Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ skundą pareiškėjai Z. K., trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad skaičiuojant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertę NT mokesčio už 2020 metus apskaičiavimui turėtų būti vertinami 2016 m. sausio 1 d. - 2020 m. sausio 1 d. masinio vertinimo metu apskaičiuoti nekilnojamojo turto duomenys. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Komisija Sprendime. Atsakovė nepateikė argumentų, kodėl ir kokiu teisės aktu vadovaujantis pareiškėjos turto (daiktų) vertė apskaičiuota taikant valstybės įmonės Registrų centras nuo 2021 m. sausio 1 d. pateikiamas vidutines rinkos vertes.

Pažymi jog konkrečius sprendimus dėl asmenų įtraukimo/išbraukimo į/iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą Vilniaus mieste, sąrašo atsakovė priima savarankiškai, taip pat ir susitarimus dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos teikimo tvarkos nustatymo atsakovė sudaro savo vardu ir pati priima sprendimus dėl šių susitarimų vykdymo, šiuose procesuose ir su jais priimamų sprendimų priėmime bei įgyvendinime Vilniaus miesto savivaldybės administracija nedalyvauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 21R-720 (AG-623/07-2021), kuriuo nuspręsta panaikinti savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 1.35- 21/3996 „Dėl atstatymo į eilę socialinio būsto nuomai “ bei įpareigoti savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, 2020 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 30-277/20 „Dėl savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus įgaliojimo“ įgaliojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktorių priimti sprendimą dėl asmenų ir šeimų išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) ir apie priimtą sprendimą informuoti asmenį ar šeimą.

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. birželio 1 d. raštu Nr. 1.35-21/2628 „Dėl išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo“ informavo pareiškėją, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 1 punktą savivaldybės vykdomoji institucija nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina tokių asmenų sąrašus. Nurodė, kad Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad asmenys ir šeimos iš Sąrašo išbraukiami, kai jų deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; jų buvimo Sąraše laikotarpis 3 metus nuo jų išbraukimo dienos nurodomas Sąrašo priede. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka pateiktą 2020 m. deklaraciją pareiškėjos pajamos buvo 5 279 Eur, todėl neviršijo asmeniui be šeimos nustatyto 5 888 Eur pajamų normatyvo. Tačiau pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 2 440 Eur, pastatas - gyvenamasis namas su statiniais, kurių vidutinė rinkos vertė 4 622 Eur, žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 9 960 Eur bei žemės sklypo 64/386 dalis, kurio vidutinė rinkos vertė 323 Eur. Visa turto vertė yra 17 345 Eur, kuri viršija asmeniui be šeimos nustatytą 11 904 Eur (leistinas perviršis 25 proc.) turto normatyvą. Nurodė, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 31 d. išbraukiama iš Sąrašo.

Pareiškėja dėl 2021 m. birželio 1 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sprendimo 2021 m. liepos 2 d. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių. Skunde paaiškino, kad 2020 m. deklaraciją pildė pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu patvirtintas taisykles. 2020 m. deklaraciją patikslino: nurodė 11 864 Eur viso turto vertę, pridėjo pusės visų daiktų (išskyrus žemės sklypą) 20 000 Lt (5792 Eur) įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus, nurodė 280 Eur vertės žemės sklypą (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė neteisingą nuo 2021 m. sausio 1 d. taikomą 323 Eur vertę). Pažymėjo, kad pareiškėjos turtinė padėtis nesikeitė nuo 2018 m. Todėl prašė įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ grąžinti pareiškėją į Sąrašą, sumokėti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nuo 2021 m. sausio 1 d., apie kurios mokėjimo nutraukimą ar sustabdymą pareiškėja nebuvo informuota.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. A51-69265/21(3.3.2.26ESOP) „Dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pildymo“ informavo pareiškėją ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimą dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pildymo bei prašė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ juo vadovautis apskaičiuojant turto vertę.

Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašydama: 1) grąžinti pareiškėją į Sąrašą; 2) informuoti, kada bus pervesta pareiškėjai priklausanti būsto nuomos kompensacija už 2021 m. sausio – liepos mėn. laikotarpį; 3) pervesti kompensaciją; 4)įgyvendinti procedūras, pagal kurias asmuo, kurio turto vertė pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skaičiavimus viršiją turto normatyvą, būtų informuojamas apie tai ir turėtų galimybę pagrįsti gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje pateiktų duomenų tikrumą. Prašyme paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. gautame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atsakyme, kuris siųstas ir atsakovei, prašoma SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apskaičiuojant metinę gyventojo (šeimos) turto vertę vadovautis pateiktu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus išaiškinimu. Pagal šį išaiškinimą 2020 m. deklaraciją pareiškėja užpildė teisingai bei tinkamai nurodė turto vertę, todėl išbraukimas iš Sąrašo yra nepagrįstas ir neteisėtas. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nesikreipė su klausimu, ar pareiškėja gali pagrįsti Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje pateiktus duomenis, todėl dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kaltės pareiškėja be pagrindo išbraukta iš Sąrašo bei negavo būsto nuomos kompensacijos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. liepos. Būsto nuomos suma sudaro didelę dalį pareiškėjos kasmėnesinių pajamų, todėl dėl nepagrįsto sprendimo pablogėjo pareiškėjos finansinė padėtis.

Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendime Nr. 1.35- 21/3996 „Dėl atstatymo į eilę socialinio būsto nuomai “ pažymėjo, kad Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad asmenys ir šeimos iš Sąrašo išbraukiami, kai jų deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Skundžiamame sprendime paaiškinta, kad iš Sąrašo išbraukiami asmenys ir šeimos, netekę teisės į paramą būstui išsinuomoti pagal Įstatymą ir asmenys, kuriems administracijos direktoriaus įsakymu iki gruodžio 31 d. išnuomojamas socialinis būstas. Teisės normoje įtvirtintas imperatyvus savivaldybės vykdomosios institucijos elgesio modelis ir ji neturi teisės pasirinkti, ar išbraukti asmenis iš Sąrašo, ar ne. Jei asmenys ir šeimos neteko teisės į paramą būstui išsinuomoti, Įstatymas nenumato galimybės išbrauktus asmenis ir šeimas atstatyti į Sąrašą. Minėtame SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sprendime nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka pateiktą 2020 m. deklaraciją pareiškėjos pajamos buvo 5 279 Eur, todėl neviršijo asmeniui be šeimos nustatyto 5 888 Eur pajamų normatyvo. Tačiau pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 2 440 Eur, pastatas - gyvenamasis namas su statiniais, kurių vidutinė rinkos vertė 4 622 Eur, žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 9 960 Eur bei žemės sklypo 64/386 dalis, kurio vidutinė rinkos vertė 323 Eur. Visa turto vertė yra 17 345 Eur, kuri viršija asmeniui be šeimos nustatytą 11 904 Eur (leistinas perviršis 25 proc.) turto normatyvą. Nurodė, kad deklaruojamo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punktu pareiškėja 2021 m. gegužės 31 d. buvo išbraukta iš Sąrašo. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neturi teisinio pagrindo atstatyti pareiškėjos į Sąrašą bei skirti būsto nuomos mokesčio kompensaciją.

Pareiškėja minėtą atsakovės sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 21R-720 (AG-623/07-2021) nusprendė panaikinti savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 1.35- 21/3996 „Dėl atstatymo į eilę socialinio būsto nuomai “ bei įpareigoti savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymo.

Atsakovė nesutikdama su tokiu Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimu kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (ginčui aktuali Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 4 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad savivaldybės administracija nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti; o 4 punktas nurodo, kad, siekdama nustatyti asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, savivaldybės administracija Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), kuris kreipiasi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, asmens ar šeimos, kurie naudojasi parama būstui išsinuomoti, taip pat asmens ar šeimos, gaunančių išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas.

Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad asmenys ir šeimos iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo išbraukiami, kai jų deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; jų buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpis 3 metus nuo jų išbraukimo dienos nurodomas Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo priede.

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ir pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio dydžio: asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 46 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių; asmens be šeimos, gyvenančio kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 40 VRP dydžių ir turtas – 56 VRP dydžių.

Valstybės remiamų pajamų dydis, įsigaliojęs 2020 m. sausio 1 d., buvo 125 eurai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1187), o nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo 128 eurai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1467).

