- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-10
- Bylos Nr.
- 1-863-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49839-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- J. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamajam J. K. (J. K.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą ir draudimą;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;
3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 4 MGL dydžio bauda;
4) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 20 MGL dydžio bauda.;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 30 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones
6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus;
7) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 MGL dydžio bauda; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2019 m. lapkričio 11 d., apie 01.46 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su kaltinime nurodytą dieną iš gretimo kaimo važiavo namo. Kai jau buvo privažiavęs prie namų, atvažiavo policija, jį sustabdė ir paprašė papūsti, bet jis atsisakė. Nežino kodėl atsisakė pūsti. Kai vairavo namo, nebuvo girtas. Gretimame kaime, kuris nuo jo namų yra 1,5 km. atstumu, buvo pas draugus, ten negėrė, gal tik gurkšnį alaus. Važiuodamas iš kaimo gal dar du gurkšnius alaus išgėrė ir tada atvažiavo policija. Gėrė alų. Vairuotojo pažymėjimą yra praradęs dėl to, kad vairavo girtas. Automobilis su kuriuo važiavo priklauso draugui V. B., kuris tą vakarą tikriausiai buvo kaime tarp draugų, jis gal ir matė, kad alų gėrė. Jis žino apie automobilio sulaikymą. Jei automobilio neatiduos iš stovėjimo aikštelės, kur dabar jis stovi, tada draugui už jį sumokės. Supranta, kad automobilis gali būti atimtas iš draugo ir kad dėl to jam reikės atlyginti, bet jei teismas grąžins automobilį draugas bus laimingas. Kai jam buvo paskirta probacijos priežiūra, paskirtų įpareigojimų laikėsi, nereikėjo realiai atlikinėti bausmės. Pripažįsta, kad iš dalies turi priklausomybę alkoholiui, bet mano, kad savo pastangomis yra pajėgus nevartoti alkoholio. Probacijos tarnyba labai padeda ir motyvuoja. Mano, kad realus laisvės atėmimas pasikeisti jam nepadėtų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.
Be kaltinamojo J. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Liudytoja G. L. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., apie 01.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. P., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vakare 21 val. iš namų išėjo nepilnametė V. S. ir negrįžo. Atvykus minėtu adresu, bendravo su pareiškėja mama L. S., kuri nurodė, kad dukra gali būti su kaimynu J. K., gyvenančiu gretimame 10 name. Bendraujant pro langą pamatė nuo (duomenys neskelbtini) pusės, (duomenys neskelbtini) važiuojantį automobilį, kurį L. S. nurodė, kaip galintį priklausyti J. K.. Tada ji su patruliu A. P. sėdo į tarnybinį automobilį, Kalniškių gatve nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), nusivijo minėtą automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sukdami iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad šis automobilis nuo kelio važiuojamosios dalies nusuko į keliuką per laukus, jie taip pat iš paskos nusuko, tačiau netrukus automobilis Opel Vectra kelioms sekundėms išnyko jiems iš akiračio, nes jį užstojo krūmai. Kai jį prisivijo iš kitos pusės (duomenys neskelbtini) namo, dirbamuose laukuose, kaip tik už jiems vaizdą užstojusių krūmų, automobilis Opel Vectra jau buvo sustojęs, išjungtu varikliu, tik šviesų žibintai buvo įjungti. Už vairo sėdėjo J. K., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo V. S.. Toliau kelio nebuvo, stovėjo ūkiniai pastatai ir automobilio Opel vairuotojui nebuvo kur važiuoti. Kitų žmonių automobilyje nebuvo, taip pat privažiuodami nematė, kad nuo šio automobilio šalin eitų koks nors žmogus. Vairuotojas J. K. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. J. K. neigė vairavęs automobilį, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. J. K. pasisakė neturintis teisės vairuoti transporto priemones ir kad prieš valandą gėrė alkoholio, tačiau tikrintis girtumą atsisakė, nors buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Kartu su J. K. buvusi nepilnametė V. S. gynė savo draugą, sakydama, kad jai nebaisu važinėti net su išgėrusiu J. K., nes jis gerai vairuoja, tačiau vengė pasakyti, ar jis vairavo ir dabar. Tarnybinio automobilio vaizdo kameros nenufilmavo važiuojančio automobilio Opel Vectra, nes jis važiavo didesniu atstumu nuo jų, jie jį vijosi matydami jo žibintų šviesas (b. l. 32–33).
