- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2-16685-674/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00907-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- Ž. P.
- Atsakovas
- I. S.
- Kategorijos
- 2.6.2.2Laidavimas
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. P. ieškinį atsakovei I. S. dėl skolos, nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė Ž. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės I. S. 1476,03 Eur skolos, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2.1 Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. liepos 3 d. Laidavimo sutartimi tarp Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas (šiuo metu - UAB „B2 Impact“) kaip kredito davėjo, ir ieškovės Ž. N. (šiuo metu – P.), kaip laiduotoja, laidavo, t.y. įsipareigojo atsakyti Kredito davėjui už visus atsakovės I. S., kaip kredito gavėjos įsipareigojimus, kylančius iš Vartojimo kredito sutarties Nr. 0801223/16Ia. Laidavimo sutartimi laiduotoja, t.y. ieškovė tapo solidariai atsakinga Kredito davėjui už atsakovės asmeniškai prisiimtus įsipareigojimus.
2.2 Paaiškino, kad ji atsakovės prašymu tuo metu sutiko laiduoti už jos asmenines prievoles Kredito davėjui, kadangi atsakovę su ieškove sieja giminystė, jos pusseserės. Ieškovė pasitikėjo atsakove ir sutiko jai padėti gauti, kad gautų paskolą. Atsakovė žadėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, laiku grąžinti paskolą, tikino, kad dėl to ieškovė niekaip nenukentės. Po kiek laiko atsakovė be ieškovės žinios prisiėmė papildomus įsipareigojimus padidindama paskolą. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir paskolos negrąžino. Kredito davėjas kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš pagrindinės skolininkės, t.y. atsakovės, ir laiduotojos, t.y. ieškovės. 2012 m. gruodžio 27 d. Širvintų rajono apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą dėl 2037,31 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkių I. S. ir Ž. P.. Atsakovė teismo įsakymo nevykdė, dėl ko išieškotojas, t.y Kredito davėjas, kreipėsi į antstolę Vilmą Leskevičiene dėl priverstinio skolos ir palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkių. Atsakovei ir toliau nevykdant savo asmeninių įsipareigojimų, bei neturint oficialių pajamų ar turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, areštuotos ieškovės banko sąskaitose esančios lėšos, pajamos, kadangi tuo metu, t.y. 2013 metais, ji dirbo pagal darbo sutartį ir gaudavo pajamų. Tai iš esmės apsunkino ieškovės gyvenimą. Pajamų, likusių po lėšų nurašymo, pragyvenimui nepakakdavo, todėl ieškovė buvo priversta keisti darbo pobūdį ir 2016 metais nutraukė darbo sutartį, įstojo į darbo biržą ir baigusi kirpėjos kursus nuo 2017 metų pradėjo dirbti kirpėja, verstis individualia veikla, kuria verčiasi iki šiol.
2.3 Nurodė, kad ji neturėjo pakankamai pajamų, kad iš karto visa apimtimi padengtų atsakovės asmeninius įsipareigojimus, nes turėjo du nepilnamečius vaikus: dukrą G. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų D. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Dėl priverstinio išieškojimo ilgus metus ieškovės banko sąskaitose esančios lėšos buvo areštuotos, nurašomos, dėl ko ieškovės kreditingumo rodikliai buvo neigimai, ji neturėjo galimybės savo ir šeimos reikmėms prisiimti įsipareigojimus būsto įsigijimui ar kitiems poreikiams. Be to, nuo tokios situacijos, pritaikyto arešto lėšoms, ieškovė patyrė nuolatinį stresą, nerimą ir baimę, nuo kurių išsivystė nervinės ligos: 2019 metais ieškovė susirgo (duomenys neskelbtini) ir teko vartoti antidepresantus, nuolat leidžiasi geležį, taip pat receptinį vaistą Gabapentiną: raumenis atpalaiduojantys, nuo smulkiųjų audinių (duomenys neskelbtini) vaistas. Ieškovei diagnozuota (duomenys neskelbtini) - daugelio periferinių nervų pakenkimas, kuris pasireiškia jutimo ir audinių mitybos sutrikimais dėl sutrikusios vegetacinės inervacijos, bei raumenų paralyžiais. Ieškovė yra įsitikinusi, kad visi negalavimai buvo sukelti nuolatinio ilgus metus besitęsiančio streso ir nerimo dėl Atsakovės skolos išieškojimo iš Ieškovės pajamų, dėl Atsakovės pažadų netęsimo ir atsisakymo vykdyti savo asmenines prievoles. Tai, kad visi sutrikimai kilo iš lėtinio streso patvirtina ir gydytojai. Atsakovės skolos išieškojimo jos galimybės laisvai disponuoti savo lėšomis buvo iš esmės apribotos, jos kreditingumo rodikliai buvo neigiami, vertina ne mažesne kaip 3000 Eur suma. Tokio dydžio neturtinę žalą Atsakovė privalo atlyginti Ieškovei, kompensuojant jos praradimus ir moralinę žalą.
