- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- 1-1622-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08764-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. Karmėlavos sen., Kauno r. sav., neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalyje (penkios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. laikė netikrus pinigus bei juos realizavo, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu, įgijo du vienetus po 200 eurų nominalo banknotus, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir serijos Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 400 eurų, atspausdintus ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, ir žinodamas apie jų netikrumą, neteisėtai šiuos banknotus laikė prie savęs iki 2015 m. vasario 9 d., apie 12.50 val., kol juos realizavo pirkdamas 2 vnt. auksines penkių rublių monetas iš A. K., pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Juodšilių kaimas, Vilniaus rajonas, atsiskaitydamas 410 eurų grynaisiais pinigais, iš kurių 400 eurų buvo netikri. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
A. K. taip pat apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, iš anksto ketindamas atsiskaityti netikrais pinigais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pagal skelbimą apie parduodamas 2 vnt. auksines penkių rublių monetas, patalpintą interneto puslapyje (duomenys neskelbtini), paskambinęs A. K. skelbime nurodytu mobiliojo telefono numeriu, 2015 m. vasario 9 d., apie 12.50 val., perdavė A. K. už 2 vnt. penkių rublių auksines monetas 410 eurų, iš kurių 400 eurų po 200 eurų nominalo banknotai serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir serijos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo netikri, atspausdinti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, ir žinodamas apie jų netikrumą, įgijo iš A. K. jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Juodšilių kaimas, Vilniaus rajonas, 2 vnt. penkių rublių auksines monetas, padarydamas A. K. 400 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
A. K. taip pat laikė netikrus pinigus bei juo realizavo, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu įgijo vieną vienetą 200 eurų nominalo banknotą, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintą ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, ir žinodamas apie jo netikrumą, neteisėtai šį banknotą laikė prie savęs iki 2015 m. liepos 8 d., 1.50 val., kol jį realizavo pirkdamas automobilio „VW Passat“ juodos spalvos bamperį iš M. K., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, atsiskaitydamas 230 eurų grynaisiais pinigais. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
A. K. taip pat apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, iš anksto ketindamas atsiskaityti netikrais pinigais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pagal skelbimą apie parduodamą automobilio „VW Passat“ juodos spalvos bamperį, patalpintą interneto puslapyje (duomenys neskelbtini), paskambinęs M. K. interneto skelbime nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu, 2015 m. liepos 8 d., apie 11.50 val., perdavė M. K. už automobilio „VW Passat“ juodos spalvos bamperį 230 eurų, iš kurių 1 vnt. 200 eurų kupiūra, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo netikra, atspausdinta ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, ir žinodamas apie šio banknoto netikrumą, įgijo iš M. K., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, automobilio „VW Passat“ juodos spalvos bamperį, padarydamas M. K. 200 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
A. K. taip pat laikė netikrus pinigus, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu įgijo vieną vienetą 20 eurų nominalo banknotą, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintą ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, ir žinodamas apie jo netikrumą, neteisėtai šį banknotą laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajone, iki tol, kol 2015 m. sausio 7 d., policijos pareigūnai atliko kratos veiksmus, rado ir paėmė šią pinigų kupiūrą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
