- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- 1-3318-270/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44709-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- G. N.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ brošiūruotoju-pakuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2013-04-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 253 str. 1 d. – 75 parų areštu, bausmė atlikta;
2. 2014-02-12 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio bauda, bausmė atlikta;
3. 2014-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
4. 2015-08-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – 2 metų laisvės apribojimu, įpareigojant pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Vad. LR BK 64¹ str. , bausmė sumažinta 1/3, paliekant 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimą (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015-09-10). 2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2014-12-03 ir 2015-08-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie 2015-08-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos 2014-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinė subendrinta bausmė G. N. paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per du mėnesius nuo 2015-08-03 baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti 2015-08-03 ir 2014-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuosiuose įsakymuose įskaityti laikotarpiai (nutartis įsiteisėjo 2015-10-09),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. N. 2015-08-11 apie 6.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.79‰ girtumo laipsnis) konflikto metu penkis kartus rankos delnu sudavė nukentėjusiajai motinai R. N. į kairį petį, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį sukėlė nukentėjusiajai R. N. fizinį skausmą, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d..
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. N. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2015-08-11 apie 6.00 val. jis į namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atėjo įpykęs, nes lauke buvo susistumdęs su vaikinais, kurių nepažįsta. Tarp jo ir mamos R. N. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu mama jį barė, kad jis yra išgėręs, ir kartu ramino, jis įpykęs išvartė namuose esančius daiktus, užkabino namuose šviestuvą ir jį išplėšė nuo lubų bei sulaužė namuose durų skambutį iš vidaus. Mano, kad tikrai galėjo mamai R. N. suduoti penkis kartus į jos kairį petį kambaryje, dėl ko taip pasielgė, paaiškinti negali, dėl įvykio labai gailisi, žada savo mamos R. N. atsiprašyti dėl savo elgesio. Norėtų paminėti tai, kad jis alkoholiniais gėrimais piktnaudžiauja, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Kai jis konfliktavo su savo mama R. N. konflikto niekas nematė, nes tuo metu namuose nieko nebuvo. Iš mamos jis sužinojo, kad yra iškviesti pareigūnai, atvykus policijos pareigūnams jis buvo sulaikytas ir pristatytas į 1 PK. (b.l. 39, 40) .
Papildomai apklaustas įtariamuoju G. N. 2015-11-23 parodė, kad su pareikštu kaltinimu sutinka visiškai, kaltę pripažįsta visiškai, viskas įvyko įtarime nurodytu laiku, tai yra 2015-08-11 apie 6.00 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis savo mamai R. N. sudavė penkis kartus delnu į jos kairį petį kambaryje, dėl ko taip pasielgė, paaiškinti negali, mano, viskas vyko dėl to, kad jis buvo girtas. Jis savo mamos R. N. atsiprašė. Šiuo metu jų santykiai yra geri, dėl savo elgesio labai gailisi. Daugiau nieko papildyti neturi (b.l. 45).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. N. parodė, kad jos sūnus G. N. gyvena kartu su ja Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2015-08-11 apie 6.00 val. ryto namo grįžo girtas sūnus G. N., kuris pradėjo jos kambaryje daužyti su koja kambario duris, išdaužė durų stiklą, nuo lubų nurovė lempą, parvertė stalą ant žemės, išrovė įėjimo durų skambutį. Kumščiu sudavė apie 5 smūgius į kairę ranką. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kitame kambaryje buvo E. K. (sūnaus sugyventinė) ir jo dukra M. N., kurios išėjusios iš kambario nebuvo. Sūnus buvo agresyvus, šaukė, stumdė ją (b.l. 28).
