- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-255-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00278-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- AB „Anykščių kvarcas“
- Ieškovas
- T. J., R. J.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 255 - 252 - 2015
Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00278-2013-3
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-786-2014 pagal ieškovų T. J. ir R. J. ieškinį atsakovui AB „Anykščių kvarcas“ dėl savininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai T. J. ir R. J. prašė įpareigoti atsakovą AB „Anykščių kvarcas“ atlaisvinti savavališkai užimamus ir naudojamus žemės sklypus, pašalinant prikastą bei sandėliuojamą gruntą ir bet kokias kitas medžiagas iš ieškovams priklausančių žemės sklypų, atstatyti žemės sklypus į jų buvusią pradinę padėtį iki šių sklypų neteisėto savavališko naudojimosi pradžios, atstatant paviršinį dirvožemio sluoksnį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Šalia esantį žemės sklypą naudoja atsakovas. Atsakovui leista eksploatuoti šalia ieškovų sklypų esantį karjerą, kur atsakovas kasa smėlį, tačiau ieškovams priklausančiame sklype atsakovas savavališkai yra supylęs didelius kiekius grunto. Už padarytus pažeidimus – savavališką grunto krovimą ir sandėliavimą jam nepriklausančiuose žemės sklypuose atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka. Dar pagal 2001-03-23 teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį atsakovas, kaip atlygį už žemės sklypų naudojimą, su ieškovais turėjo sudaryti žemės sklypų naudojimosi sutartį bei transportavimo paslaugų sutartį. Savo įsipareigojimo atsakovas nevykdo, o ieškovams priklausančiais žemės sklypais naudojasi, t. y. vykdo ūkinę – komercinę veiklą. Dėl to ieškovai negali naudotis žemės sklypais pagal jų paskirtį ir patiria nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino. Įpareigojo atsakovą AB „Anykščių kvarcas“ atlaisvinti savavališkai užimtus ir naudojamus žemės sklypus, pašalinant prikastą bei sandėliuojamą gruntą ir kitas medžiagas iš ieškovui T. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovui R. J. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei atstatyti žemės sklypus į jų buvusią pradinę padėtį iki šių sklypų savavališko naudojimosi pradžios. Nustatė, kad ieškovams priklausantys žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su žemės sklypu, kuriame yra kvarcinio smėlio telkinys ir kurį eksploatuoja atsakovas. Žemės sklypas suteiktas naudoti atsakovui kvarcinio smėlio karjerui įrengti (1997 m. gruodžio 30 d. ir 2007 m. spalio 4 d. sutartis). Yra žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuriuo buvo nustatytos sklypo, kur buvo leista įrengti kvarcinio smėlio karjerą, ribos, kurios buvo suderintos su gretimų sklypų savininkais. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovai visų žemės sklypų plotų negali naudoti pagal paskirtį, nes dalį sklypų užima atsakovas ir todėl jie patiria nuostolius, patvirtina ieškovų pateiktos fotonuotraukos, tą iš dalies patvirtina ir atsakovo atstovas, taip pat byloje apklaustas liudytojas T. S.. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovų reikalavimais, turėjo teisę teismui pateikti kitus dokumentus, patikslinti geodezinius žemės sklypo matavimus arba ginčyti esančius kadastrinius matavimus, registruotus viešajame registre kaip įregistruotus klaidingai. Atsakovas, teisme atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, nesinaudojo procesine teise pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kur buvo numatyta sandėliuoti nukastą gruntą natūroje. Pažymėjo, jog tai, kad atsakovas savavališkai užėmė dalį ieškovams priklausančios žemės, patvirtina ir byloje esantis 2000-08-23 nutarimas, kuriuo atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ generaliniam direktoriui buvo paskirta bauda. Be to, byloje yra 2001-03-23 teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir pagal kurią atsakovas privalėjo sudaryti sutartį dėl naudojimosi ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Tiek ieškovai, tiek atsakovo atstovas patvirtino, jog tokios sutarties dėl ieškovams priklausančios žemės naudojimo nėra. Teismo vertinimu, žemės sklypų ribų koordinatės sutampa, yra aiškios, todėl besiribojančių žemės sklypų savininkai privalo laikytis nustatytų žemės sklypo ribų ir jų nepažeidinėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Anykščių kvarcas“ prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog teismas iš esmės rėmėsi tik prielaidomis, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu egzistavo ieškovų nurodomi teisių pažeidimai, tačiau nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų, jog iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar jos yra darytos ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose, nėra galimybės nustatyti fotonuotraukų padarymo laiko ir kitų faktinių aplinkybių. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo T. S. paaiškinimais. Byloje nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių apie šio liudytojo turimą kvalifikaciją vertinti, ar ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose esantis gruntas nėra susiformavęs natūraliai. Ieškovai byloje nepateikė jokių objektyvių skaičiavimų, kokia yra jų pažeistų teisių apimtis, t. y. koks kiekis grunto yra neva neteisėtai sandėliuojamas, nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kokia buvo jiems priklausančių sklypų faktinė padėtis iki pažeidimų padarymo momento. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog atsakovas nesinaudojo procesine teise pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad ieškovų teisės nėra pažeistos. Priešingai, atsakovas ne kartą teikė prašymus, susijusius su trečiųjų asmenų įtraukimu ir pan., tačiau teismas tokių atsakovo prašymų netenkindavo. Apelianto teigimu, skundžiamame sprendime nėra pasisakyta apie nei vieną atsakovo argumentą, kuriuo jis grindė savo nesutikimą su ieškiniu. Mano, jog priimtas sprendimas tiesiogiai turi įtakos Lietuvos valstybei, kurią, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., nagrinėjamoje byloje turėjo atstovauti Nacionalinė žemės tarnyba ir kurios teismas neįtraukė į civilinės bylos nagrinėjimą.
