- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2YT-497-323/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08456-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, R. Š., A. Š., D. B. L., J. U., S. U., P. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Algirdas Platauna
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Š., A. Š., D. B. L., J. U., S. U., P. K., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomame 0,0255 ha ploto žemės sklype, pažymėjimas plane „B“ ir „C“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), kuris 1989 m. buvo nugriautas. Juridinis faktas nustatytinas tikslu įgyti teisę atstatyti statinį. Pareiškime nurodė, kad 2014-05-22 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį ūkinio pastato, 136/945 dalis žemės sklypo ir inžinerinius tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2017-01-18 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 18,53 kv. m ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), o 2017-07-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise bendroje dalinėje nuosavybėje įsigijo 17/135 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise bendroje dalinėje nuosavybėje įsigijo 0,0255 ha ploto žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,09450 ha, dalį. Pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti priklausančia žemės sklypo dalimi (tiek valdoma atskirai, tiek su kitais bendraturčiais) be atskiro bendraturčio (-ių) sutikimo. Taigi, pagal 2007-06-08 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) naudoja, valdo ir disponuoja 136/945 dalimi žemės sklypo (0,0136 ha), įgyto nuosavybėn 2014-05-22 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, sekančiai: atskirai nuo bendraturčių - pažymėjimas žemės sklypo plane “C” (82 kv. m); bendrai - pažymėjimas plane „F” (19,4 ir 34,4 kv. m). 2017-07-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgyto nuosavybėn 17/135 dalies žemės sklypo (0,0119 ha) naudojimosi tvarka nustatyta sekančiai: atskirai nuo bendraturčių - pažymėjimas žemės sklypo plane „B” (65 kv. m); bendrai - pažymėjimas plane „F” (20,0 ir 34,4 kv. m). Nurodė ir tai, kad atskirai nuo bendraturčių valdomuose žemės sklypuose, pažymėjimas plane „B” ir „C”, kurių bendras plotas yra 0,0255 ha, yra išlikusios kadastro byloje neregistruotos nugriauto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)) pamatų liekanos. Šį faktą patvirtina: 1) 1976-07-15 Klaipėdos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išvada apie tai, kad gyvenamasis namas, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas Pabaltijo karinės apygardos Klaipėdos butų eksploatacijos daliai; 2) iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pateikti Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-09-16 sprendimas Nr. 222 leisti parduoti avarinius gyvenamuosius namus piliečiams pagal priedelį, kurio 1-uoju punktu nurodoma, kad gyv. namas, adresu (duomenys neskelbtini), 76,97 kv. m naudingo ploto parduodamas P. K., o 1989-02-24 sprendime Nr. 52 3.5 punktu nuspręsta P. K. suteikti 600 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)) namo inventorinės bylos išrašai iš 8 lapų apie tai, kad 1-o aukšto, 112,1 kv. m ploto gyvenamasis namas, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), statybos metai 1945, betono pamatai, sienos plytų tinkuotos, nugriautas 1989-05-24; 4) Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-05-07 sprendimas Nr. 130, kuriuo nuspręsta pripažinti gyv. namą (duomenys neskelbtini) avariniu ir griaunamu; 5) 1989-05-24 Klaipėdos TTI biuro išvada apie tai, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nugriautas; 6) UAB „(duomenys neskelbtini)i” topografinis planas M 1:500, kuriame pažymėtas pareiškėjos valdomas žemės sklypas ir nugriauto gyvenamojo namo pamatai. P. K. