- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-08
- Bylos Nr.
- 2YT-82-1010/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00727-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) o po S. Č. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sūnus R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.
Tiek pareiškime, tiek teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad mirus jo tėvui J. Č. liko turtas – sodyba su priklausiniais, esanti (duomenys neskelbtini). Po minėtų pastatų esantis žemės sklypas registruotas motinos S. Č. vardu. Po tėvo mirties likusiu turtu naudojosi pareiškėjo motina S. Č.. Minėtoje sodyboje gyveno ir tvarkėsi kaip savame dar esant gyvam tėvui. 2013 m. mirus pareiškėjo motinai S. Č., jos valdytą turtą, pareiškėjas pradėjo faktiškai prižiūrėti ir valdyti kaip savą, mokėjo mokesčius. Kiti galimi pirmos eilės paveldėtojai – pareiškėjo brolis ir dvi seserys atsisakė po tėvų mirties priimti pagal įstatymą jiems priklausančias palikimo dalis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į R. Č. pareiškimą nurodo, kad palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad tik teismui nustačius visas sąlygas palikimo priėmimo fakto nustatymui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų pareiškimo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo R. Č., liudytojų V. S., E. E. paaiškinimų, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. Č. ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 9, b. l. 29). Po J. Č. mirties liko jo nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-16). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina S. Č. ((duomenys neskelbtini). mirties liudijimas, įrašo Nr.6, b. l. 30). Po S. Č. mirties liko turtas, kurį ji valdė po sutuoktinio J. Č. mirties bei jos vardu registruotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-16).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Iš pateiktų įrodymų: gimimo liudijimo (b. l. 28), Šilalės rajono notarų biuro notarės pažymų (b. l. 23, 24), Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos pažymos (b. l. 25), pareiškimų dėl palikimo atsisakymo (b. l. 17-22), pridėtų prie bylos sąskaitų kopijų (b. l. 31-33), o taip pat remiantis pareiškėjo, liudytojų paaiškinimais matyti, kad po pareiškėjo tėvo J. Č. mirties pirmos eilės įpėdiniai sutuoktinė S. Č., vaikai R. Č., V. Č., J. V., S. P. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau sutuoktinė S. Č. iki vyro mirties ir po jos visą laiką prižiūrėjo vyrui priklausiusį turtą - sodybą, visus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis ir valdė juos kaip savo, iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki savo mirties.
Po pareiškėjo motinos S. Č. mirties (duomenys neskelbtini) liko turtas, kurį ji buvo priėmusi po sutuoktinio J. Č. mirties bei jos vardu registruotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Po motinos S. Č. mirties pareiškėjas ir kiti paveldėtojai J. V., V. Č. bei S. P. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Minėti asmenys notarų biurui pateikė pareiškimus dėl palikimo atsisakymo po tėvo ir motinos mirties. Pareiškėjas iš karto po motinos mirties pradėjo rūpintis jai priklausiusiu turtu, jį prižiūrėti, mokėjo mokesčius už elektrą. Liudytojas V. S. nurodė, kad gyvena pareiškėjo kaimynystėje nuo 2000 metų, nuo tada R. Č. ir prižiūri savo tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Ten ūkininkauja, augina gyvulius. Kitų R. Č. giminaičių toje sodyboje jis nėra matęs. Liudytojas E. E. nurodė, kad yra R. Č. kaimynas nuo vaikystės. Paaiškino, jog R. Č. po tėvo ir motinos mirties vienas prižiūrėjo sodybą, ūkį, laiko gyvulius, moka mokesčius. Nei jo brolis, nei seserys sodybos niekada neprižiūrėjo.
Aukščiau išdėstyta įrodo, jog S. Č. po sutuoktinio J. Č. mirties, o pareiškėjas po motinos S. Č. mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis ir jį išlaikyti. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad S. Č. po sutuoktinio J. Č. mirties, o pareiškėjas po motinos S. Č. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdami įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog po palikėjo J. Č. mirties jo sutuoktinė S. Č. iki savo mirties (duomenys neskelbtini), rūpinosi palikėjo turtu kaip savo, todėl laikytina, jog S. Č. faktiškai priėmė ir iki savo mirties (duomenys neskelbtini) valdė vyro J. Č. turėtą turtą. Taip pat darytina išvada, kad po S. Č. mirties jos sūnus pareiškėjas R. Č. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo, todėl laikytina, jog pareiškėjas R. Č. priėmė po palikėjos S. Č. mirties palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini dėl J. Č. ir S. Č. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po vyro J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties akto įrašas Nr. 9) jo palikimą priėmė ir valdė iki savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties akto įrašas Nr. 6).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po motinos S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties akto įrašas Nr. 6) jos palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini dėl J. Č. ir S. Č. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.