- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-587-826/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16095-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- A. A.
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-578-826/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. kovo 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų antstolio A. S. ir D. K. (K.) bei V. K. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., D. K., V. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2015-12-09 patvarkymą Nr. S1-386675 ir tenkinti prašymus, išdėstytus 2015-12-02 prašymuose Nr. 1215-4 ir 12-5. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-45367-608/2015 taikė laikinąsias apsaugos priemones: A. A. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, tačiau antstolis vykdydamas šią nutartį taikė ne tik nutartyje įvardytas, bet ir joje nenumatytas priemones: areštavo A. A. darbo užmokestį, teisę į kaupiamąją pensiją bei banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, taip pat sutuoktinės A. A. darbo užmokesčio dalį. Tokiu būdu areštuotos piniginės lėšos bei turtinės teisės, dėl kurių taikymo teismas nepasisakė, t. y. taikė kitas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios nebuvo taikytos teismo, antstolis viršijo savo kompetenciją ir neteisėtai apribojo pareiškėjo teises laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti darbo užmokesčiu, piniginėmis lėšomis bei teise į kaupiamąją pensiją.
Antstolis A. S. nesutiko su skundu ir pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad vykdo 2015-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2-45367-608/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. A. turtui siekdamas apsaugoti išieškotojų D. K. ir V. K. interesus. Antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjo prašymas panaikinti 2015-12-09 patvarkymą Nr. S1-386675 ir tenkinti 2015-12-02 prašymus Nr. 1215-4 ir 1215-5. Antstolis nurodė, kad piniginės lėšos pagal savo prigimtį yra kilnojamieji daiktai, kaupiamoji pensija taip pat išreiškiama piniginiais vienetais, todėl ir ji laikytina kilnojamuoju daiktu. Pareiškėjo teiginiai, jog antstolis išplėtė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, yra nemotyvuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-19 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino 2015-12-09 patvarkymą dėl prašymo nagrinėjimo Nr. S1-386675, 2015-11-06 turto aprašus Nr. S1-380267 (aprašyta A. A. turtinė teisė į kaupiamąją pensiją), Nr. S1-380269 ir Nr. S1-380270 (aprašytas A. A. darbo užmokestis), Nr. S1-380283, Nr. S1-380288, Nr.S1-380294, Nr. S1-380299 (aprašytos A. A. piniginės lėšos, esančios ir patenkančios į sąskaitas, esančias AB „Swedbank“, AB „Citadele“ bankas, AB DNB banke, AB Šiaulių banke) bei Nr. S1-380281 (aprašytas skolininkui A. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei A. A.). Teismas nustatė, kad antstolis vykdo 2015-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-45367-608/2015, pagal kurią nutarta areštuoti atsakovo A. A. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, už 44 078,27 Eur sumą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Antstolio padėjėjas 2015-11-06 priėmė patvarkymą, įpareigojantį pareiškėją pateikti informaciją apie priklausantį turtą, patvarkymu pareiškėjui buvo nustatytas penkių dienų terminas pateikti prašomus duomenis, tačiau vykdomojoje byloje duomenų apie šio patvarkymo siuntimą ir (ar) įteikimą pareiškėjui nėra. Nepaisant to, antstolio padėjėjas tą pačią (2015-11-06) dieną sudarė turto aprašus, kuriais aprašytas pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis, piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, turtinė teisė į kaupiamąją pensiją, taip pat ir pareiškėjo turtas bendrame su sutuoktine turte – 1/2 dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, piniginės lėšos sutuoktinės vardu atidarytose bankų sąskaitose. Vykdoma teismo nutartis yra vientisas dokumentas, jos rezoliucinė dalis aiškintina neatsiejamai nuo motyvuojamojoje dalyje pateiktų argumentų, iš 2015-11-04 nutarties motyvų matyti, kad teismas, priimdamas šią nutartį, nesiekė areštuoti atsakovo piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių, nustatė apribojimus disponuoti areštuotu turtu palikdamas teisę naudotis ir valdyti areštuotą turtą. Tačiau antstolio padėjėjas aprašė ne tik A. A. nekilnojamąjį turtą, bet ir turtinę teisę, pinigines lėšas, turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, t. y. turtą, nenurodytą nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nelaukdamas, kol skolininkas pateiks informaciją apie turimą turtą (įskaitant ir kilnojamąjį). Aprašant turtą, nenurodytą vykdomoje nutartyje, buvo pažeistos procesinės teisės normos, nes pareiškėjo darbo užmokestis, jo turtinė teisė į kaupiamąją pensiją, piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, areštas ir turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine, areštuojant ½ dalį sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, pinigines lėšas sutuoktinės vardu atidarytose bankų sąskaitose, areštas taikytas nepagrįstai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. S. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nesutinka su teismo nutartyje pateiktu aiškinimu, kad piniginės lėšos ir turtinės teisės nepatenka į kilnojamojo turto apibrėžimą ir todėl negalėjo būti aprašomos, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-04 nutartį. Nutartyje dėl A. A. turto arešto yra vartojama sąvoka „turtas“, o ne „daiktai“, dėl to pinigai įeina į kilnojamojo turto sąvoką. Nurodo, kad turėjo teisę areštuoti pinigines lėšas, nesulaukęs informacijos apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nes nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomos skubiai. Patvarkymo apie reikalavimą pateikti informaciją apie kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neišsiuntimas neturi įtakos antstolio teisei sudaryti viešuosiuose registruose esančio turto aprašą.
