- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-10
- Bylos Nr.
- N-62-2957-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Advokatai
- Lina Mikužytė
- Kategorijos
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T., atstovaujamos advokato padėjėjos Linos Mikužytės, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2009 m. rugsėjo 10 d., 6 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini), daužė laiptinės duris, trankė savo buto duris, kėlė triukšmą, šiais veiksmais pažeisdama viešąją tvarką ir rimtį ir padarydama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimu pripažino R. T. kalta padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą ir paskyrė 150 Lt baudą. R. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
II.
R. T., nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti. Skundą grindė tuo, kad jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nes 2009 m. rugsėjo 10 d. buvo išvykusį į Rygą ir namo grįžo tik po kelių dienų. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad tos pačios dienos rytą Palangos miesto apylinkės teisme byloje, kurioje ji yra atsakovė, vyko teismo posėdis, tačiau ji šiame posėdyje nedalyvavo, o apie tai teismą informavo jos motina. Nurodė, kad skundą policijai dėl neva jos keliamo triukšmo parašė jos buvusi anyta A. R. T., kuri siekia ją iškeldinti iš buto, kuriame ji šiuo metu gyvena.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi R. T. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad viešoji vieta yra ta, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys. ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar administracinio teisės pažeidimo darymo metu joje kas nors buvo. Šiuo atveju viešoji tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta gyvenamojo namo laiptinėje, t. y. bendro naudojimo patalpoje, kuri yra laikytina viešąja vieta, nes joje gali (turi teisę) lankytis kiti asmenys. Teismas nustatė, kad liudytojos E. Š. ir A. R. T. nuo R. T. laiptinėje keliamo triukšmo buvo pažadintos iš miego, pabudo ir E. Š. nepilnametis sūnus, E. Š. dėl triukšmo laiptinėje iškvietė policiją, kas rodo, jog savo veiksmais R. T. pažeidė viešąją rimtį. Liudytojos gerai pažįsta R. T., jos negalėjo jos supainioti su kitu asmeniu. Netikėti liudytojų parodymais teismas nenustatė pagrindo. Nors skunde R. T. nurodė, kad ją policijai apskundė jos buvusi anyta A. R. T., siekdama iškeldinti ją iš buto, tačiau Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimu R. T. jau yra iškeldinta iš A. R. T. priklausančio buto, šio sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2009 m. rugsėjo 1 d., todėl A. R. T. nebeturi tikslo apkalbėti R. T., juo labiau, kad į policiją kreipėsi E. Š.. Įrodymų, kad ši liudytoja būtų suinteresuota apkalbėti R. T., byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad R. T. teiginys, jog ji 2009 m. rugsėjo 10 d. su turistų grupe buvo Rygoje, nepagrįstas jokiais įrodymais, o aplinkybė, kad R. T. tą pačią dieną nenuvyko į teismo posėdį, nepatvirtina, jog jos nebuvo Palangoje, nes pagal liudytojų parodymus 6 val. ryto ji buvo girta, todėl ir negalėjo nuvykti į teismo posėdį.
III.
R. T., nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - bylą nutraukti. Skundą grindžia tuo, kad tiek Institucijos nutarimas, tiek pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsti vien tik liudytojų E. Š. ir A. R. T. parodymais. Šios liudytojos yra suinteresuotos šios bylos baigtimi, nes ji civiline tvarka bylinėjasi su savo buvusia anyta A. R. T., kurios pusėje trečiuoju asmeniu yra patraukta E. Š.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos liudytojų apklausos taisyklės: liudytoja E. Š. vėlavo atvykti į teismo posėdį, buvo padaryta pertrauka, kurios metu E. Š. susižinojo su liudytoja A. R. T., todėl duodama parodymus E. Š. pradėjo teigti, jog ji pradėjo triukšmauti prieš 6 val. Teigia, kad policijos pareigūnas, sureagavęs E. Š. pranešimą dėl jos neva keliamo triukšmo, į įvykio vietą atvyko per 3 minutes, tačiau nieko nerado, be to, nė vienas kaimynas, gyvenantis šalia esančiuose namuose, nebuvo apklaustas dėl jos neva sukelto triukšmo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog ji į pažeidimo padarymo dieną vykusį teismo posėdį neatvyko dėl to, kad buvo girta, pažeidė nekaltumo prezumpciją ir pagrindė savo nutartį prielaidomis, juo labiau, kad aplinkybę, jog ji buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje, turėjo įrodyti policijos pareigūnai, o ne ji turėjo įrodyti, kad ji buvo Rygoje. Teigia, kad laiptinė, kurioje neva buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nėra viešoji vieta, nes ši laiptinė yra vieno buto gyvenamajame name, todėl traukti asmenį administracinėn atsakomybėn galima tik už triukšmą, keliamą iki 6 val. ryto.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad R. T. niekur nedirba, todėl su jokiais darbo reikalais negalėjo būti išvykusi į Rygą, juo labiau, kad ji nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nors ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės jai buvo išaiškintos. Teigia, kad aplinkybę, jog būtent R. T. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina liudytojų E. Š. ir A. R. T. parodymai bei policijos budėtojų dalyje 6.29 val. užregistruotas pranešimas dėl R. T. keliamo triukšmo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
R. T. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą. ATPK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 2 straipsnio 9 ir 27 dalyse nustatyta, kad nakties metas yra nuo 22 val. iki 6 val., o vakaro metas – nuo 18 val. iki 22 val.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, išanalizavo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija, todėl jos nebekartoja.
Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų E. Š. ir A. R. T. parodymais. Nors tarp R. T. ir A. R. T. vyksta civilinis ginčas dėl R. T. iškeldinimo iš buto, esančio A. R. T. priklausančio namo dalyje, ir E. Š. yra šioje byloje suinteresuotu asmeniu, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad E. Š. yra suinteresuota 6.29 val. paskambinti policijos pareigūnams ir pateikti melagingą pranešimą apie tai, kad R. T. triukšmauja (b. l. 29). Jokių priešingų įrodymų nepateikia ir apeliantė. Ta aplinkybė, kad teismo posėdžio metu buvo padaryta pertrauka, po kurios E. Š. davė parodymus apie tai, jog galbūt R. T. triukšmavo prieš 6 val., jokios įtakos R. T. teisinei padėčiai neturi, nes administracinio teisės pažeidimo protokole yra nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas – 6 val. (b. l. 13 - 14), ir šiuo laiku vadovavosi tiek Institucija, priimdama nutarimą (b. l. 15), tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį (b. l. 61 – 63). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekvietė liudytojais kitų namų gyventojų (to neprašė ir šiuo metu neprašo ir R. T.), nes triukšmas buvo keliamas gyvenamojo namo laiptinėje, todėl lauke, o juo labiau, kitų namų viduje, jo galėjo ir nesigirdėti. Nors policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, R. T. laiptinėje neberado (b. l. 29), tačiau tai paaiškina išsamūs ir nuoseklūs liudytojos E. Š. parodymai apie tai, kad R. T. tiesiog nuėjo į savo butą ir atvykusiam policijos pareigūnui durų neatidarė (b. l. 57 - 58). Pažymėtina ir tai, kad aplinkybę, jog R. T. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo Palangoje, o ne Rygoje, patvirtina E. Š. pareiškimas policijai (b. l. 11), A. R. T. paaiškinimai (b. l. 28), išrašas iš policijos duomenų bazės apie užregistruotą viešosios tvarkos pažeidimą (b. l. 29), liudytojos A. R. T. parodymai apie tai, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu R. T. nematė, tačiau pažino ją iš balso (b. l. 57), liudytojos E. Š. parodymai apie tai, kad triukšmaujančią R. T. matė per durų akutę (b. l. 58). Teisėjų kolegija R. T. iškeltą įvykio versiją apie tai, kad ji buvo Rygoje, laiko jos pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Aplinkybė, kad R. T. nedalyvavo tą pačią dieną vykusiame teismo posėdyje, nepatvirtina, jog ji tuo metu buvo Rygoje, o ne Palangoje, savo namuose, tuo tarpu aplinkybę, jog R. T. buvo vartojusi alkoholio, patvirtino liudytoja E. Š. (b. l. 58).
Pažymėtina ir tai, kad nors gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra įregistruotas kaip vieno buto pastatas (b. l. 67 – 69), tačiau bylos medžiaga neginčijamai nustatyta (to neneigia ir R. T.), kad minimame name faktiškai yra ne mažiau kaip trys butai, kuriuose gyvena R. T., A. R. T. bei E. Š. šeimos, todėl bendro naudojimo laiptinė, iš kurios yra patenkama į atskirus skirtingų šeimų butus, yra laikoma viešąja vieta.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. T. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.