Apeliantas 2015-04-07 Panevėžio apygardos teismui pateikė pašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės 2015-03-26 Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-173-739-2015 arba, jeigu minėta nutartis bus panaikinta, iki kol bus išnagrinėta Panevėžio apygardos administraciniame teisme esanti byla. Nurodo, kad iš dalies panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus ir kurių pagrindu vėliau atsirado sąlygos T. J. ir R. J. tapti dalies žemės sklypų, kuri yra reikalinga naudingųjų iškasenų eksploatacijai, savininkais, privalomai būtų taikoma restitucija, t. y. žemės sklypų dalys vėl taptų valstybės nuosavybe, o valstybė yra išreiškusi savo valią dėl šių žemės sklypų dalių panaudojimo naudingųjų iškasenų eksploatacijai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skirti atsakovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant ieškovams, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie pažeistas ieškovų teises bei pažeidimo mastą, o atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo naudojimosi atsakovų žemės sklypais teisėtumą, taip pat jokių įrodymų, patvirtinančių mažesnę ieškovų pažeistų teisių apimtį. Mano, jog teikdamas akivaizdžiai nepagrįstą ir nemotyvuotą apeliacinį skundą atsakovas ir toliau piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei kryptingai vilkina pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimą, tokiu būdu pažeisdamas ieškovų teises savo nuožiūra naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais sklypais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.).
Taigi, ieškovai T. J. ir R. J., būdami žemės sklypų savininkai, turi teisę savo nuosavybę valdyti ir ja naudotis taip, kaip jiems atrodo tinkama, tačiau nepažeisdami kitų asmenų teisių bei įstatymų reikalavimų. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai skundo argumentams, būtent dėl atsakovo veiksmų naudojant žemės sklypą, kuriame yra kvarcinio smėlio telkinys ir kurį eksploatuoja atsakovas, yra sudaromos kliūtys ieškovams savo nuožiūra pilna apimtimi valdyti bei naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais. Kolegija konstatuoja, jog savo teisių pažeidimo faktą ieškovai įrodė tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais, taip pat pats atsakovas pripažino ieškovų žemės sklypų užėmimo faktą, nurodydamas, kad dalis grunto yra atsakovo supilta ir sandėliuojama ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose. 2000-08-23 įsiteisėjusiame Anykščių rajono apylinkės teismo nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje aiškiai konstatuota, jog atsakovas savavališkai užėmė dalį žemės sklypų ir juose supylė didelį kiekį grunto. Be to, taikos sutartis, sudaryta tarp ankstesnių žemės sklypų bendrasavininkų ir atsakovo, kuria atsakovui leidžiama naudotis užimtais žemės sklypais, jei jis vykdys savo įsipareigojimus pagal taikos sutartį, taip pat rodo, jog atsakovas pripažino, kad naudojasi ieškovų žemės sklypais. Ieškovų teisių pažeidimo faktą rodo ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuriame aiškiai nurodytas nenaudojamo žemės sklypo plotas (9530 m²) bei šiame plote supiltas grunto kiekis (30 000 m³), taip pat žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuriame taip pat nurodytas nenaudojamas žemės sklypo plotas (14932 m²) bei šiame plote supiltas grunto kiekis (144 000 m³). Iš žemės sklypų fotonuotraukų, kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, matyti ieškovų sklypuose supiltas didelis grunto kiekis. Pažymėtina, jog teismui pateiktų fotonuotraukų atsakovas teisme neginčijo, neginčijo ir fotografavimo vietos nei laiko, taip pat nekėlė klausimo dėl būtinybės faktines aplinkybes konstatuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Šiuo atveju atsakovas, matydamas, jog pateiktos fotonuotraukos neatitinka realių aplinkybių, turėjo teisę pateiktus ieškovų įrodymus nuginčyti teismui teikdamas antstolio užfiksuotas aplinkybes, tačiau jokių veiksmų ieškovų pateiktiems įrodymams nuginčyti atsakovas nesiėmė. Vertinant visų byloje esančių įrodymų visumą, nekyla abejonių, jog dideli kiekiai grunto ieškovų sklypuose yra ne natūraliai susiformavę, o yra atsakovo prikasti ir sandėliuojami, taip pažeidžiant ieškovų teises, t. y. sudarant kliūtis ieškovams naudotis žemės sklypais savo nuožiūra. Taip pat atmestinas apelianto teiginys, kad T. S. atlikdamas žemės sklypų matavimus negalėjo nustatyti koks kiekis žemės grunto yra supilta, nes nėra dokumentų, kurie patvirtintų jo kvalifikaciją tokiems matavimams atlikti. Atsakovas jokių pretenzijų dėl T. S. turimos kvalifikacijos nekėlė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, be to asmenys, kuriems yra suteikta teisė atlikti kadastrinius matavimus, vadovaudamiesi nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis privalo įvertinti tiek miško, ariamos žemės ir kt. objektus, esančius tame žemės sklype. Todėl jiems yra suteikta teisė vertinti visa kas yra žemės sklype, atskirai kokios tai kvalifikacijos apmatuoti supiltą žemės gruntą nereikia.
Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu nei teismo posėdžiuose, nei procesiniuose dokumentuose nebuvo iškėlęs klausimo dėl iškasto grunto natūralaus susiformavimo ieškovų žemės sklypuose. Kadangi pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija dėl nurodyto apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes dėl ieškovų sklypuose esančio grunto natūralaus susiformavimo.
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog ieškovai nepateikė jokių objektyvių skaičiavimų, kokia yra jų pažeistų teisių apimtis, t. y. koks kiekis grunto yra neteisėtai sandėliuojamas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kokiame konkrečiai ieškovams priklausančių sklypų plote yra supiltas atsakovo gruntas. Kaip minėta, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane aiškiai nurodyti žemės sklypų, kuriuose laikomas atsakovo supiltas gruntas, plotai. Be to, gruntu užpiltas ieškovų žemės sklypų plotas bylos nagrinėjimo metu buvo patikslintas ieškovui pateikus žemės sklypų geodezinius matavimus. Taip pat supilto grunto kiekį bei grunto užimamą žemės sklypų dalį teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojas T. S., atlikęs žemės sklypų kadastrinius matavimus bei parengęs brėžinius. Šis liudytojas teismo posėdžio metu aiškiai, nuosekliai ir suprantamai išaiškino jo naudotus skaičiavimo metodus, kuriais remiantis buvo nustatytas atsakovo gruntu užpiltų ieškovų žemės sklypų plotas.
Nesutiktina su apelianto argumentu dėl Nacionalinės žemės tarnybos įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Įvertinus visus byloje esančius duomenis neabejotina, kad gruntą ant ieškovų žemės sklypų supylė būtent atsakovas, todėl ir ieškovų teisės buvo pažeistos išimtinai atsakovo, o ne valstybės veiksmais. Tokiu būdu, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad dėl žemės sklypų savininkų teisių pažeidimo yra atsakinga Lietuvos valstybė.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2A-255-252/2015 sustabdymo iki įsiteisės 2015-03-26 Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-173-739-2015 arba, jeigu minėta nutartis bus panaikinta, iki kol bus išnagrinėta Panevėžio apygardos administraciniame teisme esanti byla. Teismas laiko, jog administracine tvarka nagrinėjama byla neturės prejudicinės galios šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje. Ieškovams nuosavybės teisės į žemės sklypus atkurtos 1994 m., t.y. po to, kai atsakovui buvo suteiktas ir patvirtintas žemės sklypas kvarcinio smėlio kalnakasybai ir atsakovas turėjo visas galimybes ginčyti sprendimus, jei manė, kad jie pažeidžia jo teises. Be to, valstybė sprendė, kad tokio ploto žemės sklypas atsakovui yra pakankamas vystyti veiklai ir nematė kliūčių nuosavybei atkurti.
Ieškovai prašo skirti atsakovui baudą, nurodytą CPK 95 str. 2 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 95 str. prasme piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme, galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, įgyvendino CPK 5, 42, 279, 305 str. įtvirtintą teisę ginti pažeistas teises ir interesus, kurią garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi proceso įstatymo nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovo apeliacinis skundas atmestas, pripažinus skundo argumentus nepagrįstais, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimo teise patvirtinimu. Kiekvienas asmuo laisvai pasirenka savo tikėtinai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą (CK 1.138 str., CPK 5 str.), o pareikštų reikalavimų pagrįstumas yra įvertinamas tik teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pareikšdamas apeliacinį skundą, realizavo apeliacijos teisę, kad būtų apgintos tariamai pažeistos jo teisės ar interesai (CPK 5 str. 1 d.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pakankamo pagrindo taikyti CPK 95 str. numatytą sankciją, todėl ieškovų prašymas atmetamas.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio skundo netenkinus ir ieškovams prašant, priteistinos ieškovų apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai pateikė 2015-02-20 sąskaitą – faktūrą už teisines paslaugas serija TAX Nr. 169 bei 2015-03-03 mokėjimo nurodymą patvirtinančius, jog ieškovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 1 089 €. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytą ribą, todėl priteistina suma iš apelianto ieškovo T. J., kaip mokėtojo, naudai mažintina iki 800 € (CPK 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš AB „Anykščių kvarcas“, juridinio asmens kodas 154111464, 800,00 € (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.