A. K. taip pat laikė netikrus pinigus, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu įgijo vieną vienetą 50 eurų nominalo banknotą serijos Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintą ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, ir žinodamas apie jo netikrumą, neteisėtai šį banknotą laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajone, iki tol, kol 2015 m. sausio 7 d. policijos pareigūnai atliko kratos veiksmus, rado ir paėmė šią pinigų kupiūrą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
A. K. taip pat laikė netikrus pinigus, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytu būdu įgijo vieną vienetą 100 eurų nominalo banknotą, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintą ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, ir žinodamas apie jo netikrumą, neteisėtai šį banknotą laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajone, iki tol, kol 2015 m. sausio 7 d. policijos pareigūnai atliko kratos veiksmus, rado ir paėmė šią pinigų kupiūrą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl visų inkriminuojamų veikų pripažino pilnai ir parodė, kad jis Lietuvos Respublikoje nedirba maždaug nuo 2014 m. pradžios, važinėja verslo reikalais apie 7-8 metus į Ukrainos Respubliką, daugiau kaip 2 kartus per mėnesį, ten turi apie 2 įmones, užsiima granito skaldos gamyba ir prekyba. Šioje bendrovėje yra pavaduotojas, oficialiai gauna atlyginimą. Į Ukrainos banko kortelę gauna apie 1 000 eurų dydžio atlyginimą. Kita įmonė užsiima naudotų automobilių prekyba ir statybinių medžiagų prekyba. Apie dvejus metus laiko pagal Ukrainos bendrovės ofiso užsakymą pagal skelbimus vykdo naudotų automobilių detalių paiešką. Lietuvoje skelbimus randa per (duomenys neskelbtini) perka įvairias automobilių detales. Pagal skelbimą susiskambina su pardavėjais, jeigu kaina ir sąlygos tinka, tada per kurjerį perka automobilio detales. Kartais susitinka su pardavėjais (jei nėra labai didelis atstumas). Pats vyksta susiskambinęs ir susitaręs dėl susitikimo vietos. Automobilių detalių paieškai ir pirkimui naudoja du mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia X", numerio nepamena, baltos spalvos korpusu, su mažais mygtukais, neišmanusis, o kitas „Samsung Galaxy Note", numerio nepamena, juodos spalvos korpuso, išmanusis, be mygtukų. Naudoja 2-3 SIM korteles dėl pardavėjų paieškos su numeriais, viena SIM kortelė abonementas „Tele2" Nr. (duomenys neskelbtini), kitos dvi tai išankstinio apmokėjimo SIM kortelės, likusios iš Ukrainos Respublikos piliečių, kurie atvykdavo pirkti automobilių detalių, šių SIM kortelių numerių nepamena, jos priklauso „Tele2" bendrovei. Skambinant pardavėjams, dažniausiai naudojasi abonentu (duomenys neskelbtini). Keičia SIM korteles, nes kai išankstinio papildymo kortelėse baigiasi sąskaita, pakeičia į tą, kurioje yra sąskaitos. „Nokia „X“ baltos spalvos korpusu, mobiliojo ryšio telefoną turi jau apie 10 metų laiko. Atsiskaitymui už perkamas automobilių detales gauna pinigų: iš ukrainietiškos bankomato kortelės „Privat bank“, išsigrynindamas eurais grynaisiais, anksčiau šiuos pinigus išgrynindavo AB „DNB" bankomatuose, o dabar dažniausiai AB „Swedbank", kiti grynieji pinigai gaunami Ukrainos Respublikoje valiuta „grivna", kadangi reikia išsivežti Europos valiutą, nelegaliai keičia į eurus arba dolerius, keičia juodojoje rinkoje prie turgaus arba parduotuvės. Toliau perparduodant Ukrainos Respublikos piliečiams, atsiskaitymas vyksta grynaisiais pinigais, dažniausiai doleriais, juos iškeičia Lietuvoje keityklose arba vyksta į Ukrainą ir ten keičia į eurus. Ukrainoje dažniausiai keičia valiutą, nes ten būna palankesnis valiutos kursas, toliau prie Ukrainos Respublikos sienos, perparduodant automobilius Lenkijoje, lenkai arba ukrainiečiai atsiskaito grynaisiais pinigais. Pinigų tikrinimo aparato su ultravioletine šviesa įsigijęs neturi. Jo namuose 2016-01-07 atlikus kratą, policijos pareigūnai rado 3 vnt. euro kupiūras, galimai netikros: 1 vnt. 100 Eur, 1 vnt. 50 Eur, 1 vnt. 20 Eur, iš kur gavo šias kupiūras, nepamena ir negali paaiškinti, šios kupiūros buvo rastos jo namuose, (duomenys neskelbtini), Kauno r., Karmėlavos sen.. Jos ten gulėjo nuo 2 iki 3 metų laiko, jam buvo žinoma, kad šios kupiūros yra galimai netikros. Jų nenešė į Lietuvos banką arba į policiją, nes nematė tam pagrindo, neišmetė, nes planavo atiduoti vaikams pažaisti. Taip, kad būtų suklastotos kupiūros eurais, jam pasitaiko nedažnai. Kitus pinigus, kurie buvo rasti jo namuose kratos metu, seife, apie 1 500 eurų, ir apie 210 eurų žmonos piniginėje, uždirbo žmona. Pastaroji dirba stomatologe, ji juos patikrino, turi ultravioletinį pieštuką. 