Taigi nuo 2020 m. sausio 1 d. 46 VRP sudarė 5750 eurus, o 93 VRP – 11625 eurus (leistinas 25 procentų perviršis – 14531,25 eurų)., o nuo 2021 m. sausio 1 d. 46 VRP sudarė 5888 eurus, o 93 VRP – 11904 eurus (leistinas 25 procentų perviršis – 14880 eurų).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos pajamos neviršijo Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyto normatyvo.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 28 punktą, 7 straipsnio 4 dalį gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai deklaruoja kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 dieną turimą turtą (įskaitant gautas pajamas). Kiekvienais kitais metais po prašymo suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pateikimo, deklaruojant praėjusių kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turimą turtą (įskaitant gautas pajamas), deklaracija už kalendorinius metus teikiama iki einamųjų metų gegužės 1 dienos.

Pagal į bylą pateiktos pareiškėjos pirminės 2020 m. deklaracijos, užpildytos 2021 m. sausio 7 d., duomenis nustatyta, kad privalomo registruoti viso turto, kurį sudaro žemės ūkio paskirties ir namų valdos sklypai, gyvenamasis namas (jo dalis), ūkiniai pastatai, t. y. iš viso 14 daiktų, vertė 2020 m. gruodžio 31 d. yra 9 478 eurai. Pagal pareiškėjos patikslintos 2020 m. deklaracijos, užpildytos 2021 m. liepos 1 d., duomenis nustatyta, kad privalomo registruoti viso turto, kurį sudaro žemės ūkio paskirties ir namų valdos sklypai, gyvenamasis namas (jo dalis), kiti statiniai (pagalbinio ūkio ir kt.), t. y. iš viso 14 daiktų, vertė 2020 m. gruodžio 31 d. yra 11 864 eurai. Taigi bet kuriuo atveju Įstatymo leistino 25 procentų perviršio dydžio neviršija.

Atsakovė skunde nurodė, kad, vertindamas pareiškėjos turimą turtą už 2020 metus, vadovavosi VĮ „Registrų centras“ nustatytomis vidutinės rinkos vertėmis atlikdamas paiešką pagal turto unikalų numerį. Atkreipė dėmesį, kad nustatant pareiškėjos turimą turtą už 2020 metus, VĮ „Registrų centras“ masinį vertinimą nurodo nuo 2021 m. sausio 1 d.

Teismas šiuo aspektu sutinka su Komisijos vertinimu, kad priimant sprendimą dėl pareiškėjos grąžinimo į Sąrašą, pareiškėjos turto vertė turi būti nustatyta atsižvelgus į metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, kuri teikiama pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, duomenis. Kadangi, kaip jau minėta, deklaracijoje turi būti nurodomas kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 dieną turimas turtas, tai ir turto vertės turi būti taikomos tos, kurios galiojo atitinkamų metų (šiuo atveju – 2020 m.) gruodžio 31 d.

Teismas pažymi, kad Komisijos Sprendime pateiktas teisingas ir pagrįstas išaiškinimas, kad nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, kurią skelbia VĮ “Registrų centras”, nėra taikoma apskaičiuojant asmenų, kurie išbraukiami iš Sąrašo, turto vertę. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, deklaruojamo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose. Iš nurodytos teisės normos akivaizdu, kad nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė ir vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė nėra tapačios sąvokos, priešingai - nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė tik nustatoma atsižvelgiant į vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad VĮ “Registrų centras” generalinis direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VE-647 (1.3 E) patvirtino Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvines vertes 2020 metams, o 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. NVE-322 (1.3 E) – Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvines vertes 2021 metams. Tačiau, kaip minėta, atsakovė jomis nesivadovavo, o (kaip pats nurodė skunde) taikė vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę, kas neatitiko galiojančio teisinio reguliavimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija Sprendime pagrįstai konstatavo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. 1.35- 21/3996 „Dėl atstatymo į eilę socialinio būsto nuomai “ yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Dėl įpareigojimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymo, teismas konstatuoja, kad Komisija tinkamai Sprendime vertino, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendime Nr. 1.35- 21/3996 „Dėl atstatymo į eilę socialinio būsto nuomai“ apskritai nepasisakyta dėl kompensacijos nemokėjimo pagrindų, tik nurodoma, kad skirti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nėra teisinio pagrindo, plačiau to nepaaiškinant. Šiuo aspektu sutiktina su Komisijos vertinimu, kad be kita ko, toks atsakovės atsakymas pareiškėjai neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų (inter alia – sprendimo motyvavimo pareigos).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Komisijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nuosekliai išanalizavus faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą. Sprendimas priimtas tinkamai pritaikius teisės aktus, pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo Sprendimo naikinti nei atsakovės nurodytais, nei kitais pagrindais, todėl atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.