiūrai automobilį „Mercedes Benz E250“.

Daiktų apžiūros protokolu (I tomas, 61 - 69 b. l.) nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz E250“, juodos spalvos, stovi ant keturių lieto metalo ratlankių su padangomis. Automobilio kėbulas sedano tipo, 4 durų, kėbulo išorė be matomų pažeidimų. Ant automobilio priekinio bamperio ir bagažinės dangčio yra latviški valstybinio numerio ženklai JK 2201. Atidarius variklio dangtį matyti dyzeliniu kuru varomas variklis su automatine pavarų dėže. Automobilis užsiveda, važiuoja, techniškai tvarkingas. Automobilio sėdynių ir durelių vidaus apdaila yra rudos spalvos odos. Prietaisų panelė, vairas juodos spalvos, užvedimo spynelė be matomų pažeidimų. Automobilio VIN yra (duomenys neskelbtini) be matomų klastojimo požymių; Latvijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimas AF 1136501 išduotas automobiliui „Mecedes Benz E250“, juodos spalvos, 2010 metų laidos, valstybinis numeris JK 2201, VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas A. P., liudijimas išduotas 2013 m. spalio 10 d.; automobilio raktas juodos spalvos plastmasinis su firminiu „Mercedes Benz“ ženklu, su viduje įmontuota mikroschema automobiliui užvesti.

Specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-680 (I tomas, 73 b. l.) nustatyta, kad transporto priemonės „MB E25 CDI“ identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) atliktas gamykliniu būdu ir nėra pakeistas; gamyklinė pirminė spalva yra juoda, pagamintas 2010 metais.

Specialisto išvados Nr. 20-(U-1562)-ISI-1313 (II tomas, 155 - 157 b. l.) nustatyta, kad tirti pateikto Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. E 387622, išduoto 2013 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonei „MERCEDES BENZ E205 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), blankas yra atspausdintas pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis tikras. Kokių nors mechaninio ar cheminio poveikio pėdsakų tirti pateiktame dokumente nėra.

Uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ raštu Nr. 04-TK-109323 (I tomas, 77 b. l.) nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz E250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis G. R. yra apdraustas jų draudimo kompanijoje.

Uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ raštu Nr. 23/10-35870 (2013/231528) (I tomas, 79 - 97 b. l.) nustatyta, kad draudimo kompanijoje „PZU Lietuva“ gautas R. Z. pranešimas apie tai, jog 2013 m. gruodžio 13 d. iš kavinės kiemo, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobtas G. R. priklausantis automobilis „MB E250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo jis pats naudojosi. Pagrobtasis automobilis „MB E250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apdraustas Kasko draudimo sutartimi PZULT1598483, galioja nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Draudimo bendrovėje atliekamas R. Z. nurodytų ir kitų automobilio „MB E250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrobimo aplinkybių tyrimas. Iš uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ pateiktų dokumentų, 2013 m. gruodžio 13 d. bylos Nr. 2013/231528, R. Z. pranešimo apie apdraustos transporto priemonės „Mercedes Benz E250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystę, matyti, kad R. Z. nurodo tas pačias vagystės aplinkybes; iš uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ susirašinėjimo su uždarąja akcine bendrove draudimo kompanija „PZU Lietuva“ Latvijos filialu dokumentų matyti, kad Latvijos Respublikoje automobilis „Mercedes Benz E205“, VIN: (duomenys neskelbtini), registruotas Lietuvos Respublikos registracijos liudijimo Nr. E 387622, išduoto 2013 m. rugpjūčio 29 d. automobiliui „Mercedes Benz E250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkė G. R., pagrindu.

Uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ raštu Nr. 23/10-43913 (I tomas, 104- 106 b. l.) nustatyta, kad, jei tariama automobilio „MB E25“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystė būtų pripažinta draudiminiu įvykiu, draudimo kompanija, vadovaujantis „Kasko“ draudimo sutarties PZULT1598483 sąlygomis, draudėjui, G. R., būtų išmokėjusi 75668,00 litų (21914,97 eurų) dydžio draudimo išmoką. 2014 m. sausio 9d. draudėjui G. R. buvo išsiųstas pranešimas Nr. SO4-27117, kuriuo buvo prašoma pateikti atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitus. Iš el. pašto (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovei 2014 m. sausio 15 d. pateikti prašomi duomenys.

Uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ raštu Nr. 23/10-55964 (I tomas, 107- 109 b. l.) nustatyta, kad atliekant dėl G. R. priklausančio automobilio „Mercedes Benz E250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės bylos žalos administravimo procedūras, R. Z. ne kartą skambino atsakingiems draudimo bendrovės darbuotojams bei teiravosi, kada bus išmokėta draudimo išmoka už pagrobtą automobilį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis), kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma ir žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti.