2015 m. liepos mėn., dienos tiksliai neprisimena, per (duomenys neskelbtini) skelbimą internete rado, kad pilietis parduoda automobilio „BMW“ bamperį. Jis paskambino pagal skelbimą, iš kurio telefono skambino, nepamena. Susitarė dėl susitikimo ir atvyko į Vilnių. Susitikimas įvyko Žalgirio g., Vilniuje, buvo diena, šviesu, apie 12.00 val., jis į susitikimą vyko ir dalyvavo vienas. Tas pilietis, kuris pardavinėjo bamperį, irgi buvo vienas. Jis į susitikimą vyko juodos spalvos „VW Passat“ markės automobiliu, priklausančiu jo tėvui A. K.. Jie susitiko beveik prie sandėlio, kur buvo bamperis. Kaip atrodė vyriškis, nepamena, tik pamena, kad buvo jauno amžiaus. Sandėlyje apžiūrėjo bamperį, jam tiko, bamperį iš karto nupirko. Atsiskaitymas vyko sandėlyje, jis padavė į rankas grynaisiais pinigais. Sandėlyje šviesos nebuvo, nes bamperį buvo išnešęs į lauką apžiūrėti. Iš piniginės ištraukė 300 eurų, jam davė grąžos 70 eurų. Pilietis netikrino, ar pinigai buvo tikri, ar ne. Įdėjo bamperį į automobilio bagažinę ir išvažiavo. Po tos dienos kažkas (vyriškis) jam skambino, bet nežino, ar būtent šis asmuo, klausė, ar gali būti, kad jo duoti pinigai (eurai) yra suklastoti, į ką jis atsakė nežinantis. 300 eurų sumą paėmė iš savo namuose laikomų pinigų. Grynuosius pinigus namuose laiko dažnai, neįneša į banko sąskaitą, esančią Lietuvoje, nes dažniausiai už automobilių detales atsiskaitymas vyksta grynaisiais. Jis žinojo, kad iš 300 eurų 200 eurų galimai buvo suklastoti, nors nebuvo jų tikrinęs. Dėl nusikaltimo pilnai pripažįsta kaltę, kadangi jau iš anksto prieš atsiskaitydamas žinojo, kad ši kupiūra buvo suklastota. Apklausiamas kaltinamasis parodė, jog 2015 m. vasario mėn., tiksliai dienos nepamena, per (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kad parduodamos 2 vnt. auksinės monetos, kokio nominalo neatsimena. Iš kurio telefono skambino, nepamena, su pardavėju sutarė susitikti, susitikimas įvyko Vilniuje, tikslios vietos neatsimena. Susitiko su vaikinu, detalių požymių nurodyti negali. Buvo diena, šviesu, lauke apžiūrėjo 2 vnt. auksines monetas, jos buvo įpakuotos mažame celofane. Šias monetas pirko, už jas atsiskaitė po 180-190 eurų už vieną monetą, sumos tiksliai nepamena. Pinigus turėjo su savimi, laikė grynaisiais namuose. Jam buvo žinoma, kad šie pinigai buvo suklastoti. Kaltę pripažįsta pilnai. Galimai buvo pirkta dar kažkas, tačiau detalių nepamena, konkrečiai įvykių negali nurodyti ir atsiminti. Padirbtomis kupiūromis atsiskaitinėjo nedažnai, laiko, kad tai buvo kaip ir nesusipratimas. Niekas iš jo artimųjų nežinojo apie jo įgytas ir laikomas suklastotas kupiūras, jas laikydavo namuose. 2016-01-08 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. K. parodė žinojęs, kad kratos metu rasti 170 eurų yra netikri. Pinigai buvo 100, 50 ir 20 kupiūromis, namuose gulėjo apie porą metų, kažkada norėjo juos atiduoti žaisti vaikams. Bandė prisiminti, iš kur tie pinigai atsirado, jam atrodo, kad tuo metu Lietuvoje galimai dar nebuvo įvestas euras. Lyg Naujųjų Metų sutikimo susibūrime žaidė žaidimą rulete ir, galimai, draugų rate kažkas paliko tuos pinigus. Žaidimų iš pinigų jis nepraktikuoja, tai buvo toks vienintelis kartas. Tada kiekvienas iš draugų į šventę turėjo ateiti su kokiu nors savo žaidimu. Žaidimas vyko suėjimo pas juos namuose metu, jis taip mano. Kiek pamena, tai galėjo būti sukama vaikiška ruletė. Buvo naudojamos kelios kupiūros po 100, po 50 eurų, jomis pasidalinta, vyko žaidimas. Galimai kupiūros buvo spausdintos spausdintuvu. Jis žinojo, kad žais netikrais pinigais žais. Tie netikri pinigai buvo spausdinami ne jo namuose, kupiūras kažkas atnešė. Žaidime dalyvavo apie 15 žmonių. Kupiūras atsinešė tas, kas atsinešė ruletę, ruletė buvo vaikiška. Jis žino, kad už netikrų pinigų laikymą numatyta atsakomybė. Galimai, tos kupiūros yra jo išlošta suma, dėl to ji ir liko jo namuose. Iš tikrų pinigų žaidžiama nebuvo. Kodėl po žaidimo negrąžino kupiūrų, negali atsakyti. Toliau tęsdamas savo parodymus, A. K. parodė, jog Ukrainoje turi dvi savo įmones. Viena užsiima granito skaldos gaminimu, kita prekiauja statybinėmis medžiagomis ir automobilių dalimis. Regione, kur yra granito skalda, kelių kilometrų teritorijoje yra rasti kelių metrų gylyje gintaro klodai. Ten prasidėjo gintaro kasimas ir prekyba. Jo senas pažįstamas S. K. paklausė, ar jis turi ryšių su gintaro prekeiviais. Jis pasakė norintis suvesti su