Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. sausio 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (4.1.9.)-D3-5374 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo K. B. atstovas Visvaldas Petryla skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pareiškėjas K. B. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad yra pradėtas rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio iniciatorius pareiškėjas, o projekto tikslas – padalinti žemės ūkio paskirties Žemės sklypą į žemės sklypus ir daliai žemės sklypų pakeiti pagrindinę tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitą (būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Nurodo, kad Aprašo 9 punkte nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nuostatais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Mano, kad patvirtinus Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, kuris yra pradėtas rengti pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 14VĮ-587-(14.14.2.), kartu teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui K. B. nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (4.1.9.)-D3-5374 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Žemės sklypas), žemės naudojimo paskirtį į kitą, o naudojimo būdą nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl Žemės sklypo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į kitos paskirties ir naudojimo būdo nustatymo į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. kovo 18 d. priklauso pareiškėjui. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Remiantis Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendruoju planu (minėta, toliau – ir Kretingos miesto bendrasis planas), patvirtintu 2008 m. gruodžio 18 d. Kretingos rajono savivaldybės sprendimu Nr. T2-322, nustatyta, kad pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo dalis patenka į teritoriją, kuri pažymėta kaip žemės ūkio paskirties žemė, o likusi dalis pažymėta kaip planuojama keisti žemės paskirtį į kitą, ne gyvenviečių ribose atskirų objektų statybai. Minėtų aplinkybių bylos šalys neginčija.

Bylos medžiaga bei bylos šalių paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjas Kretingos rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą pakeisti Žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį į kitą, o naudojimo būdą nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (4.1.9)-D3-5374 „Dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo“ pareiškėjo prašymą atmetė. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis bei Kretingos miesto bendrasis planas. Faktiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta aplinkybė, jog Kretingos miesto bendrajame plane teritorija, kurioje yra pareiškėjo Žemės sklypas, pažymėta kaip žemės ūkio paskirties žemė ir kaip planuojama keisti žemės paskirtį į kitą, ne gyvenviečių ribose, atskirų objektų statybai. Padaryta išvada, kad planavimo tikslai neatitinka Kretingos miesto bendrojo plano sprendinių ir pareiškėjas gali tik dalyje Žemės sklypo keisti paskirti į kitą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (minėta, toliau ir – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 2 punkte nustatyta, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos projektus) formuojant naujus žemės sklypus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai). Aprašo 9 punkte nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, jog žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas yra keičiami tik teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis, Aprašo 2 ir 9 punktai), o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis).

Minėta, jog pagal Kretingos miesto bendrojo plano sprendinius, pareiškėjo Žemės sklypo dalis patenka į teritoriją, kuri pažymėta kaip žemės ūkio paskirties žemė, o likusi dalis patenka į teritoriją, kuri pažymėta kaip planuojama keisti žemės paskirtį į kitą, ne gyvenviečių ribose atskirų objektų statybai. Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu pakeisti Žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį į kitą, o naudojimo būdą nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir teritorijoje (visame Žemės sklype), kurioje pagal Kretingos miesto bendrąjį planą nėra numatytas žemės paskirties keitimas, planuojant atskirų objektų statybą.

Pabrėžtina, jog bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. Bendrojo teritorijų planavimo dokumento visuotinis privalomumas ne kartą yra aptartas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2269/2013). Todėl pareiškėjo siekiamas planavimo tikslas, kad būtų nustatyta Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir teritorijoje, kurioje pagal Kretingos miesto bendrąjį planą nėra numatytas žemės paskirties keitimas su tikslu statyti atskirus objektus, nėra suderinamas su Kretingos miesto bendruoju planu, jam prieštaraujantis. Pažymėtina, jog analogišką išvadą yra padaręs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, jog bendrojo plano sprendinių nesuderinamumas su pareiškėjo nurodytais planavimo tikslais, uždaviniais bei numatoma veikla pagrįstai nulemia neigiamą atsakovo sprendimą, t. y. atsisakymą pakeisti žemės sklypo paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1861-662/2015).

Pareiškėjas teigia, kad pagal teisinių reglamentavimą, vienam žemės sklypui gali būti priskirta tik viena žemės naudojimo paskirtis ir esant aplinkybei, kai žemės sklypas patenka į dvi skirtinas teritorijas, iš kurių vienoje leidžiama tik žemės ūkio veikla, o kitoje – kitos paskirties (gyvenamoji), tai savininkui (pareiškėjui) atsiranda teisė pasirinkti, kurį iš dviejų žemės naudojimo režimų taikyti žemės sklypui.