Liudytojas A. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., apie 01.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule G. L. S., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vakare 21 val. iš namų išėjo nepilnametė V. S. ir negrįžo. Atvykus minėtu adresu, bendravo su pareiškėja mama L. S., kuri nurodė, kad dukros telefonas yra išjungtas ir kad ji gali būti su kaimynu J. K., gyvenančiu gretimame name. Bendraujant pro langą pamatė nuo (duomenys neskelbtini) pusės, (duomenys neskelbtini) atvažiuojančio automobilio žibintų šviesas tamsoje, L. S. spėjo, kad juo gali važiuoti J. K., nes tokiu laiku, naktį, kaime paprastai niekas nebevažinėja. Jis su G. L. S. sėdo į tarnybinį automobilį, (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), tačiau kol priartėjo prie (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis jau buvo pravažiavęs sankryžą. Sankryžoje pasuko į dešinę, matė, kad tuo metu automobilis jau nusuko nuo kelio į dešinę, t. y. į laukus. Jie taip pat nusuko ir važiavo iš paskos lauko keliuku, tačiau netrukus automobilis Opel Vectra kelioms sekundėms išnyko jiems iš akiračio, nes jį užstojo krūmai. Kai jį prisivijo, automobilis jau buvo sustojęs už krūmų, t. y. prie (duomenys neskelbtini) ūkinių pastatų. Tai buvo automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jiems privažiavus iš galo, jis jau buvo sustojęs, išjungtu varikliu, tik šviesų žibintai buvo įjungti, už vairo sėdėjo J. K., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo V. S.. Toliau kelio nebuvo, stovėjo ūkiniai pastatai ir automobilio Opel vairuotojui nebuvo kur važiuoti. Be J. K. ir V. S. kitų žmonių automobilyje nebuvo, taip pat privažiuodami nematė, kad nuo šio automobilio šalin eitų koks nors žmogus. Vairuotojas J. K. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. J. K. neigė vairavęs automobilį, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. J. K. pasisakė neturintis teisės vairuoti transporto priemones ir kad prieš valandą gėrė alkoholio, tačiau tikrintis girtumą atsisakė, nors buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Kartu su J. K. buvusi nepilnametė V. S. pasakojo, kaip ji važinėjanti su J. K., tačiau vengė pasakyti, ar jis vairavo ir dabar (b. l. 36–37).
Liudytoja V. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d., vakare, ji buvo namuose Kalniškių kaime, vėliau išėjo susitikti su kaimynu J. K.. Jis pasiėmė automobilį Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį laikė savo namų kieme, šiuo automobiliu jie nuvažiavo pas savo bendrus pažįstamus, ne toliau nei 10 kilometrų nuo namų, vairavo J. K.. Ten J. K. išgėrė alaus, o paskui nuvažiavo kažkur savais reikalais, ji liko pas draugus. Maždaug už 20 minučių J. K. grįžo, išgėrė dar alaus tiek pat t. y. pusę butelio pusantro litro talpos, o apie 2 val. susiruošė namo. Tuo pačiu automobiliu Opel važiavo namo, J. prie namų privažiavo ne iš gatvės pusės, o iš kitos pusės, per daržus eina keliukas iki jo pirties. Kai tik atvažiavo prie pirties ir sustojo, J. užgesino mašiną, iš paskos privažiavo automobilis. J. K. pasakė pažiūrėti, kas čia privažiavo, ji atsisuko ir pamatė ant automobilio šviečiantį užrašą "Policija", apie tai J. K. pasakė, tada jis išlipo, o ji liko sėdėti automobilyje. Paskui juos pasodino į policijos tarnybinį automobilį ir jame sėdėjo, kol neatėjo jos mama. Mama jai neprisiskambino, nes telefonas buvo išjungtas. J. K. tikrintis girtumą atsisakė, jį išsivežė policija, jo vairuotą automobilį taip pat išsivežė (b. l. 40–41).
Liudytoja L. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d., vakare, jos dukra V. S. išėjo iš namų ir sutartu laiku, 22.00 val. negrįžo namo. Po vidurnakčio apie dukros dingimą pranešė policijai, nes labai jaudinosi. 2019-11-23 apie 2 val. į namus atvažiavo policijos ekipažas, pareigūnė ir pareigūnas. Bendraujant pro langą pamatė nuo (duomenys neskelbtini) pusės, (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį automobilį, t. y. automobilio šviesas, ji pasakė, kad tai galėtų būti jų kaimynas J. K., nes įtarė, kad dukra galėjo išeiti ne pas draugę, o susitikti su kaimynu J. K.. Patruliai sėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo link kelio. Po kurio laiko jai paskambino policininkai ir pasakė, kad sulaikė J. K., ir kad kartu su juo važiavo jos dukra V. Pasakė, kad stovi už kluonų, ten ji nuėjo ir pasiėmė dukrą. J. K. tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje, su juo ji nebendravo ir jo girtumo požymių nematė (b. l. 44).