žmogumi, pirksiančiu gintarą. Tai įvyko, jam atrodo, 2014 m. pabaigoje. Maždaug po savaitės jis ir S. K. Kaune, prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro susitiko su asmeniu, vardu Arūnas arba Artūras. Pastarasis papasakojo verslo schemą, kad jį domina gintaras dideliais kiekiais. Sakė, kad pirktų atsiskaitydamas tik 200 eurų kupiūromis, nes jos padirbtos. Jis siūlė pasidomėti gintaro kiekiu, kurį galėtų nusipirkti už 30 000 - 40 000 eurų. Jam reikėjo rasti pardavėjus, nes jis buvo pasiruošęs pirkti. Jis nuvyko į Ukrainą, susitarė dėl gintaro pirkimo ir grįžo po 3-4 savaičių, atvežė jam parodyti gintaro nuotraukas. Tada Arūnas ar Artūras pasakė, jog mėnesį procesas nevyks. Pasiūlė pradžiai jam pačiam iš jo įsigyti banknotų kupiūras po 200 eurų, iš viso 1400 - 1600 eurų sumą. Jis už juos prašė po 45 tikrus eurus už netikrą vieną šimtą eurų. Tada tuos eurus pamatė pirmą sykį, jie pasirodė idealūs, jų netikrino ir nusipirko. Nepamena, kiek kupiūrų pirko iš karto, matyt, 7-8 kupiūras, bendrai už 1 400-1 600 eurų sumą. Tokiu būdu šie pinigai pas jį atsirado 2014 m. pabaigoje, galimai 2015 m. sausio mėn. Pirkti kupiūras susitiko ten pat, prie PC „(duomenys neskelbtini)“, tas žmogus atvažiavo automobiliu „VW Golf“ 6 klasės, baltos spalvos. Vardo tikrai nepamena - arba Artūras, arba Arūnas. Jį su juo suvedė S. K.. Kelis kartus tuos pinigus panaudojo detalių pirkimui. Išleido pirmą kartą pirkti dviem bamperiams Vilniuje už 230 eurų. Pirko bamperius Žalgirio gatvėje. Padavė pardavėjui 200 padirbtų ir 100 tikrų euro banknotų, gavo 70 eurų grąžos. Kitą kartą pirko dvi monetas už 180-200 eurų už vienetą. Tai auksinės 5 rublių caro Nikolajaus II monetos. Monetas rado internete, per „(duomenys neskelbtini)”. Buvo parašyta, kad asmuo parduoda tokias ir tokias monetas, kaina ir nurodytas telefono numeris. Monetas pirko 2015 m. vasarą, susiskambino, susitarė su pardavėju ir nupirko monetas, mokėjo 400 eurų, gal kiek mažiau. Jei tyrėjui sakė, kad vasario mėnesį, galimai tai ir buvo vasaris. Pirko vieno susitikimo metu. Kokioje gatvėje susitiko, neatsimena. Pardavėjo duomenų neturi, skelbimą rastų, tik leistų interneto puslapis. Kompiuteryje jokių duomenų neišsaugojo. Už monetas atsiskaitė dvejomis 200 eurų kupiūras, abi kupiūros buvo netikros. Galėjo kainuoti 180-190 eurų, galimai gavo grąžą. Pirktas monetas pardavė Ukrainoje, nes ten buvo didesnės supirkimo kainos. Atrodo, tai būtų visi sandoriai, kurių metu atsiskaitė netikrais banknotais. Likusias kupiūras išvežė į Ukrainą ir atidavė supirkėjams už pusę kainos. Po pinigų nupirkimo iš Artūro, po dviejų mėnesių S. K. pasakė, kad jo draugas vėl nori susitikti. Pasakė, kad už 50 000 eurų vėl nori pirkti gintarą, pakėlė kainą. Jis vėl Ukrainoje derino, bet vėl viskas susistabdė, procedūra neįvyko. Savo veiksmų neteisina. S. K. yra jo žmonos tolimas giminaitis. Jo telefoną galėtų pasakyti tik pažiūrėjęs į savo telefoną, mintinai nepamena. S. K. gyvena Kauno centre, prie „(duomenys neskelbtini)“, nuosavame name, turi firmą, prekiauja chemine produkcija. Jis jo žmonos mamos pusbrolio vaikas. Pastarąjį pažįsta kaip tolimą žmonos giminę pažįsta. Papildomos apklausos A. K. metu parodė, kad 2015 m. vasario mėn., tiksliai dienos nepamena, per (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kad parduodamos 2 vnt. auksinės monetoms, kokio nominalo neatsimena. Iš kurio telefono skambino, nepamena, su pardavėju sutarė susitikti, susitikimas įvyko Vilniuje. Susitiko su vaikinu, buvo diena, šviesu, lauke apžiūrėjo 2 vnt. auksines monetas, jos buvo įpakuotos celofane, monetas pirko, už jas atsiskaitė po 180-190 eurų už vieną monetą, tikslios sumos neatsimena. Pinigus turėjo su savimi, laikė grynaisiais namuose. Žinojo, kad pinigai, kuriais atsiskaitė, yra suklastoti. Anksčiau pasakė, kad pinigus gavo iš asmens, vardu Arūnas ar Artūras, kurio pavardės nežino, jo vardas iš tikrųjų yra Mindaugas. Mindaugas, kurio pavardės neprisimena, yra apie 1,75 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, akių spalvos nežino, be ūsų, ovalaus veido formos, jis rengiasi sportiškai. Su juo iš viso buvo susitikęs 3 kartus, du kartus prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, Kaune, o trečią kartą atsitiktinai benzino kolonėlėje, „Lukoil“, Karaliaus Mindaugo prospekte, Kaune. Du kartus pastarasis buvo atvykęs baltos spalvos VW Golf“, 6 klasės, valst. Nr. neįsidėmėjo. Trečią kartą