Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. S., pareiškėjų atstovei – advokatei Aleksandrai Voskoboinikovai, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir V. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. R., E. R. ir A. R. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teismo posėdį pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog (duomenys neskelbtini) mirė G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (b.l.6), kuri 2007-12-03 buvo sudariusi vienašalį sandorį – testamentą (b.l.7). Testatorė testamentu visą jai priklausantį turtą paliko dukterims A. S. ir V. Č.. Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma, įregistruota nuosavybės teisė nuo 1991-11-11 buto, esančio (duomenys neskelbtini), G. R. vardu (b.l.9,57). Santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžia, jog I. R. ir G. R. buvo susituokę (b.l.12) bei (duomenys neskelbtini) išsituokė (b.l.13) (ištuokos liudijimas, (duomenys neskelbtini)įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamoje byloje pateiktieji leistini rašytiniai įrodymai pagrindžia pareiškėjas esant mirusios G. R. (buvusios J.) dukterimis, o suinteresuotus asmenis E. R. ir A. R. – jos vaikaičiais (b.l.14-20, 62-65). Pareiškėjų mama G. R. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi esant (duomenys neskelbtini) nuo 1967-02-13 ir iki mirties jos nebuvo pakeitusi (b.l.21). DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina šalių teiginius, jog G. R. buvo kooperatyvo nare bei jai priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.24). Iš pasų poskyrio duomenų nustatyta, jog suinteresuotas asmuo, buvęs G. R. sutuoktinis, I. R. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), išsikėlė 1999-07-30 (b.l.22-23). DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo, jog bendrijos narė G. R. tvarkingai mokėjo visus mokesčius, todėl įsiskolinimų nėra (b.l.25). Sutartys su DNSB „(duomenys neskelbtini)“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB“Lesto“ nuo santuokos su I. R. buvo asmeniškai sudarytos tik su G. R. (b.l. 26-32). Byloje nėra duomenų, jog minėtos sutartys būtų buvusios vykdomos netinkamai ar vykdytos kitų asmenų (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui:

1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (Civilinio kodekso 4.22, 4.68 straipsniai);

2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Civilinio kodekso 4.68, 4.70 straipsniai);

3) asmuo valdo daiktą teisėtai (Civilinio kodekso 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas;

4) daikto atviro valdymo sąlyga (Civilinio kodekso 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (Civilinio kodekso 4.68, 4.71 straipsniai).

Byloje nėra duomenų, jog daiktas buvo valdomas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį. Iš pateiktų šalių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuomos, pavedimo ar kitomis sąlygomis sudarytos sutarties tarp šalių nebuvo. Akivaizdu, kad pagal Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negalėtų tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Suinteresuoto asmens I. R. prašymu, į bylą buvo įtraukti buvusių sutuoktinių mirusios dukters D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), vaikai – suinteresuoti asmenys E. R. ir A. R., kurie nepretenduoja į močiutės turtą (Civilinio proceso kodekso 117, 124, 533 straipsniai).

Suinteresuotas asmuo I. R. teismo posėdyje teigęs, kad iš dalies jis taip pat yra turto savininku, sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, rūpinosi juo, tačiau tokių faktų nepagrindė įrodymais, o vėliau rašytiniu pareiškimu (b.l.59) su pareiškimo reikalavimais visiškai sutiko. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise G. R. vardu, yra užginčytas daikto savininkų ar kitų suinteresuotų asmenų, turinčių daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Pažymėtina, kad asmuo, kuris nėra daikto savininku, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos tvirtina, jog buvęs mamos sutuoktinis I. R. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šį butą iki sueinant terminams, nustatytiems Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje, todėl prašo teismo konstatuoti, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Civilinio kodekso 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šioje byloje netaikoma, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ji įsigaliojo tik nuo 2003 m. liepos 1 d., pagal nurodyto įstatymo 33 straipsnį įgyjamosios senaties terminas skaičiuojamas ir valdymui, kuris prasidėjo iki 2000 metų Civilinio kodekso įsigaliojimo ir tęsėsi jam įsigaliojus, o pareiškėjų mama G. R. iki 2003 m. liepos 1 d. jau buvo valdžiusi, prižiūrėjusi butą vienintelės savininkės teisėmis ir tai tęsėsi iki jos mirties.

Įvertinus pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nėra ir nebuvo įgijusios nuosavybės teisės į testatorės paliktą butą, kitokiu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje numatytu būdu; pareiškėjos minėtą butą po motinos mirties pradėjo valdyti sąžiningai; daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; taip pat visą valdymo laikotarpį nuo 1999 metų pareiškėjų motina turtą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; valdė nekilnojamąjį daiktą savininkės teisėmis, t. y. pareiškėjų motina elgėsi kaip viso daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; valdymas tęsėsi daugiau kaip dešimt metų. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad daikto valdymo terminas nenutrūko.

Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priėmęs nagrinėti pareiškėjos pareiškimą, įpareigojo pareiškėjas sutikslinti pareiškimą dėl visų suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese. Darytina išvada, per teismo duotą terminą, nebuvo pareikšti teisėti reikalavimai (ieškinys) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį, todėl yra pagrindas pareiškimo tenkinimui.

Darytina išvada, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, valdymo teisei transformuotis į nuosavybės teisę, t. y. pripažintina, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo santuokos (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir turto pasidalinimo su I. R., G. R. tapo vienintele buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, o pareiškėjos, sutinkamai su testatorės valia, įgyja paveldėjimo teisę.

Esant tokioms aplinkybėms, įrodymams, šalių paaiškinimams, darytina išvada, kad daugiau kaip 10 metų, per visą buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) eksploatavimo laikotarpį, faktiškai gyveno, rūpinosi, mokėjo mokesčius bei remontui skyrė lėšas viena G. R. (b.l.42-44, 51-55), todėl pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo visiškai tenkintinas (Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 270, 533 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 270, 279, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

nustatyti faktą, kad pareiškėjų A. S. ir V. Č. mama G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pagal įgyjamąją senatį.

Sprendimas, per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.