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) įsigijo nuosavybėn pagal Vykdomojo komiteto 1988-09-16 sprendimą Nr. 222 ir 1989 m. tą namą nugriovė, o nugriauto namo adresu - (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)) - įregistravo dabartinius turimus statinius. Dėl šios priežasties prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuris buvo pastatytas 1945 m. ir 1989 m. nugriautas, stovėjo pareiškėjos V. L. valdomuose žemės sklypuose, pažymėjimas plane „B” ir „C”, kurių bendras plotas yra 0,0255 ha, nes negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas, tik jei pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą. Šiuo atveju pati pareiškėja pateikė visą eilę oficialių dokumentų, kuriuose užfiksuoti oficialūs duomenys apie buvusį nugriautą pastatą. Kadangi pati pareiškėja oficialiais dokumentais grindžia buvusio nugriauto pastato faktą, juridinio fakto nustatymo procedūra netenka juridinio pagrindo, nes yra dokumentai, patvirtinantys tą juridinę reikšmę turintį faktą. Be to, pareiškėja prašomą nustatyti juridinį faktą sieja su statybos darbų teisės įgijimu, tačiau nenurodo, kokie teisės aktai ar institucijų sprendimai tokią pareiškėjos teisę atėmė. Laiko, jog pareiškimu pareiškėja galimai siekia išvengti statyboms keliamų dalies reikalavimų, pvz., žemės sklypo ir statinių bendrasavininkų sutikimų, o ne įgyti statybos teisę, kurią pareiškėja ir taip turi. Maža to, pagal pareiškėjos pateiktą 2018-07-13 topografinį planą ir 2018-08-26 pamatų geodezinį planą buvusio nugriauto pastato pamatai: 1) patenka į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) „B“, „C“, „D“ ir „F“ dalis, t. y. ne tik į pareiškėjos valdomą žemės sklypo dalį, bet ir į kitų bendrasavininkų žemės sklypo dalį; 2) patenka po ūkiniais statiniais (plane pažymėti indeksu „N“), kuriems nenustatyta naudojimosi tvarka. Kadangi buvusio nugriauto pastato pamatai patenka ir į kitų savininkų žemės sklypo dalis ir po bendrasavininkų ūkiniais pastatais, tai nustatant pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, būtų modifikuojama kitų bendrasavininkų nuosavybės apimtis. Laiko, kad negalima pripažinti juridinio fakto vien tik pareiškėjos valdomai sklypo daliai: jei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tai jį reikia nustatyti visa apimtimi, o ne skaidyti į dalis.
Suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėja asmeninės nuosavybės teise bendroje dalinėje nuosavybėje įsigijo 0,0255 ha ploto žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,09450 ha, dalį. Pareiškėja atskirai nuo bendraturčių valdo žemės sklypo dalis, plane pažymėtas „B“ ir „C“, kurių abiejų plotas sudaro apie 0,0147 ha, likusia sklypo dalimi, plane pažymėta „F“, – 0,01082 ha naudojamasi bendrai su bendraturčiais. Tuo tarpu 1989 m. nugriauto namo pamatai patenka ne tik į pareiškėjos valdomas sklypo dalis, plane pažymėtas „B“ ir „C“, bet ir į kitas žemės sklypo dalis, plane pažymėtas „D“ ir „F“.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teisėms įgyti, kurių negalima įgyti kitu būdu. Šiuo atveju neaišku, kokią teisę, kurios negalima įgyti kitu teisėtu būdu, pareiškėja įgis. Kadangi statinys yra nugriautas, todėl turint tikslą jo vietoje statyti kitą statinį, būtų galima kreiptis į statybos leidimą išduodančias institucijas dėl leidimo tokio statinio statybai. Be to, pareiškėja nepagrindė, kad norint vykdyti buvusio statinio atstatymą, tai galima daryti tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie jo buvimą ir nugriovimą, ir kad yra konkretus įstatymas statybos galimybę (ne saugomoje) teritorijoje siejantis tik su buvusio statinio fakto nustatymu. Pažymėjo, jog pareiškėja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, siekdama nugriauto statinio vietoje statyti kitą, turi teisę kreiptis į statybos leidimą išduodančius subjektus, pateikdama teisės aktuose numatytus dokumentus. Be to, įvertinus pateiktus dokumentus (topografinį planą; pamatų geodezinį planą; žemės sklypo planą) kyla abejonė dėl konkrečių buvusio nugriauto pastato ribų patekimo ir į kitų bendrasavininkų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.