atvyko „VW Sharan“ markės automobiliu, pilkšvos-sidabrinės spalvos, automobilio numerių taip pat neįsidėmėjo. Tą kartą tik pasisveikino ir daugiau nekalbėjo. Ankstesnėse apklausose jau minėjo, kad supirkinėjo bamperius ir auksines penkių rublių monetas, pardavėjus rasdavo interneto portale (duomenys neskelbtini). Vieno iš tokių naršymo skelbimų portale metu 2015 m. vasario mėn. pradžioje, laikotarpio tiksliai nepamena, rado skelbimą, kad vyriškis parduoda 2 vnt. auksines rublių monetas, paskambino iš „Nokia X2" baltos spalvos telefono, Tele 2 SIM kortelės, numerio nepamena, suderino susitikimą, kainą, sutarė apie 200 eurų už vieną monetą. Tą pačią dieną susitarė susitikti, vyriškis nurodė savo adresą Vilniaus rajone, Juodšilių kaime. Nuvykęs pas vyriškį nurodytu adresu, pastarojo namuose apžiūrėjo 2 vnt. penkių rublių auksines monetas. Įvertinus jų esamą būklę ir suderinus kainą, jam buvo pasiūlyta jas nusipirkti už 410 eurų. Tada jis iš rankinės ištraukė piniginę, kurioje turėjo jam priklausančias pinigų kupiūras: 2 vnt. po 200 eurų ir 1 vnt. 10 eurų. Jis jau buvo pasiruošęs, iš anksto ir su savimi turėjo 2 vnt. po 200 eurų jam žinomai netikras kupiūras. Šias 2 vnt. eurų kupiūras po 200 jis laikė savo rankinuke, kartu su kitomis jam žinomai netikromis euro kupiūromis. Tą dieną su savimi turėjo iš viso netikrų euro kupiūrų 4 vnt. po 200 eurų, kurias, kaip minėjo, gavo iš „pardavėjo“, vardu Mindaugas. Iš su savimi turėtos piniginės ištraukė 2 vnt. po 200 eurų kupiūrų, kurios jam žinomai buvo netikros ir 1 vnt. 10 eurų, kurie buvo tikri, bei padavė pardavėjui į rankas. Vyriškis jam davė 2 vnt. auksines penkių rublių monetas, jos buvo įpakuotos į mažus celofaninius maišelius. Įvykus sandoriui, jis išėjo ir išvažiavo į Kauną namo. Tą dieną jo piniginėje liko dar 400 eurų: 2 vnt. kupiūros po 200 eurų. Šis vyriškis jam po to skambino, sakė turintis įtarimą, jog kupiūros yra suklastotos, tačiau jis pastarajam nurodė nieko negalintis pasakyti ir baigė pokalbį. Daugiau jam niekas neskambino. 2015 m. vasario mėn. pradžios iki 2015 m. vasaros, tokiu pačiu principu, radęs skelbimus interneto portale (duomenys neskelbtini), buvo susiskambinęs ir susitikęs su asmeniu, pirko automobilio „VW Passat“ ir „BMW X5“ priekinius bamperius. Už juos mokėjo, atrodo, po 120 eurų, apie 240 eurų iš viso, atsiskaitė 1 vnt. 200 euro kupiūra, o kitas kupiūras davė tikras, 40 eurų, pirkimas vyko Vilniuje, kokioje gatvėje nepamena, už Ozo g., Vilniuje, pirko iš vaikino, sandėlyje, kur buvo daug sandėlių. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, supranta, kad reikės atlyginti padarytą turtinę žalą. A. K. taip pat parodė, kad netikrus banknotus: 20 eurų (duomenys neskelbtini), 50 eurų (duomenys neskelbtini), 100 eurų (duomenys neskelbtini), tiksliai neatsimena kokiu laikotarpiu ir kokie asmenys į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., Karmėlavos sen., atvežė šias jam žinomai netikras pinigų kupiūras. Minėtos suklastotos kupiūros į jo namus atvežtos skirtingu laikotarpiu, ne tą pačią dieną. Jos buvo skirtos žaidimui, lošiant iš pinigų, žaidžiant ruletę. Dėl visų inkriminuotų nusikaltimų pripažįsta savo kaltę, gailisi, atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Pasižada, kad daugiau niekada nedarys nusikaltimų, tai jam buvo gyvenimiška pamoka (t. 3, b. l. 72-74, 92-94, 120, 135).
Liudytoja D. K. apklausos metu parodė, kad ji su savo buvusiu sutuoktiniu A. K. po skyrybų susitaikė ir maždaug 1,5 metų gyvena kartu, nuo 2015 m. pradžios. Turi du bendrus vaikus, vienas vaikas yra nepilnametis. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, bendrovė teikia odontologines paslaugas. Jos atlyginimas per mėnesį yra apie 1 000 eurų, priklausomai nuo to, kiek valandų dirba. Darbas pamaininis. Jos sugyventinis ir buvęs vyras A. K. šiuo metu užsiima verslo reikalais, jo atlyginimas nėra fiksuotas, kinta. A. K. turi finansinių įsipareigojimų, apie 4 000 Eur AB „Citadelė“ bankui. Taip pat jis, kiek jai yra žinoma, vienam pažįstamam pagal vekselį yra skolingas apie 20 000 eurų. 2016-01-07 kratos, atliktos jų gyvenamuoju adresu, metu policijos pareigūnai rado ir paėmė grynaisiais pinigais iš viso 1 710 eurų. Ši piniginė suma priklauso jai asmeniškai. Tai buvo suma, gauta iš jos darbo pajamų. Tai tikrai ne A. K. pinigai. Iš vakaro pinigai buvo paruošti apmokėti įvairius mokesčius, taip pat pragyvenimui (t. 3, b. l. 116).