Papildomai nukentėjusioji R. N. parodė, kad 2015-08-11 d. apie 6.00 val. ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namuose buvo sūnaus G. N. sugyventinė E. K. ir jos anūkė M. N.. Jai būnant savo kambaryje į namus atėjo sūnus G. N. neblaivus, jo namuose visą naktį nebuvo. Ji išgirdo, kaip sūnus nuėjo į virtuvę, ten kažko ieškojo. Ji nuėjo į virtuvę ir pasiteiravo sūnaus, ar viskas tvarkoje. Sūnus elgėsi agresyviai, jis stumdė stalčius, trankė šaldytuvo dureles, mėtė ant stalo daiktus. Ji pasakė savo sūnui netriukšmauti, nes visi miega ir pati nuėjo į savo kambarį. Jai iš paskos į jos kambarį atėjo sūnus ir pasakė, kad ji jam gyvenimą sugadino, kad jis negyvena su savo sugyventine, o gyvena su kita mergina. Paėmė jos kambaryje stovėjusį stalą ir jį apvertė du kartus. Ji tuo metu sėdėjo ant savo lovos krašto, o sūnus G. N. jai trenkė į kairį petį su rankos delnu penkis kartus, visų smūgių metu juto fizinį skausmą. Ji tik pasviro, nes norėjo nuo jo pasisukti, bet niekur nenukrito, liko sėdėti ant sofos krašto. Jis smūgius ranka jai sudavė stovėdamas ir pasilenkęs į priekį link jos. Dar smūgių metu jis ją barė, bet ką tiksliai sakė, pasakyti negali, buvo labai stipriai išsigandusi. Sūnus smūgius sudavė delnu, o ne, kaip pirminėje apklausoje minėjo, penkis kartus kumščiu. Suprato, kad jis labai agresyvus, todėl pati pasakė, kad iškvies policiją, išbėgusi į bendrojo naudojimo laiptinę ji paskambino į duris trims kaimynams, bet durų niekas jai neatidarė. Pamatė, kad paskui ją išbėgo sūnus G. N., ji tuo metu jau buvo nusileidusi į antrą aukštą, skambino kaimynams į duris, bet niekas durų neatidarė, ji norėjo pasiteirauti kaimynų, kaip jai paskambinti į policiją, o sūnus G. N. tada prabėgo pro ją ir išbėgo į lauką. Ji tuo tarpu grįžo iki savo buto durų ir pamatė, kad iš vidaus yra išrautas bute esantis durų skambutis. Tuomet ji užsirakino buto duris ir pradėjo skambinti į policiją. Išgirdo, kaip sūnus iš išorės pradėjo belstis į butą ir judinti durų rankeną, tada ji garsiai rėkė palikti juos ramybėje ir tuo metu kalbėjo su pareigūnais, iš to, mano, sūnus suprato, kad ji skambina į policiją. Tada ji pasižiūrėjo per durų akutę ir pamatė, kaip sūnus užlipo į 4 aukštą ir numetė prie durų plytą. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė sūnų ir pristatė į 1 PK, ji parašė dėl įvykio pareiškimą. Norėtų patikinti tai, kad sūnus konflikto metu jai sudavė tik penkis kartus delnu į kairį petį, tų smūgių metu juto fizinį skausmą, daugiau smūgių sūnus jai nesudavė. Savo sūnų G. N. galėtų apibūdinti, kaip retsykiais pavartojantį alkoholinius gėrimus, kai būna girtas, jis būna agresyvus. Kai blaivas, būna geras, dėmesingas, labai myli savo dukterį. Ji kūno tyrimo nesidarys, nes ant kairės rankos peties nėra matomos mėlynės, sumušimai (b.l. 31, 32).
Alkotesterio kvito rodmenys patvirtina, kad 2015-08-11 07.47 val. G. N. nustatytas 1.79‰ girtumo laipsnis (b.l. 34).
Apžiūrėjus bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašo nustatyta, kad 2015-08-11 pagalbos telefonu kreipėsi R. N. nurodydama, kad neblaivus sūnus viską daužo, porą kartų jai trenkė. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (b.l. 20-23).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. N. smurtaudamas motinos R. N. atžvilgiu, tai yra suduodamas penkis kartus rankos delnu į kairį petį ir taip mušdamas R. N., sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, be jo prisipažinimo kaltė įrodyta ir nukentėjusiosios, parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 7-10), bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kadangi kaltinamasis smurtavo šeimos nario – savo motinos – atžvilgiu, jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką G. N. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. G. N. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi ir dydžiu bei skirtinais įpareigojimais sutiko (b.l. 107-109).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis G. N. teistas (b.l. 81-86, 100-103), administracine tvarka bausta (b. l. 96-99), psichiatrinėse įstaigose negydytas ( b.l. 78, 80 ), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, bet 2012-02-22 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada: narkotikų vartojimas (amfetaminai) (b.l. 81), dirba, padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš artimą žmogų, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusprendė jam paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą kartu su baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis realus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. N. prisipažįsta esantis kaltas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-08-11 07:45 val. iki 2015-08-12 07:30 val. (1 para). Šiuo baudžiamuju įsakymu skirtina bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublios BK 63 str. 9 d., bendrintina su 2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme.
G. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., BK 140 str., 46 str., teismas,
nusprendžia:
G. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti G. N. sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo baudžiamuoju įsakymų paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinti su subendrinta bausme skirta 2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, ir galutinę subendrintą bausmę G. N. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant G. N. per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; per 12 (dvylika) mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo.
Kartu su bausme paskirti G. N. Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-08-11 07:45 val. iki 2015-08-12 07:30 val. (vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms) bei atliktą bausmę ir įskaitytus laikotarpius pagal 2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Garso įrašą, esantį baudžiamosios bylos 22 lape, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.
Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, pagal LR BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.