Aprašas nustato pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas (Aprašo 1 punktas). Aprašo 8 punktas nustato, kad vienam žemės sklypui gali būti nustatyti vienas ar daugiau žemės naudojimo būdų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, pagal kuriuos šis žemės sklypas formuojamas. Žemės sklypams nustatomi Žemės įstatymo 25-29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog vienam žemės sklypui gali būti nustatyti vienas ar daugiau žemės naudojimo būdų (Aprašo 8 punktas), tačiau minėtose nuostatose nėra nurodoma, kad vienam žemės sklypui gali būti nustatomos kelios žemės sklypo paskirtys. Vadinasi, vienam žemės sklypui gali būti nustatoma tik viena žemės sklypo paskirtis. Šią išvadą patvirtina ir Aprašo nuostatų lingvistinis aiškinimas, nes visame Apraše (pvz., Aprašo 1 ir 2 punktuose) žemės ūkio paskirtis visada nurodoma tik vienaskaita, skliausteliuose nenurodant daugiskaitos, nors Apraše nurodant žemės sklypo būdą, iš esmės visada skliausteliuose nurodoma ir daugiskaita. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, kad vienam žemės sklypui gali būti nustatoma tik viena žemės sklypo paskirtis.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad aptariamo Žemės sklypo paskirtis yra tik viena – žemės ūkio. Teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėjo atstovas. Šiuo metu esant pareiškėjo Žemės sklypo tik vienai paskirčiai – žemės ūkio, nėra pagrindo konstatuoti, kad tai prieštarauja Aprašo nuostatoms. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjo Žemės sklypas pagal Kretingos miesto bendrojo plano sprendinius patenka į dvi teritorijas, dar nereiškia, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti vieną iš dviejų naudojimo režimų ir visam sklypui nustatytų tokią paskirtį, kuri iš esmės prieštarautų norminiam aktui – Kretingos miesto bendrajam planui. Teismas pažymi, jog ginčo santykius reglamentuoja viešoji teisė, kurioje negalioja dispozityviškoji taisyklė: leidžiama viskas, kas nėra tiesiogiai draudžiama. Šiuo atveju, viešojoje teisėje galioja imperatyvinis teisinio reguliavimo metodas, kuris remiasi principu viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Kretingos miesto bendrajam planui numatant galimybę tik dalyje Žemės sklypo keisti paskirtį į kitą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, todėl pareiškėjas tik toje Žemės sklypo dalyje turi teisę keisti paskirtį į kitą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Aprašo nuostatos vienam žemės sklypui iš esmės numato tik vieną paskirtį, todėl pareiškėjas, norėdamas pakeisti dalies Žemės sklypo paskirtį, privalo parengti žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą, tikslu padalinti Žemės sklypą. Iš bylos medžiagos matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 14VĮ-587-(14.14.2) jau yra pradėtas rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorius – pareiškėjas, projekto tikslas – padalinti žemės ūkio paskirties Žemės sklypą į žemės sklypus ir daliai žemės sklypų pakeisti pagrindinę tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitą (būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Taigi, patvirtinus žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, kuris jau yra pradėtas rengti pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 14VĮ-587-(14.14.2.), kartu teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (Aprašo 9 punktas).

Įvertinusi teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo Žemės sklypo paskirties keitimas yra galimas tik dalyje sklypo, t. y. kurioje Kretingos miesto bendrasis planas numato atskirų objektų statybą.

Dėl kitų skundo argumentų

Pareiškėjo skundas argumentuojamas ir tuo, kad skundžiamas sprendimas netinkamai motyvuotas, nenurodytas teisinis prašymo netenkinimo pagrindas.

Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą

Skundžiamo sprendimo turinys laidžia spręsti, jog jame nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis sprendimas priimtas, t. y. Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis bei norminis teisės aktas – Kretingos miesto bendrasis planas, o faktiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo Žemės sklypo dalis patenka į žemės paskirties teritoriją, todėl pareiškėjas gali tik dalyje Žemės sklypo keisti paskirtį į kitą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tokiu būdu, skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. (4.1.9.)-D3-5374 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl netenkintinas reikalavimas jį panaikinti. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo ir nepanaikinus skundžiamo sprendimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl Žemės sklypo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į kitos paskirties ir naudojimo būdo nustatymo į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo K. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.