Nukentėjusysis M. K. apklausos metu parodė 200 Eur nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) gavęs 2015-07-08, apie 11.50 val., kai pardavinėjo automobilio bamperį. Banknotą gavo iš žmogaus, su kuriuo buvo susitikęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, „(duomenys neskelbtini)“ įmonės teritorijoje. Asmens, kuriam buvo parduotas automobilio bamperis, jis nepažįsta, jo duomenų nežino. Dėl parduodamo bamperio asmuo jam paskambino iš tel. (duomenys neskelbtini), su juo dėl bamperio pirkimo buvo bendrauta 2015-07-07, kitą dieną sutarta susitikti minėtoje vietoje. Parduodant bamperį, nebuvo išduoti jokie pirkimo-pardavimo dokumentai, viso buvo sumokėta 230 Eur suma (gauta 30 Eur suma buvo įnešta į bankomatą). Minėtas asmuo atvyko vienas automobiliu „VW Passat", 6 tos klasės, juodos spalvos, automobilio valst. Nr. neįsidėmėjo. Asmenį (bamperio pirkėją) apibūdintų taip: vyras maždaug apie 40 metų su akiniais, aukštas, lieso kūno sudėjimo, trumpų plaukų, ypatingų asmens išvaizdos požymių neįsidėmėjo. Jis kalbėjo lietuvių kalba, buvo apsirengęs kostiuminėmis kelnėmis ir marškinėliais trumpomis rankovėmis (kokios spalvos tiksliai pasakyti negali, neįsidėmėjo). Gautus pinigus norėjo įnešti į banką (bankomatą), esantį Šiaurės miestelyje prie „Domus Galerija“, bankomatas gauto 200 Eur banknoto nepriėmė. Vėliau nuvyko į Kęstučio g. esantį banką „Swedbank“, kur bandė į banknotą įdėti 200 Eur banknotą, tačiau jo vėl nepriėmė, todėl nuėjo į patį banką ir pateikė 200 Eur nominalo banknotą banko darbuotojai bei paprašė jį patikrinti. Banko darbuotoja tikrino jo pateiktą banknotą turimu pinigų tikrinimo aparatu, tačiau jis (aparatas) pateikto banknoto nepriėmė. Vėliau ji parodė jo pateiktą banknotą kitai banko darbuotojai (vadovui) ir buvo nutarta iškviesti policiją. Papildomos apklausos metu parodė, kad skelbimą apie parduodamą automobilio bamperį buvo įdėjęs į internetinį skelbimų portalą (duomenys neskelbtini). 2015-07-08 pardavęs automobilio bamperį, skelbimą išėmė. Skelbimas buvo įdėtas maždaug liepos pradžioje. Dėl parduodamo bamperio pirkėjas jam skambino 2015 m. liepos 8 d., apie 10 val. ir po 11 val. Duomenis apie šį skelbimą gali pateikti el. paštu (t. 1, b. l. 35, 41).
Nukentėjusysis A. K. apklausos metu parodė, kad dvi kupiūras po 200 eurų gavo 2015-02-09, iš jam nepažįstamo asmens. Jis buvo įdėjęs skelbimą į (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė parduodantis dvi 5 rublių auksines monetas. Jam prieš savaitę paskambino žmogus, iš kokio telefono numerio jam skambino, neprisimena, pasakė, kad atvažiuos pas jį į namus ir nupirks tas monetas. Sekmadienį jam paskambino žmogus, įtaria, kad tas pats, kuris skambino prieš tai, ir paklausė, ar jis dar tebeturi monetas, ar gali atvažiuoti. Jis jam skambino apie 09 val. ryto, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Apie 12.50 val. minėtas asmuo buvo pas jį. Jis jam pardavė dvi monetas, o tas vyriškis jam sumokėjo 410 eurų, padavė dvi kupiūras buvo po 200 eurų ir vieną 10 eurų vertės kupiūrą. Kupiūros atrodė visiškai kaip tikros, neįtarė, kad jos gali būti padirbtos. Vyras, kuris jam sumokėjo šiais pinigais, buvo apie 190 cm. ūgio, amžius - iki 35 metų, liekno kūno sudėjimo, plaukų spalvos neįsidėmėjo, buvo su kepure, vilkėjo šviesios spalvos striukę, pagamintą iš medžiagos, panašios į kailį. 2015-02-10 nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią adresu Mindaugo g. 11, tačiau kasoje pardavėja jam pasakė, kad aparatas, tikrinantis pinigus, jų nepraleidžia. Tada jis nuėjo į Medicinos banką, norėdamas patikrinti pinigus, banko darbuotoja pasakė, jog aparatas rodo, kad pinigai yra netikri. Pamatęs tą žmogų, davusį minėtas dvi kupiūras po 200 eurų, galėtų pastarąjį atpažinti. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai, bandė tam žmogui paskambinti, norėdamas įsitikinti, ar jis atsilieps, tačiau numeris buvo išjungtas (t. 1, b. l. 24-25).