Suinteresuotas asmuo J. U. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutinka. Patvirtino, jog priklausančiose žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyse, pažymėjimas plane „B“ ir „C“, iki 1989 m. stovėjo gyvenamasis namas, pažymėtas adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurį įsigijo P. K., ir vėliau jį nugriovė. Šiuo metu yra išlikę to pastato pamatai.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė, prašė tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad nuosavybės teise įgijo dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo kasinėti žemę, siekiant sutvarkyti gėlynus, rado pamatus, sužinojo, jog ten stovėjo namas, pastatytas 1945 m., ir P. K. nugriautas 1989 m. Kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nes kyla ginčas dėl nugriauto namo stovėjimo vietos: nori, kad būtų nustatyta, jog įsigytoje žemėje yra išlikę būtent nugriauto namo (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)) pamatai. Taip pat nurodė, kad pagal atliktus matavimus pamatai stovi ant priklausančios sklypo dalies, plane pažymėtos „B“ ir „C“, taip pat šiek tiek įeina į kaimyno sklypo dalį, plane pažymėtą „D“.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad nereikia įrodinėti to, dėl ko nėra ginčo, t. y. kad (duomenys neskelbtini) buvo statinys. Pareiškėja turi teisę kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę, kaip instituciją, išduodančią statybos leidimus, nurodyti tuos pačius dokumentus, ir gautų leidimą statybai su atitinkamais reikalavimais. Pareiškėja pateikė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo galimai dėl to, kad išvengtų tam tikrų reikalavimų vykdymo, pvz., kaimynų sutikimo, reikalavimų dėl atstumo išlaikymo ir pan. Be to, dalis buvusio statinio papuola ir į kitas žemės sklypo teritorijas, nepriklausančias pareiškėjai, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinio fakto vien tik pareiškėjos valdomai sklypo daliai, tokiu būdu buvusį statinį nepagrįstai suskaidant į dalis.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Š. su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1962 m. Pripažįsta, kad šiame žemės sklype buvo pastatas, kurį 1989 m. P. K. nugriovė. Tačiau tas nugriautas pastatas stovėjo ne tik ant pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies, bet įeina ir į sklypo bendro naudojimo teritoriją, plane pažymėtą „F“. Kadangi nugriauto pastato pamatai patenka ne tik į pareiškėjai priklausančią sklypo dalį, teisę atstatyti pastatą turi visi bendrasavininkai.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. Š. su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad tuo metu, kai atvyko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), ginčo namas jau buvo nugriautas.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Domicelė B. L. su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyventi atvyko 1989 m., ginčo namo nebuvo, nežino, ar jis ten kada nors stovėjo.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. U. su pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini) apsigyveno 1987 m. sausio mėn. 1989 m. namas, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)) buvo nugriautas, paliko tuščia vieta, kur dabar yra pareiškėjos sklypas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byla nutrauktina.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014-05-22 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu pareiškėja asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį ūkinio pastato, 136/945 dalis žemės sklypo ir inžinerinius tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), esant nustatytai tokiai naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarkai: atskirai – pažymėjimas plane „C“ (82 kv. m), bendrai – pažymėjimas plane „F“. 2017-01-18 savivaldybės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu pareiškėja asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-07-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu asmeninės nuosavybės teise bendroje dalinėje nuosavybėje pareiškėja įsigijo 17/135 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), esant tokiai naudojimosi juo tvarkai: atskirai – pažymėjimas plane „B“ (65 kv. m), bendrai – pažymėjimas plane „F“ (34/172), 20/147 dalimis žemės sklypo dalies, esančios po pastatais. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis iš viso pareiškėjai V. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 17/63 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos atskirai nuo kitų bendraturčių valdomoje 0,0255 ha ploto žemės sklypo dalyje, pažymėjimas plane „B“ ir „C“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), kuris 1989 m. buvo nugriautas. Juridinį faktą prašo nustatyti turėdama tikslą įgyti teisę atstatyti statinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; kt.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, pastatytas 1945 m., adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), 1976-07-15 Klaipėdos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išvados pagrindu perduotas Pabaltijo karinės apygardos Klaipėdos butų eksploatacijos daliai. Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-09-16 sprendimo „Dėl avarinių gyvenamųjų namų įkainavimo ir leidimo parduoti“ Nr. 222 6 punktu nutarta leisti Butų ūkio valdybai parduoti avarinius gyvenamuosius namus piliečiams pagal priedelį. Pagal paminėto sprendimo priedėlį „Avarinių gyvenamųjų namų, parduodamų piliečiams, sąrašas“ 1 punktą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), nutarta parduoti P. K.. Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989-02-24 sprendimu „Dėl avarinių gyvenamųjų namų įkainavimo ir žemės sklypų suteikimo“ Nr. 52, be kita ko, nuspręsta patvirtinti P. K. parduodamo namo (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), kainą 1 027 rubliai, suteikti P. K. 600 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)) A. K. miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-05-07 sprendimo „Dėl gyvenamojo ploto paskirstymo 1988 m.“ Nr. 130 5 punktu nuspręsta patvirtinti gyvenamųjų namų, gresiančių sugriūti, sąrašą, pagal 5-tą priedėlį, kurio 7 punkte avariniu ir griaunamu gyvenamuoju namu nurodytas namas, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)). 1989-05-24 einamųjų patikrinimų teisinio pastatų registravimo išvada konstatuota, kad gyvenamasis namas, buvęs adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), yra nugriautas. Pareiškėja nurodo, kad reikalinga nustatyti faktą, turintį juridinę reikšmę, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), išlikę pamatai yra būtent to pastato, kuris 1989 m. buvo nugriautas, siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones, kad ant tų pačių pamatų P. K. 1993 m. pasistatė naują pastatą, atsižvelgiant į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis P. K. tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 0,1196 ha ploto žemės sklypas su statiniais. Su tokiais pareiškėjos teiginiais nėra pagrindo sutikti.
Iš byloje esančio namo (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), inventorinės bylos išrašo apie pirmo aukšto patalpas ir jame esančio pastato pažymėjimo vietoje matyti, kad pastatas (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), stovėjo greta pastato (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)) (1 t., e. b. l. 57, 65). Iš į bylą pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos (žiūrėta 2018-10-24) (1 t., e. b. l. 114, 115) matyti, kad P. K. priklausantis žemės sklypas ir 1993 m. jame pradėti statyti pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), yra kitoje vietoje – išsidėstę pagal pravažiavimo kelią. Taip pat Nekilnojamojo turto registre yra registruoti P. K. (duomenys neskelbtini), priklausančių pastatų kadastriniai matavimai, registruotos koordinatės, todėl kadastrinių matavimų pagalba, sugretinus galima objektyviai nustatyti, ar pareiškėjos atkastų pamatų ir adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu esančių pastatų koordinatės sutampa, ar ne. Taip pat kadastrinių matavimų pagalba galima nustatyti, į kokias žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis patenka pamatai: ar į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis, plane pažymėtas „B“ ir „C“, kaip nurodo pareiškėja, ar į kitas žemės sklypo bendrasavininkams priklausančias dalis.
Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo vadovautis pareiškėjos pareiškime cituojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2008-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009), kadangi skiriasi cituojamų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės - paminėtose bylose buvo sprendžiama dėl pastato buvimo fakto saugomose teritorijose, remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu (akto redakcija, galiojusi iki 2017-05-01).
Pareiškėja nurodo, kad prašomu nustatytu faktu ji įgytų teisę atstatyti statinį. Pažymėtina, jog tam, kad atstatyti statinį reikia statybą leidžiančio dokumento. Taigi, norėdama atstatyti statinį, pareiškėja turėtų kreiptis į subjektą, teisės aktų nustatyta tvarka kompetentingą išduoti statybos leidimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad dokumentai, pagrindžiantys aplinkybę, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), kuris 1989 m. buvo nugriautas, yra išlikę, o aplinkybė, į kokias konkrečias žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis patenka nugriauto pastato pamatai gali būti nustatyta matavimų pagalba (iš topografinio plano, pamatų geodezinio plano, žemės sklypo plano), todėl nesant CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, esant kurioms teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, yra pagrindas civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 293 straipsniais, teismas
nutaria:
civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.
Grąžinti pareiškėjai V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018-09-13 mokėjimo nurodymu AB (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.