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolio vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-04 nutartimi nebuvo siekiama areštuoti skolininko piniginių lėšų. Teismas nepagrįstai susiaurino kilnojamojo turto sąvoką iš jos eliminuodamas pinigines lėšas. Neaprašius A. A. piniginių lėšų, jis gali jas paslėpti ar siekti tapti visiškai nemokus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis viršijo savo įgaliojimus, kai aprašė pinigines lėšas nesulaukęs, kol bus pateikti duomenys apie turimą turtą, nes priešingu atveju skolininkas per laiką, kol pateiks informaciją antstoliui, gali turtą paslėpti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą ir nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės areštuoti pinigines lėšas, kai nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolis neturėjo teisės areštuoti piniginių lėšų, nes tai nebuvo nurodyta jo vykdomoje teismo nutartyje. Antstolis ir išieškotojas teigia, kad piniginės lėšos įeina į kilnojamojo turto sąvoką. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskiruosiuose skunduose pateiktu aiškinimu.
Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jo veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga. Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Šiuo atveju nustatyta, kad antstolis vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-04 nutartį, kuria ieškovų D. K. ir V. K. reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuotas atsakovo A. A. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Antstolis 2015-11-06 sudarė turto aprašus, kuriais aprašė areštuojamą atsakovui A. A. priklausantį ne tik kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bet ir pinigines lėšas, t. y. kaupiamąją pensiją, darbo užmokestį, gaunamą VĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bei UAB „Baltic clinic“, taip pat A. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas, t. y. ½ dalį jo sutuoktinės darbo užmokesčio, atsakovo bei jo sutuoktinės sąskaitas bankuose.
Apeliantų manymu, antstolis turėjo teisę areštuoti pinigines lėšas, nes jos įeina į kilnojamojo turto sąvoką. Su tokia skundų nuostata nėra pagrindo sutikti. CPK 145 straipsnio 1 dalyje yra išvardijamos laikinųjų apsaugos priemonių rūšys. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas nekilnojamojo turto areštas, 3 punkte – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ar esančių pas trečiuosius asmenis, areštas. Taigi įstatymas aiškiai išskiria skirtingas laikinąsias apsaugos priemones, o piniginių lėšų areštas nurodytas atskirai, o ne aiškinant areštuojamų kilnojamųjų daiktų apimtį. CK 1.97 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinių teisių objektų rūšis, taip pat atskirai išskiriami daiktai bei pinigai, vertybiniai popieriai bei turtinės teisės. CK 1.98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daiktai skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Taigi tiek CK, tiek CPK pinigus priskiria atskirai civilinių objektų rūšiai, kurie teisine prasme nėra nei kilnojamasis, nei nekilnojamasis turtas.
Apeliantas antstolis A. S. teigia, kad sąvoka „turtas“ apima tiek kilnojamuosius, tiek nekilnojamuosius daiktus, pinigus, turtines teises, akcijas, obligacijas ir kt., tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-04 nutartimi buvo areštuotas ne turtas apskritai, o konkrečiai kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kurių kiekvieno atskirai areštas yra atskira laikinoji apsaugos priemonė, numatyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Priešingas aiškinimas paneigtų CPK 145 straipsnyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo esmę. Apeliantų pozicija galėtų būti pagrįsta tik tuo atveju, jeigu CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte kaip laikinoji apsaugos priemonė būtų nurodytas tik kilnojamųjų daiktų ar turto areštas. Įstatymų leidėjui atskirai išskyrus kilnojamųjų daiktų bei piniginių lėšų areštą, abiejų objektų areštas, tuo labiau to nenurodžius nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepateisinamas ir neatitinkantis ne tik įstatyme pateikto skirstymo, bet ir teismo nutarties.
Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolis viršijo savo įgaliojimus, kai nesulaukęs skolininko atsakymo apie turimą turtą, iš karto sudarė areštuojamo turto aprašus. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tokios išvados nepadarė, o vertino antstolio veiksmus tik piniginių lėšų arešto kontekste. Teismas tik nurodė, jog antstolis tą pačią dieną, aprašęs areštuojamą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, iš karto aprašė ir areštuojamas pinigines lėšas, kurių net neturėjo teisės areštuoti. Teismas nevertino antstolio veiksmų sudarant kito turto nei piniginės lėšos aprašus teisėtumo, nes tokie antstoliai veiksmai nebuvo skundžiami. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės faktas, kad antstolis aprašė areštuojamą turtą tą pačią dieną, kai išsiuntė patvarkymą apie reikalavimą pateikti informaciją apie turimą turtą. Šiuo atveju esminė aplinkybė buvo ta, kad antstolis aprašė pinigines lėšas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, ir tik dėl jos teismas pasisakė, įvertino šio antstolio veiksmo teisėtumą ir pagrįstai konstatavo, kad toks antstolio veiksmas buvo neteisėtas.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl to nėra pagrindo nutarties naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų pagrindu, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.