Liudytojas A. P. parodė dirbantis vairuotoju įmonėje, užsiimančioje automobilių detalėmis. 2015-07-31 paskambino asmuo, kuris nurodė esantis kaunietis, paprašė atvežti automobilio detalę („BMW“ priekinio bamperio balkį). Sutarė, kad jis minėtą detalę atveš iki Kauno ir jam paduos. Už detalę asmuo turėjo sumokėti 120 eurų. Jis jam skambino iš telefono numerio, kurio dabar pasakyti negali, kadangi praėjo apie dvi savaites ir jis numerio neišsaugojo. Su minėtu asmeniu sutarė susitikti Kaune 2015-07-31 vakare, apie 19-20 val. Automobilio detalė buvo paimta iš Minsko pl. 33, Vilniuje, esančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (tikslaus įmonės pavadinimo nežino). 2015-07-31, apie 19.30 val., susitiko su minėtu asmeniu Kaune, degalinėje „Orlean“, esančioje autostradoje (Vilnius-Kaunas) prie „Automominutės“ detalių parduotuvės. Šiam asmeniui perdavė detalę, o pastarasis jam sumokėjo 120 eurų grynais (kokiomis kupiūromis buvo sumokėta, neatsimena), jokie pirkimo-pardavimo dokumentai išduoti nebuvo. Asmenį galėtų apibūdinti taip - maždaug 45 metų vyriškis, vidutinio ūgio, lieso kūno sudėjimo, šviesesnių plaukų, mandagus, šnekus, kitų išskirtinų bruožų neįsidėmėjo. Minėtas asmuo buvo atvykęs automobiliu „VW Passat“, tamsios ar mėlynos spalvos, universalas. Gautus pinigus už minėtą detalę turėjo nuvežti asmenims, iš kurių buvo paimta detalė. Įmonės atstovų, būtent jiems ir turėjo nuvežti pinigus, kontaktinis telefonas yra (duomenys neskelbtini), šis numeris yra bendras įmonėje (t. 1, b. l. 60).
Liudytoja J. Č. parodė dirbanti vyr. vadybininke UAB „Medicinos bankas“, adresu Vilniuje, Mindaugo g. 11, klientų aptarnavimo poskyryje. 2015-02-10 apie 18.00 val., į ją kreipėsi parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojas, kuris atsivedė parduotuvės klientą, pateikusį parduotuvės kasininkei vieną 200 eurų nominalo kupiūrą, kurią patikrinus, paaiškėjo, kad banknotas netikras, dėl ko buvo kreiptasi į Medicinos banką. Su parduotuve „Maxima“ už prekes asmuo atsiskaitė kitomis kupiūromis, tačiau kilus įtarimui, kad pateikta viena 200 eurų nominalo kupiūra gali būti suklastota, apsaugos darbuotojas vis tiek nurodė klientui patikrinti banknotą. Jai patikrinus banknotą (tiek vizualiai, tiek dviem kupiūrų (vertybinių popierių) aparatais) buvo matyti, kad kupiūra galimai suklastota. Asmuo pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą A. K.. Paklaustas, ar neturi daugiau tokių kupiūrų, pateikė dar vieną 200 eurų nominalo kupiūrą, kurią patikrinus nustatyta, kad ji taip pat yra galimai suklastota. Abi kupiūros buvo paimtos ir iškviesta policija (t. 1, b. l. 22).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos E. Š. 2015-02-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-02-10 gautas pranešimas apie tai, kad 2015-01-10, apie 18.00 val., Vilniuje, Mindaugo g. 11, Medicinos banke patikrinus dvi dviejų šimtų eurų nominalų kupiūras, nustatyta, kad jos galimai netikros (t. 1, b. l. 17, 18, 19).
M. K. pateiktame prašyme nurodyta, kad jis gavo netikrą 200 eurų kupiūrą, kuria klientas atsiskaitė už prekes – bamperį (t. 1, b. l. 33).
2015-07-09 apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas asmuo, už suteiktas paslaugas galimai atsiskaitęs netikrais pinigais (t. 1, b. l. 36-38).
2015-07-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. K. atpažino asmenį, kuris už prekes – bamperį atsiskaitė netikrais pinigais, minėtą asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų (t. l, b. l. 42-44).
2015-02-04 specialisto išvadoje Nr. 140-(1238)-IS1-1246 konstatuota, jog tirti pateikti du 200 (dviejų šimtų) eurų banknotai Nr. (duomenys neskelbtini) (klišės žymėjimas - (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (klišės žymėjimas - (duomenys neskelbtini)) yra atspausdinti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri. Minėti banknotai pagaminti ofsetinės spaudos būdu. Pagal Europos centrinio banko padirbtų euro banknotų klasifikaciją šiems suklastotiems banknotams yra suteiktas indikatyvas (duomenys neskelbtini) (Indikatyvas - tai raidžių ir skaičių visuma, apibūdinanti padirbtų eurų banknotų klasę. Suklastoti banknotai, kurie priskirti tai pačiai bendrajai klasei turi visiškai identiškus padirbimo požymius, t. y. yra padirbti naudojant tas pačias technologines priemones. Indikatyvą suteikia padirbtų pinigų analizės centras (esantis Europos centriniame banke) (t. 3, b. l. 4-5).
2015-07-14 specialisto išvados Nr. 140-(4404)-IS1-4673 nurodyta, kad tyrimui pateiktas 200 (dviejų šimtų) eurų banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdintas ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netiktas. Banknotas atspausdintas ofsetinės spaudos būdu, numerio dalis „(duomenys neskelbtini)“ - iškiliosios spaudos būdu. Pagal Europos centrinio banko padirbtų euro banknotų klasifikaciją šiems suklastotiems banknotams yra suteiktas indikatyvas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 10-11).