2.4 Dėl areštuotų lėšų banko sąskaitose ieškovė ir jos šeima neturėjo galimybės įsigyti nuosavo būsto, todėl ilgus metus nuomojasi butą. Atsakovė iš pradžių žadėjo padengti įsiskolinimą, bet vėliau jo nemakėjo. Per visus dešimt metų atsakovė ieškovei grąžinusi viso 1 578,74 Eur, 778.74 Eur sumą už atsakovę sumokėjo jos giminaitė, 800 Eur suma perduota grynais pinigais. Nebegalėdama toliau laukti 2024 m. rugpjūtį, ieškovė kreipėsi į advokatę dėl teisinių pagalbos sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Atstovė kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad ieškovei ji negrąžinusi 229,57 Eur sumos. Taip pat Atsakovei buvo pateikta informacija iš antstolės apie tai, kiek liko išieškoti palūkanų bei vykdymo išlaidų. Atsakovės buvo prašoma ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos padengti visą likusią neišieškotą sumą vykdomojoje byloje, t.y. sumokėti 1 107,43 Eur palūkanų bei priskaičiuotas visas vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje. Atsakovė šio reikalavimo neįvykdė.
2.5 Pažymėjo, kad ieškovės žiniomis atsakovė po savo motinos mirties, turėdama kreditorinių įsipareigojimų ir laiduotoją, atsisakė mamos palikimo. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovė nesąžiningai atsisakė jai pagal įstatymą priklausiusio palikimo, kad neįgyto turto ar lėšų iš kurių būtų galimybė padengti likusią neišieškotą sumą vykdomojoje byloje. Dėl tokio nesąžiningo atsakovės elgesio ieškovė iš esmės nukentėjo, nes iš savo ir savo sutuoktinio lėšų buvo padengta atsakovės skola ir palūkanos bei vykdymo išlaidos. Ieškovės sutuoktinis už ją galutinai atsiskaitė 2024 m. spalio 3 d. ir spalio 4 d. mokėjimo pavedimais, padengdamas likusias 1 107,43 Eur dydžio palūkanas bei 139,04 Eur vykdymo išlaidas. Vykdomoji byla užbaigta. Šiai dienai ieškovė, kaip atsakovės laiduotoja, yra įvykdžiusi atsakovės piniginę prievolę ir padengusi 1 382,70 Eur skolą, 1 107,43 Eur palūkanas bei sumokėjusi 564,64 Eur dydžio vykdymo išlaidų. Atsakovė ieškovei grąžinusi 1 578,74 Eur sumą, liko negrąžinta 1 476,03 Eur suma.
3. Atsakovei I. S. procesiniai dokumentai įteikti tinkmai. Per teismo nustatyta laiką atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka šalys informuotos tinkamai. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp Balti investeeringute Grupi Pank AS filialo (Kredito davėjas) ir Ž. N. (šiuo metu – P.) kaip laiduotojos 2008 m. liepos 3 d. buvo sudarytas laidavimo sutartis, kuria laiduotoja laidavo už I. S., kaip kredito gavėją, kur laidavimas kilo iš vartojimo kredito sutarties Nr. 0801223/16la. I. S. kaip kredito gavėja su BIGBANK AS filialu buvo sudariusi susitarimą Nr. 2 dėl kredito sumos padidinimo pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 0801223/16la, bendra kredito suma 2 445,70 Eur. Atsakovei I. S. tinkamai nevykdant sutarties sąlygų, Širvintų rajono apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1062-94, dėl 2 037,31 Eur skolos, 1 107,43 Eur palūkanų išieškojimo. Antstolė Vilma Leskevičienė 2024 m. rugsėjo 18 d. pateikė informaciją Nr. S-24-130-19809, kad ji vykdo išieškojimą UAB ,,B2 Impact“ naudai, skolininkas Ž. P. (vykdomoji byla Nr. 0130/13/00503), nurodyta, kad išieškota 1 382,71 Eur skolos ir 425,60 Eur vykdymo išlaidų, o iš solidarios skolininkės I. S. išieškota 654,60 Eur skolos. Liko neišieškota iš solidarių skolininkių 1 107,43 Eur palūkanų ir 139,04 Eur vykdymo išlaidos. 2024 m. rugsėjo 19 d. Ž. P. atstovė advokatė S. Arnašiūtė, el. paštu siuntė I. S., t.y. atsakovei prašymą, kuriuo prašoma padengti 1 107,43 Eur palūkanas ir priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Nurodyta, kad I. S. ieškovei Ž. P. yra sumokėjusi, t.y. grąžinusi, 1 578,74 Eur skolos, tai dienai buvo negrąžinta 229,57 Eur. 2024 m. spalio 3 ir 4 dienomis, Ž. P. į antstolės V. Leskevičienės depozitinę sąskaitą sumokėjo 1 107,43 Eur palūkanų ir 139,04 Eur vykdymo išlaidų. 2024 m. spalio 4 d. antstolė Vilma Leskevičienė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-130-21193, kur nurodyta, kad vykdomoji byla Nr. 0130/13/00503 užbaigiama visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Iš Ž. P. AB SEB banko išrašo matyti, kad Ž. P. per 2023-2024 metus padengė 1 097,99 Eur skolos.
