Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-562-397-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-21
Bylos Nr.
1A-562-397-2011
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00245-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. Š.
Kategorijos

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-562-397/2011;

Teisėja Lidija Deksnienė Proceso Nr. 1-61-1-00245-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam V. Š., jo gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – vienerių metų laisvės atėmimas, pagal Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio l dalies l punkto b papunkčio taisykles, 2010-10-12 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta dviejų metų laisvės apribojimo bausmė pakeista vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, prie 2010-10-12 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos dviejų metų laisvės apribojimo bausmės (pakeistos į vienerių metų laisvės atėmimo bausmę) iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dalis ir V. Š. paskirta galutinė bausmė vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio l dalį, 2 dalį, prie paskirtos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2008-03-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – 1300 Lt bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė V. Š. vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo bei 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litu) bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas Jonavos mieste, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad nukentėjusiojo D. Ž. automobilis nebus remontuojamas, pažadėjo jam tarpininkauti dėl automobilio remonto bei paėmė jo remontui 3700 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam D. Ž. priklausantį turtą – pinigus, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. Ž. 3700 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bylą jo atžvilgiu nutraukti vadovaujantis Lietuvos respublikos BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais, nurodo, jog teismas tik formaliai vertino visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgė tik į nukentėjusiojo pateiktą pinigų perdavimo faktą. Nuteistasis mano, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami, nes jis D. Ž. buvo pateikęs pakvitavimą dėl 3700 Lt skolos, D. Ž. jį pažinojo, todėl sukčiauti nukentėjusiojo atžvilgiu motyvų nebuvo. Pinigus iš D. Ž. nuteistasis gavęs, juos ketino perduoti meistrui už automobilio tvarkymą, tačiau jo neradęs, dėl to pinigų perduoti nepavykę. Pinigus grąžino D. Ž. savanoriškai, neverčiamas pradėto ikiteisminio tyrimo, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu net nežinojęs. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas jo nuomone neteisingai vertino paskolos raštelį, liudytojo A. P. parodymus, kadangi vienais atvejais jo parodymais remiamasi, kitais – ne, be to, tik jo iniciatyva šis liudytojas buvo rastas, ką teismas turėjo vertinti kaip padėjimą nustatyti tiesą byloje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. Š. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – apgaule įgijus svetimą turtą.

Nors nuteistasis ginčija savo kaltę, nurodo, kad neturėjo tyčios pasisavinti nukentėjusiojo D. Ž. turtą, tokie jo teiginiai paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytais ir ištirtais įrodymais. Nuteistojo versija, kad jis, paėmęs iš nukentėjusiojo 3700 Lt, ketino šiuos pinigus perduoti automobilių meistrui, vardu Saulius, kuris vėliau išvyko į užsienį, kad pastarasis už šiuos pinigus suremontuotų jam (D. Ž.) priklausantį automobilį, paneigta nukentėjusiojo, liudytojo R. M. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad V. Š. įkalbėtas, jog pastarasis turi pažįstamą meistrą, kuris gali perdaryti automobilį, perdavė jam 3700 Lt už automobilio remontui reikalingas detales ir darbą. Pinigus jis perdavė V. Š. po to, kai jam paskambino meistru prisistatęs vyriškis ir informavo, kad yra reikalingos automobilio remontui detalės, pinigus jis prašė perduoti tiesiogiai nuteistajam. Praėjus savaitei laiko ir pasiteiravus V. Š., kodėl nepaima automobilio remontuoti, pastarasis paaiškino, kad meistras serga ir kai pasveiks, paims. Dar vėliau paskambinus nuteistajam, šis automobilį liepė atvaryti į Akademijos aikštelę, bet sutartu laiku ir sutartoje vietoje nuteistasis nepasirodė. Vėlesnių pokalbių metu nuteistasis žadėjo viską sutvarkyti, bet po to visiškai dingo ir jis dėl to kreipėsi į policiją. Per šį laikotarpį jis taip pat skambino ir meistru prisistačiusiam asmeniui, bet pastarasis liepė viską aiškintis su V. Š..

Liudytojas R. M. parodė, kad jis dirbo pas nuteistąjį automobilių plovykloje plovėju ir vieną kartą, nuteistojo prašymu, jis paskambino vyriškiui ir prisistatęs nuo V. Š., pranešė, kad yra automobilio remontui reikalingos detalės ir prašė perduoti V. Š. pinigus. Po to, V. Š. nurodymu, jis dar keletą kartų skambino tam pačiam vyrui ir vis žadėjo, jog mašiną remontui paims kitą dieną, o pastarasis reikalavo greičiau paimti automobilį arba grąžinti pinigus.

Tad iš paminėtų parodymų seka, kad dar iki pinigų gavimo momento V. Š., siekdamas užvaldyti nukentėjusiajam priklausančius pinigus, panaudojo apgaulę, tai yra, visiškai nesusijusio su automobilių remontu asmens pagalba, nurodė nukentėjusiajam neatitinkančias tikrovės žinias, apie tai, jog yra automobilio remontui reikalingos detalės ir tuo tikslu reikalingi pinigai. Vėliau nuteistasis to paties asmens pagalba teikė nukentėjusiajam melagingas žinias (pažadus) dėl jo automobilio remonto ir visiškai nesiėmė jokių priemonių, kad įvykdyti susitarimą su nukentėjusiuoju. Priešingai, iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad nuteistasis po pinigų perdavimo, pradėjo vengti kontaktų ir slapstytis.

Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo panaudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant perduoti nuteistajam pinigus už tariamą automobilio remontą. Nuteistojo elgesys surandant išgalvotą meistrą (plovyklos darbuotoją) bei vėliau duodant jam nurodymus dėl nukentėjusiojo suklaidinimo rodo, kad jis siekė apgaule užvaldyti nukentėjusiojo pinigus ir visiškai neketino vykdyti su nukentėjusiuoju sulygtų susitarimo sąlygų. Tokį nuteistojo tikslą patvirtina ir vėlesni jo veiksmai, kai jis per kitą asmenį toliau nukentėjusiajam teikė melagingą informaciją ir susitarimo dėl automobilio remonto neįvykdė. Net ir iš paties nuteistojo parodymų seka, kad iš nukentėjusiojo gautas pinigines lėšas jis panaudojo savo asmeninėm reikmėm ir jas gražino nukentėjusiajam tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl šio įvykio.

Šie nuteistojo padaryti veiksmai pagrįstai laikyti nusikalstamais ir kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo kaltę paneigia nukentėjusiajam išrašytas paskolos raštelis, kad vistik buvo automobilių remonto meistras, vardu Saulius, kuriam išvykus ir nebuvo galimas susitarimo įvykdymas, nepaneigia aukščiau aptartais įrodymais nustatytos nuteistojo tyčios apgaule įgyti nukentėjusiojo turtą ir tokio turto užvaldymo fakto. Ta aplinkybė, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui nuteistasis apgaule įgytas pinigines lėšas nukentėjusiajam sugrąžino, esminės reikšmės jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

Skiriant bausmę nuteistajam teismas atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, BK 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Tokiu būdu tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl jis atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėValdas Vitunskas