2016-02-06 specialisto išvados Nr. 140-(471)-IS1-629 konstatuota, jog tirti pateiktas vienas 20 (dvidešimties) Nr. (duomenys neskelbtini) (klišės žymėjimas - (duomenys neskelbtini)), vienas 50 (penkiasdešimties) Nr. (duomenys neskelbtini) (klišės žymėjimas - (duomenys neskelbtini)), vienas 100 (šimto) Nr. (duomenys neskelbtini) (klišės žymėjimas - (duomenys neskelbtini)) eurų banknotai yra atspausdinti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, t. y. yra netikri. 20 (dvidešimties) euro banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) (klišės žymėjimas - (duomenys neskelbtini)) yra pagamintas ofsetinės spaudos būdu ištisai. Pagal Europos centrinio banko padirbtų euro banknotų klasifikaciją šiems suklastotiems banknotams yra suteiktas indikatyvas (duomenys neskelbtini). Vienas 50 (penkiasdešimties) euro banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) (klišės žymėjimas -(duomenys neskelbtini)) yra pagamintas ofsetinės spaudos būdu ištisai. Pagal Europos centrinio banko padirbtų euro banknotų klasifikaciją šiems suklastotiems banknotams yra suteiktas indikatyvas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Anksčiau nurodytas vienas 100 (šimto) euro banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) (klišės žymėjimas -(duomenys neskelbtini)) taip pat pagamintas ofsetinės spaudos būdu ištisai. Pagal Europos centrinio banko padirbtų euro banknotų klasifikaciją šiems suklastotiems banknotams yra suteiktas indikatyvas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 17-21).
2016-02-08 specialisto išvada Nr. 140-(467)-IS1-747 nustatyta, kad pas A. K. atliktos kratos metu rasti 1 710 eurų - 10 (dešimties) eurų banknotai Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 20 (dvidešimties) eurų banknotai Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 50 (penkiasdešimties) eurų banknotai Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 100 (šimto) eurų banknotai Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra atspausdinti pagal eurų spausdinimo reikalavimus, t. y. yra tikri (t. 3, b. l. 27-29).
2016-01-07 A. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Naujasodžio k., Karmėlavos sden., Kauno r., buvo atlikta krata, kurios metu rasti ir paimti įvairūs banknotai (t. 3, b. l. 34-36).
2016-01-07 apžiūros protokolu apžiūrėtos 10, 20, 50 ir 100 eurų kupiūros, rastos pas A. K. namų seife. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (t. 3, b. l. 37-39).
2016-01-07 atliktos A. K. asmens kratos metu pas pastarąjį rastos ir paimtos įvairios kupiūros (t. 3, b. l. 59-60).
Kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiųjų M. K., A. K., A. P., liudytojos J. Č. parodymai, specialisto išvados Nr. 140-(1238)-IS1-1246, Nr. 140-(4404)-IS1-4673, Nr. 140-(471)-IS1-629, Nr. 140-(467)-IS1-747, kratos, apžiūros, asmens atpažinti pagal jo nuotraukas protokoluose užfiksuoti duomenys, teismo pripažintini įrodymais. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą pasitvirtinus visus A. K. inkriminuotus kaltinimus. Pastarasis laikė bei realizavo netikrus pinigus, atsiskaitydamas padirbtais, t. y. atspausdintus ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, pinigais, įgijo svetimą turtą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems M. K., A. K. bei A. P. turtinę žalą. Kaltinamojo A. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 231 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems bei apysunkiams nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 152-153), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 151), išsituokęs, nedirbantis, (t. 3, b. l. 145), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 3, b. l. 142, 143), duomenų apie tai, ar pastarasis buvo įrašytas į Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą, byloje nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. K. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka ir su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu (t. 3, b. l. 164-165).
A. K. paskirta kardomoji priemonė – registracija policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 76-79) paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: du 200 (dvejų šimtų) eurų banknotai Nr. (duomenys neskelbtini) ir N r. (duomenys neskelbtini), vienas 200 (dviejų šimtų) eurų banknotas Nr. (duomenys neskelbtini), bei vienas 20 (dvidešimties) Nr. (duomenys neskelbtini), vienas 50 (penkiasdešimties) Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienas 100 (vieno šimto) Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 6, 12, 21), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 40) paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų pinigų realizavimo nukentėjusiajam A. K.), ir paskirti 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo prieš nukentėjusįjį A. K.), ir paskirti 15 MGL (564,90 eurų) dydžio baudą.
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų pinigų realizavimo nukentėjusiajam M. K.), ir paskirti 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo prieš nukentėjusįjį M. K.), ir paskirti 15 MGL (564,90 eurų) dydžio baudą.
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje (dėl netikro 20 eurų banknoto laikymo), ir paskirti 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje (dėl netikro 50 eurų banknoto laikymo), ir paskirti 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje (dėl netikros 100 eurų banknoto laikymo), ir paskirti 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – 45 MGL (1 694,70 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 MGL (1 129,80 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti 2 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du 200 (dvejų šimtų) eurų banknotus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vieną 200 (dviejų šimtų) eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), vieną 20 (dvidešimties) Nr. (duomenys neskelbtini), vieną 50 (penkiasdešimties) Nr. (duomenys neskelbtini) ir vieną 100 (vieno šimto) Nr. (duomenys neskelbtini) banknotus (t. 3, b. l. 6, 12, 21), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nurodytą 5 mėnesių terminą nesumokėjus baudos, bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.