Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Olgai Uljanovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. I. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nutarimu A. I. S. nubaustas pagal ATPK 148 straipsnio 1 dalį 600 litų bauda už tai, kad 2009-05-17, apie 12 val. 45 min., Vilniaus r., kelyje Vilnius – Utena, 17 kilometre, vairavo N1 kategorijos transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio.

Paaiškino, kad yra pensininkas ir dirba savanoriu labdaros ir paramos fonde „Maisto bankas“, negaudamas jokio atlyginimo. Vairavo šiam fondui priklausantį automobilį Vilniaus rajone: važiavo iš Pikeliškių kaimo į Vilnių, iš kelio Paberžė–Riešė įvažiavo į automagistralę Utena–Vilnius. Nuo įvažiavimo į magistralę iki Vilniaus miesto ribos jam teko apie 7 km važiuoti magistrale nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ir tuo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 238 punkto reikalavimai. Nurodė, kad AB „Kraft Foods“ prieš metus labdaros pagrindais dovanotu automobiliu jis vežioja labdarą – maistą Vilniaus mieste esančioms labdaros organizacijoms, globojančioms vaikus, neįgaliuosius, pagyvenusius žmones, nepilnas šeimas. Kadangi pagrindinis darbas yra Vilniaus miesto ribose, todėl apie minėtą mokestį jis neturėjo jokios informacijos.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, jog Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos vyriausiasis patrulis A. B. surašė 2009-05-17 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F046320 A. I. S. už tai, kad šis 2009-05-17, apie 12 val. 45 min., Vilniaus r., kelyje Vilnius – Utena, 17 kilometre, vairavo N1 kategorijos transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio (b. l. 6). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-06-02 nutarimu Nr. F046320 A. I. S. paskirta 600 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 148 straipsnio 1 dalyje (b. l. 3, 7-8).

ATPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M₂ ir N₁ kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio – užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų litų. A. I. S. veika kvalifikuota pagal ATPK 148 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis pažeidė KET 238 punkto nuostatą, pagal kurią dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Iš ATPK 148 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytų pažeidimo požymių matyti, kad atsakomybė šiuo atveju kyla už neveikimą, t. y. naudotojo mokesčio nesumokėjimą, kai privalu jį sumokėti (atitinkamos kategorijos transporto priemonė važiuoja aukščiausios kategorijos keliais). Subjektas, kuriam taikoma atsakomybė pagal ATPK 148 straipsnio 1 dalį, yra asmuo, pagal teisės aktus atsakingas už transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą magistraliniais keliais. Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 447 patvirtintas „Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašas“ detalizuoja anksčiau minėtą nuostatą. Pagal šio Vyriausybės nutarimo 2 punktą, Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai, sumokėję šį mokestį, įgyja teisę važiuoti magistraliniais keliais, tarp jų ir A14 Vilnius–Utena.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal minėtų teisės aktų nuostatas pareiga mokėti mokestį nustatyta būtent transporto priemonės savininkui ar valdytojui. Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise. Minėto straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis, naudojantis ar vairuojantis transporto priemonę.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiuo atveju nėra transporto priemonės „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ar valdytojas (b. l. 6). Ši transporto priemonė įregistruota labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vardu. Taigi, A. I. S. negalėjo kilti administracinė atsakomybė už pažeidimą, numatytą ATPK 148 straipsnio 1 dalyje, kadangi pareigą sumokėti transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį turėjo labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad A. I. S. būtų šio fondo įgaliotas mokėti minėtą mokestį.

Tačiau A. I. S. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 148 straipsnio 5 dalyje, požymiai. Pagal ATPK 148 straipsnio 5 dalies nuostatą, važiavimas šio straipsnio pirmojoje – ketvirtojoje dalyse nurodytomis transporto priemonėmis aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) neturint transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento – užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų. Šioje normoje yra numatyta atsakomybė už pažeidimą, kurio subjektas gali būti ir vairuotojas, nesantis vairuojamos transporto priemonės savininku ar valdytoju.

Vadovaujantis susisiekimo ministro 2007-03-23 įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto ,,Vinječių formos, jų reikalavimo įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 2 punktu, dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų (taip pat ir laikinai) transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą yra vinjetė, susidedanti iš pagrindinės dalies bei kontrolinio kupono. Pagal šio aprašo 7 punktą, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), įsigiję pažymėtą vinjetę bei ją užpildę ir pagrindinę vinjetės dalį priklijavę prie transporto priemonės priekinio stiklo, kaip reikalaujama naudojimosi instrukcijoje, turi teisę važiuoti magistraliniais keliais, tarp jų ir A14 Vilnius–Utena (10–95,6 km).

Teismas daro išvadą, kad teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Dėl to pareiškėjo veika iš ATPK 148 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į ATPK 148 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas vairuodamas automobilį turėjo šio automobilio dokumentus, kuriuose nurodyta, jog automobilis yra priskirtas N1 klasei. Tokio tipo automobiliai važiuoti magistraliniais keliais gali tik sumokėję transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį. Iš to daroma išvada, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma KET nustatyta pareiga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-05-04 nutartyje, priimtoje byloje Nr. N-887/2007 atskyrė ATPK 148 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytos atsakomybės taikymą. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad tarnybos tikslais transporto priemonę vairuojantis darbuotojas yra atsakingas už mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento neturėjimą (ATPK 148 straipsnio 5 dalis), o pareigą sumokėti mokestį turėjęs įmonės direktorius – už mokesčio nesumokėjimą (ATPK 148 straipsnio 1 dalis).

ATPK 284 straipsnis numato, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į kodekso straipsnį, jo dalį ar teisės aktą, jeigu protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta, bet suklysta nurodant teisės aktą. Šiuo atveju protokole bei nutarime nurodytas mokesčio nesumokėjimo faktas, kas rodo, jog jokio sumokėjimą patvirtinančio dokumento nebuvo. To neneigia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Dėl paminėtų priežasčių teismas laiko galimu veiką perkvalifikuoti nevilkinant proceso. Tuo labiau, kad pagal ATPK 148 straipsnio 5 dalį numatyta mažesnė atsakomybė.

Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jam yra daugiau nei 65 metai (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismas laiko, kad skiriant nuobaudą, šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į pažeidėjo asmenybę bei kitas aplinkybes: A. I. S. vienintelis pajamų šaltinis – senatvės pensija, jis dirba labdaros ir paramos fonde „Maisto bankas“ savanoriu, negaudamas jokio atlyginimo, neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus; ne jis pats, bet labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ turėjo pareigą sumokėti transporto priemonių savininkų ir valdytojų naudotojo mokestį.

Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis ATPK 30² straipsniu, A. I. S. skirtina minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

ATPK 30-1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Reikia pažymėti, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tokiomis priežastimis teismas pripažįsta tai, kad A. I. S. pažeidimą padarė vykdydamas ne komercinę, o labdaros veiklą, Labdaros organizacijai priklausančiu automobiliu išvežiodamas gyventojams labdarą, labdaros organizacijoje dirba negaudamas darbo užmokesčio. Jo veikla turi būti vertinama kaip visuomeniškai svarbi ir remtina. Tuo vadovaudamasis teismas laiko galimu taikyti ATPK 30-1 straipsnį ir pusiau sumažinti sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 128 straipsniu,

nutarė:

A. I. S. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-06-02 nutarimą Nr. F046320 panaikinti.

A. I. S. veiką iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 straipsnio 5 dalį.

A. I. S. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 straipsnio 5 dalį paskirti 150 litų (šimtas penkiasdešimt Lt) baudą.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.