- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-278-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00499-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Šumskas, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- I. S.
- Civilinis atsakovas
- ADB „Gjensidige“
- Nukentėjusysis
- I. O.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovės Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda. Iš I. S. nukentėjusiajam I. O. priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam I. O. priteista 3 029,97 Eur turtinei žalai ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. I. S. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata: 2018 m. sausio 2 d., apie 17.09 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vilniuje, Stepono Batoro g. link Naujosios Vilnios ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Žaliakalnio g. 25 pastatu, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusius pėsčiuosius, ir įvažiavęs į pėsčiųjų perėją automobiliu partrenkė bei sužalojo iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja ėjusius pėsčiuosius V. J. ir I. O., kuriems dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovė Ž. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo priteista 2 999,97 Eur negautų pajamų, pakeisti, priteisiant 1 380,96 Eur negautų pajamų.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ADB „Gjensidige“ atsakomybė yra sutartinė, taigi, draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose, jos pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla draudimo sutarties pagrindu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo nukentėjusiajam I. O. kompensuotiną negautų pajamų dydį. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pateiktų 2017 m. lapkričio 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitų – faktūrų ir Metinės pajamų deklaracijos už 2017 metus, per mokestinį laikotarpį jis iš individualios veiklos gavo 4 000 Eur, iš kurių apmokestinamųjų pajamų yra 2 800 Eur. I. O. mokėtini mokesčiai už 2017 metus – 961,80 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis nedarbingas buvo 9 mėn., šis laikotarpis turi 274 darbo dienas. Vidutinis darbo užmokestis pagal pateiktus duomenis yra 5,04 Eur/d. d. Taigi, nukentėjusiojo I. O. negautos pajamos už minėtą laikotarpį sudaro 1 380,96 Eur (274 d. d. x 5,04 Eur/d. d.). Pirmosios instancijos teismas iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų (4 000 Eur) neišskaičiavo valstybei mokėtinų mokesčių, kurie pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktą turi būti išskaičiuojami, todėl nepagrįstai iš ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam priteisė 2 999,97 Eur negautų pajamų.
4. Nukentėjusiojo I. O. atstovas advokatas R. P. rašytiniuose paaiškinimuose dėl apeliacinio skundo prašo apeliacinio skundo netenkinti.
5. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas negautas pajamas, iš tiesų turėjo iš I. O. per 2017 m. gautų pajamų atimti jo turėtas sąnaudas (1 200 Eur) ir mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), tačiau ne 15%, o 5% dydžio, nes nukentėjusiojo vykdoma veikla yra apmokestinama tokiu GPM tarifu. Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) mokesčiai neturi būti atimami, nes to nenumato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taigi, negautų pajamų dydis turėtų būti ne mažesnis nei 1997,46 Eur.
Teismo posėdžio metu prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neaptarė nukentėjusiojo I. O. dėl nusikalstamos veikos padarymo negautų pajamų dydžio apskaičiavimo, tiesiog priteisė iš ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam jo prašomus 2 999,97 Eur negautų pajamų. Apeliaciniame skunde su tokiu negautų pajamų dydžiu nesutinkama. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundo argumentams, kad negautos pajamos buvo paskaičiuotos netinkamai, t. y. iš per mokestinį laikotarpį iš individualios veiklos gautų pajamų nebuvo atskaityti leidžiami atskaitymai ir valstybei mokėtinas GPM.
7. Kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 ir kt.).
8. Pagal Taisyklių 8 punktą nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Taisyklių 10 punktas numato, kaip negautos pajamos apskaičiuojamos tuo atveju, kai asmuo vertėsi individualia veikla. Tokiu atveju negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį.
9. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).
10. Iš baudžiamojoje byloje esančios Metinės pajamų deklaracijos už 2017 metus matyti, kad nukentėjusysis I. O. iš individualios veiklos per mokestinį laikotarpį gavo 4 000 Eur pajamų, iš kurių apmokestinamųjų pajamų suma yra 2 800 Eur, kadangi 1 200 Eur sudarė leidžiami atskaitymai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad iš apmokestinamųjų pajamų be pajamų deklaracijoje nurodomos 1 200 Eur leidžiamų atskaitymų sumos dar turi būti atskirai apskaičiuojami ir atimami PSD ir VSD mokesčiai. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 11 dalį nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo gautos arba uždirbtos individualios veiklos pajamos, nuo kurių tos įmokos apskaičiuotos. Taigi, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam pasirinkus, kad leidžiami atskaitymai sudaro 30% jo gautų individualios veiklos pajamų, šie mokesčiai yra įtraukti į leidžiamus atskaitymus, todėl jų papildomai atskaityti nereikia. Kaip matyti iš minėtos Metinės pajamų deklaracijos už 2017 metus, nukentėjusiojo vykdoma individuali veikla buvo apmokestinama 5% GPM tarifu. Taigi, nagrinėjamu atveju, GPM yra 140 Eur (2 800 x 0,05). Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo grynąjį pelną per 2017 metus sudarė 2 660 Eur (4 000 – 1 200 – 140). Ši suma, siekiant apskaičiuoti negautų pajamų sumą, vadovaujantis Taisyklių 10 punktu, turi būti dalinama iš praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginama iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Taigi, nukentėjusiojo I. O. negautos pajamos yra 1 996,82 Eur (2 660 : 365 x 274). Būtent tokio dydžio sumą nukentėjusiajam turi atlyginti civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“.
11. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendis keistinas, nes yra netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai – netinkamai išspręstas civilinio ieškinio (negautų pajamų dydžio nustatymo) klausimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovės Ž. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti.
Priteisti iš ADB „Gjensidige“ 2 026,82 Eur (du tūkstančius dvidešimt šešis eurus aštuoniasdešimt du centus) (30 Eur (trisdešimt eurų) už ramentus ir 1 996,82 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt du centus) negautų pajamų) nukentėjusiajam I. O. (I. O.) turtinei žalai atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.