Iš aptartų aplinkybių (jo paties paliudijimo, jo apklausos protokolo (III tomas, 26, 27 b. l.) 2013 m. gruodžio 23 d. Pranešimo (I tomas, 1 b. l.), Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo (I tomas, 46 - 48 b. l.) yra akivaizdu, jog kreipdamasis į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatą, o vėliau ir apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str., R. Z. nurodė aiškiai neatitinkančias tikrovės savo automobilio dingimo aplinkybes, žinodamas, jog jo automobilis nėra pagrobtas, teigė, kad 2013 m. gruodžio 13 d., apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini), bare „Taubučiai“, kol jis tualete plovėsi rankas, buvo pavogta prie staliuko palikta jo rankinė „Dolce Gabana“, kurioje buvo automobilio „Mercedes Benz E 250 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas išduotas G. R., automobilio draudimo dokumentai, automobilio raktai, jo buto raktai, o po to prie baro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pavogtas jo naudojamas 130000 litų (37650,60 eurų) vertės automobilis Mercedes Benz E 250 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas G. R. vardu. Toks jo elgesys visiškai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. numatyto nusikaltimo – melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą – sudėtį.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad R. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. t. y. R. Z. pranešė apie aiškiai melagingą nusikaltimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. numatytas sukčiavimas yra savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

2013 m. gruodžio 17 d. R. Z. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę draudimo kompaniją „PZU Lietuva“, melagingai informuodamas apie 2013 m. gruodžio 13 d. neva patirtą draudiminį įvykį, reikalavo jam išmokėti draudimo apskaičiuotą išmoką, pervedant ją į G. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią nurodė 2014 m. sausio 15 d. elektroniniame laiške siustame iš elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“, tuo apgaule savo ir kito asmens naudai pasikėsino įgyti uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ didelės vertės turtą – 75668 litų (21914,97 eurų), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žinomai melagingo pranešimo apie nusikaltimą bei pasikėsinimo sukčiauti

2013 m. gruodžio 17 d. R. Z. kreipimasis į uždarąją akcinę bendrovę draudimo kompaniją „PZU Lietuva“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką, aiškiai rodo R. Z. tikslą gauti draudimo išmoką, kadangi būtent su tokiu prašymu jis ir kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę draudimo kompaniją „PZU Lietuva“. Savo prašyme draudimo bendrovei R. Z. nutylėjo automobilio „dingimo“ aplinkybes, taigi, kaip ir pareigūnams, nurodė tikrovės neatitinkančias automobilio „dingimo“ aplinkybes bei taip apgavo draudimo įmonę. Tokio jo apgaulingo elgesio tikslas buvo draudimo išmoka, dėl kurios jis ir kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę draudimo kompaniją „PZU Lietuva“. Kaip matyti iš uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ rašto Nr. 23/10-43913 (I tomas, 104- 106 b. l.), jeigu draudimo bendrovė būtų žinojusi tikrąsias automobilio dingimo aplinkybes, įvykis būtų buvęs pripažintas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nebūtų buvusi išmokėta (Uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ raštai Nr. 04-TK-109323 (I tomas, 77 b. l.), Nr. 23/10-35870 (2013/231528) (I tomas, 79 - 97 b. l.), Nr. 23/10-43913 (I tomas, 104- 106 b. l.). Nors draudimo dokumentuose nurodoma, kad automobilis „Mercedes Benz E250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis G. R. yra apdraustas jos vardu (Uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ raštas Nr. 04-TK-109323 (I tomas, 77 b. l.), nustatyta, kad visą veiką vykdė ir gauti draudimo pinigus bandė R. Z. (jo paties pripažinimas, G. R. paaiškinimas, uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ raštas Nr. 23/10-55964 (I tomas, 107- 109 b. l.).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad R. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., t. y. R. Z. pabandė apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir neigiamai vertina savo poelgį. Šioje byloje kaltinamasis R. Z. kaltu visiškai prisipažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, todėl, teismo nuomone, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamojo R. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. Z. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir sunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str.) kategorijai, padaryti tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų paskatų.

Kaltinamasis psichikos sveikatos centruose neregistruotas (III tomas, 62, 64 b. l.); Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (III tomas, 66 b. l.), baustas administracine tvarka (III tomas, 89 – 96).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. 1 d., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Paskyrus bausmes už nusikaltimus, atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10 ar 11 straipsnius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, taikyti bausmių apėmimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio „Bausmės vykdymo atidėjimas“ pirmoji dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Keista: 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.). Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4).

Įvertinus situaciją, sukeltas pasekmes ir žalą, kaltinamąjį bei nusikalstamas veikas charakterizuojančių duomenų visumą, būtų neteisingas ir neprotingas laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš karto, juo labiau, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų ne tik patį kaltinamąjį, bet ir jo socialinius ryšius. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. numatytos sąlygos ir pagrindai skirti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti (III tomas, 28 – 30 b. l.), R. Z. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Automobilis „Mercedes Benz E250“, VIN: WDD2120031A345129, pakvitavimu grąžintas A. P. (I tomas, 74 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas A. P..

Byloje esantys CD su bylos medžiaga (I tomas, 31, 54, 59, 101 b. l.) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendė:

R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. ir nuteisti jį 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., pagrindu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos bausmės vykdymą R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuteistajam bausmės atlikimo pradžią ir paskirto įsipareigojimo vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Automobilį „Mercedes Benz E250“, VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti A. P..

CD su bylos medžiaga (I tomas, 31, 54, 59, 101 b. l.) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.