5. Paskolos gavėjas turi pareigą grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnis). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.78 straipsnio 3 dalimi, laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraatsakoviai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant solidariai pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybei kreditoriui, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju matyti, kad antstolė V. Leskevičienė vykdydamas išieškojimą iš solidarių skolininkių I. S. ir Ž. P. išieškojo bendrai 2 037,31 Eur skolą ir 1 107,43 Eur palūkanas (iš Ž. P. 1 382,71 Eur skolos ir 1 107,43 Eur palūkanų, iš I. S. 654,60 Eur skolos), taip pat 564,64 Eur vykdymo išlaidų, kurias sumokėjo Ž. P.. Atsižvelgiant į tai kas aptartą aukščiau, įvertinus visas nustatytas aplinkybes galima teigti, kad ieškovė įrodė, jog prašomos sumos iš atsakovės turi būti priteistos, nes ieškovė Ž. P. kaip laiduotoja ir solidari skolininkė, Kredito davėjui, t.y. UAB ,,B2 Impact“ sumokėjo įsiskolinimą ir sumokėtų sumų gali reikalauti iš kredito gavėjos, t.y. atsakovės I. S..
7. CK 6.83 straipsnio 1 dalis nustato, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu laidavimas atsirado skolininko prašymu ar sutikimu, tai prievolę įvykdęs laiduotojas turi teisę papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu susijusius nuostolius, taip pat reikalauti palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą, nors pagrindinė prievolė palūkanų ir nenumato. Jeigu laidavimas atsirado be skolininko žinios, laiduotojas turi teisę reikalauti tik to, ką skolininkas būtų privalėjęs sumokėti be laidavimo, įskaitant nuostolius. CK 6.83 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos.
8. Nagrinėjamu atveju žinoma, kad laidavimas atsirado atsakovės I. S. prašymu, ieškovė ir atsakovė yra giminaitės ir Ž. P. sutiko laiduoti už I. S., siekiant jai padėti gauti kreditą.
9. Vadovaujantis CK 6.83 straipsnio 1 dalimi, laiduotojai, t.y. atsakovei Ž. P., įvykdžius prievolę UAB ,,B2 Impact“, perėjo visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, todėl laiduotoja turi reikalavimo teisę sumokėtą sumą išsiieškoti iš skolininkės, t.y. atsakovės I. S..
10. Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovė įvykdė prievolę kreditorei 3 0574,77 Eur sumoje, kurių 1 578,74 Eur atsakovė grąžino ir likusi negrąžinta suma yra 1 476,03 Eur, todėl ieškovei perėjo visos kreditoriaus teisės pagal minėtą prievolę, taip pat teisė papildomai reikalauti iš atsakovo (pagrindinio skolininko) atlyginti visus su laidavimu susijusius nuostolius ir palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, kuri byloje pasyvi, būtų sumokėjusi likusią nesumokėtą 1 476,03 Eur sumą.
11. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principais, įvertinus visus pateiktus įrodymus ir ieškinyje išdėstytus argumentus, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovės priteistina ieškovės naudai 1 476,03 Eur skola.
12. Taip pat ieškovė Ž. P. iš atsakovės I. S. prašė priteisti 3 000 Eur jos patirtos neturtinės žalos, kurią grindė patirtais išgyvenimais, ilgiau nei dešimčiai metų areštuotomis jos banko sąskaitomis, patirtais sveikatos sutrikimais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl ko teko vartoti ir tebevartoja vaistus.
13. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio kriterijai numatyti minimo straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civiliniame kodekse nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti šalių elgesį. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė Ž. P. savanoriškai, paprašyta giminaitės, t.y. atsakovės I. S., sutiko už ją laiduoti, kad ši gautų kreditą. Pažymėtina, kad laidavimas nėra momentinis veiksmas. Kaip matyti iš laidavimo sutarties, ieškovė buvo supažindinta su laiduotojo pareigomis, atsakomybe, galimomis grėsmėmis. Ž. P. laisva valia prisiėmė įpareigojimus, kaip atidus ir rūpestingas asmuo besielgiantis atitinkamoje situacijoje, prisiimant laiduotojos pareigas ji turėjo vertinti ir savo galimybes dengti skolą atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė sutiko padėti atsakovei, tai gi ir suvokė kokius įsipareigojimus laiduodama prisiima. Iš bylos duomenų matyti, kad skola buvo 2 037,31 Eur, kurių dalį (654,60 Eur) sumokėjo pati kredito gavėja, t.y. atsakovė. Bendrai priteistas įsiskolinimas buvo 3 144,74 Eur. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei sumokėjus įsiskolinimą atsakovė jai jau grąžinusi, 1 578,74 Eur, t.y. jau grąžinusi visa skolą ir dalį vyksymo išlaidų (382,70 Eur). Iš aptarto matyti, kad atsakovė nėra linkusi spalstytis, nedengti įsiskolinimo Ž. P.. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrįsto pagrindo įžvelgti atsakovės nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu.
15. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dėl pajamų arešto pasunkėjo jos gyvenimas, nepakakdavo lėšų, nuomojosi butą, nes negalėjo prisiimti finansinių įsipareigojimų ir įsigyti nuosavą būstą, ieškovė buvo priversta keisti darbą. Teismas sutinka, kad ieškovei teko patirti tam tikrus suvaržymus, tačiau atitinkamoje situacijoje ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ji kaip laiduotoja yra solidariai su atsakove atsakinga už kredito savalaikį išmokėjimą. Ieškovė taip pat turėjo būti sąžininga ir apdairiai vertinti situaciją, esant priteistai skolai siekti ją kuo skubiau išmokėti, kad nedidėtų palūkanos ir vykdymo išlaidos. Treismo vertinimu 2 037,31 Eur skola ir priteistos 1 107,43 Eur palūkanos nėra itin didelė suma, kurią savalaikiai ir dalimis mokant nebūtų įmanoma išmokėti. Pažymėtina ir tai, kad ne visas atsakovės darbo užmokestis buvo areštuotas, o atitinkama jos dalis; be to turint išlaikytinių, pagal prašymą, areštuotina suma mažinama po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui (CPK 736 straipsnis). Kaip nurodo ieškovė, ji buvo priversta keisti darbą. Į bylą nėra pateikta darbo sutartis iš kurios būtų galima vertinti kokiu pagrindu buvo nutraukti darbo santykiai su prekybos tinklu Rimi. Atitinkamu atveju teismas laiko, kad ieškovė darbo santykius nutraukė savo noru, t.y. ji laisva valia prisiėmė riziką, būsiančią nutraukus darbo santykius, ir savanoriškai apsisprendusi siekė kurti kitus darbo santykius. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atitinkamose gyvenimo situacijose – keičiant darbą, prisiimant tam tikrus įsipareigojimus ir atsakomybes, žmogus patiria streso, atitinkamų išgyvenimų ir nerimo, tačiau tai yra įprastos gyvenimo būsenos.
16. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl kurių teko/tenka vartoti vaistus. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei Ž. P. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), t.y. po gimdymo. Pateikti duomenys ir, kad ieškovei diagnozuota (duomenys neskelbtini). Tačiau iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti ir neginčytinai teigti, kad būtent dėl su laidavimu susijusių aplinkybių ieškovė patyrė sveikatos problemų ir tenka vartoti vaistus.
17. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog patirta neturtinė žala tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusi su laidavimu, todėl nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo tenkinti ieškio dalį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šioje dalyje ieškinys netenkintinas.
18. LR CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys patenkintas iš dalies, patirtos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 101 Eur žyminio mokesčio. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti ir advokatės atstovavimo išlaidas, kurių įrodymus pateikti žadėjo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, tačiau minimas išlaidas pagrindžiančių įodymų byloje iki jos išnagerinėjimo pabaigos nėra pateikta. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 33,31 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
20. Teismas patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 23,79 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 476,03 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 03 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 476,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, 2024 m. spalio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 33,31 Eur (trisdešimt tris eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.