Iš 2019 m. lapkričio 23 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena. J. K. vengė neblaivumo patikrinimo, nurodė, kad automobilio nevairavo, o tik sėdėjo. J. K. buvo įspėtas dėl filmavimo (b. l. 13).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas iš automobilio salono kameros, 6 min. 15 sek, trukmės. Vaizdo įraše matosi, kad galinėje sėdynėje sėdi J. K. ir nepilnametė V. S., netrukus į priekines sėdynes įsėda policijos pareigūnai G. L. S. ir A. P.. Policininkas: „teises turit?“ J. K.: „ne.“ Policininkas: „kada paskutinį vartojot alkoholinį gėrimą?“ J. K.: „prieš valandą.“ Policininkas paruošia naudojimui alkoholio matuoklį, perduoda policininkei, kuri išlipa iš automobilio, nueina ir atidaro galines dureles, kur sėdi J. K.. J. K.: „kodėl turėčiau pūsti.“ Policininkas: „Jūs vairavot mašiną“. J. K.: „nepūsiu“. Policininkas: „žinot, kad atsisakymas prilyginamas sunkiam girtumui.“ J. K.: „kodėl.“ Policininkas: „iškart bus baudžiamoji byla.“ J. K.: „tai aš niekur nevažiavau, aš stovėjau.“ Policininkas: „atsisakot pūsti?“ Policininkė grįžta į vairuotojo vietą, informuoja radijo ryšiu Operatyvaus valdymo skyrių, kad mergaitę rado ir sustabdė automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariamas neblaivus. J. K.: „kur jūs sustabdėt, jeigu aš stovėjau. Ten dar vienas važiavo.“ Policininkas: „mes matėm viską.“ J. K.: „ką jūs matėt, įrodykit, kad aš važiavau.“ Policininkė toliau teikia informaciją OV skyriui, kad mergaitė tuo pačiu automobiliu važiavo ir kad ras mamą, kuri netoli gyvena. J. K.: „mano žemė, aš noriu ir važiuoju.“ (50–51).
Iš VĮ "Regitra" duomenų matyti, kad automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 29).
Iš VšĮ "Emprekis" duomenų matyti, kad vidutinė automobilio Opel Vectra, kategorijos M1-AC, pasirinkti metai 1998, vidutinė kaina su PVM 820 eurų (b. l. 28).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, kai patikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojų G. L. S., A. P., V. S., L. S. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas įvertina J. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmes už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis J. K. teistas (b. l. 81–85), vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, administracine tvarka baustas (b. l. 88–95), tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės bei būnant neblaiviam, paskirtų piniginių nuobaudų nesumokėjęs. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad savo elgesio ir veiksmų kritiškai nevertina. Kaip matyti kaltinamasis sistemingai daro analogiškas veikas, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą skirtas areštas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, nepasiekė, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės maksimumui.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu gailėjosi dėl tokio savo poelgio. Padarė išvadas tiek dėl padarytos nusikalstamos veikos, tiek dėl savo gyvenimo būdo. Pripažįsta ir supranta, kad jo elgesiui įtaką daro alkoholis, tačiau yra pasiryžęs atsikratyti žalingų įpročių, dėl to nori keisti savo gyvenimo būdą. Kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu probacijos tarnybos priežiūra jam yra veiksminga, jį motyvuoja. Šiuo metu užsiima individualia veikla. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog J. K. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam J. K. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo J. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytus įpareigojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. K. buvo sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 23 d. 02.05 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d. 15.49 val. (b. l. 52–53), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam J. K. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas šios teisės, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tikrintis neblaivumą atsisakė, tokie J. K. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Kaip jau minėta, J. K. anksčiau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas už analogiško administracinio tesės pažeidimo padarymą, o tai atitinkamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip nedrausmingą eismo dalyvį, kuris išvadų dėl savo elgesio nepadaro. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 4 (keturis) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. J. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemone Opel Vectra, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 820 eurai su PVM (b. l. 28).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, kaip teisingai nurodyta ir prokurorės kasaciniame skunde, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (b. l. 69–73), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. K. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. K., o kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu J. K. (J. K.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. K. (J. K.) buvo sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 23 d. 02.05 val. iki 2019 m. lapkričio 23 d. 15.49 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. K. (J. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (keturis) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 820 (aštuonis šimtus dvidešimt) eurų.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. K. (J. K.) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. K. (J. K.), o kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.