Kauno apylinkės teismo įsakymas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivė, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. 2017 m. gegužės 10 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme, panaudojo fizinį smurtą prieš mažametę dukrą A. M., gim. (duomenys neskelbtini) tai yra tyčia sudavė vieną smūgį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu į nugarą ir vieną smūgį į blauzdos išorinį paviršių, tuo padarydama nukentėjusiajai A. M. juosmens dešinės pusės sumušimą su paviršiniais smulkiais odos nubrozdinimais, odos nubrozdinimą kairės blauzdos išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kuo nežymiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios A. M. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., grindžiamas šiais duomenimis:

K. M. visišku prisipažinimu ir jos įtariamojo apklausos metu duotais parodymais, kad 2017-05-10 vakare išmaudžius dukrą, norėjo jai iššukuoti plaukus, tačiau A. nesidavė ir bėgo nuo jos. Supykusi ranka sudavė dukrai per nugarą ir norėjo pagavusi suduoti dar, tačiau galėjo pataikyti dukrai į koją. Smūgiai nebuvo stiprūs, dukra nuo jų nukritusi nebuvo, neverkė. Prieš kelias dienas iki įvykio, nešdama iš malkinės malkas, dukra buvo nukritusi nuo laiptų priešais namą ir jai ant kojos liko nubrozdinimas. Mano, kad nuo jos suduotų dvejų nestiprių smūgių jokių sužalojimų neliko. Supranta, kad įvykdė nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Dukra iki šiol gyvena su laikina globėja (b.l.90-91, 97-100, 103-105).

Nukentėjusiosios A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jos santykiai su mama K. yra blogi, nes ji mušasi. Jai skiriant su pagaliais besimušančius tėtį ir mamą, mama su pagaliu sudavė jai stovinčiai į nugarą bei į kairę koją. Ji nukrito ir ilgai gulėjo. Paskui nuėjo namo, kaip mama liepė. Jai skaudėjo nugarą ir koją, bėgo kraujas. Mama atėjusi namo paslydo ir supyko. Kai mama ir tėtis mušėsi lauke buvo dėdukas J. M. ir viską matė, pasakė, kad iškvies policiją. Policija buvo atvažiavusi, bet ji paprašė tėčio ir mamos neišsivežti. Mokykloje iš kojos pradėjo bėgti kraujas ir tai pamatė vaikai bei auklėtoja (b.l.14).

Specialisto išvada Nr. G1270/2017(02), kad A. M. padaryta juosmens dešinės pusės sumušimas su paviršiniais smulkiais odos nubrozdinimais, odos nubrozdinimas kairės blauzdos išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, yra 1-2 paros senumo, susidariusios nuo traumuojančių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, nėra tipiški griuviminei traumai, tikėtina pašalinės jėgos poveikis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.18-19).

Liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-05-15 įsakymą ji yra A. M., gim. (duomenys neskelbtini) laikina globėja ir gyvena pas ją. Iki 2017 m. gegužės 15 d. A. M. gyveno pas savo tetą L. B.. Kai A. M. atvyko gyventi pas ją, ant jos nugaros juosmens srityje ir ant sėdmenų matė nubrozdinimus. Ar buvo mėlynės ant nugaros, pasakyti negali, gal kelios pavienės mėlynės ir buvo. Paklausta apie sužalojimus, A. M. pasakė, kad nukrito nuo laiptų kai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Pasakius, kad ji jau seniai negyvena (duomenys neskelbtini) kaime, A. M. nieko neatsakė. Ant kairės kojos blauzdos priekyje buvo paraudimas. A. M. nenorėjo kalbėti apie įvykį, po kurio ji buvo paimta iš šeimos. Pradžioje sakė, kad netyčia pamelavo, kad mama ją mušė su pagaliu, todėl ją paėmė iš mamos. Po jų pokalbių su mama, paklausta ar ji nori grįžti pas mamą, A. M. sakydavo, kad kai mama pokalbio metu su ja verkia, jai jos gaila, tačiau grįžti pas mamą nenori. Paklausus, kodėl nenori grįžti pas mamą, ji atsako, kad mama negera. A. M. mama skambina kasdien, tačiau aplanko labai retai. Paskutinį kartą buvo prieš du mėnesius. A. M. nieko nepasakojo, kas įvyko tarp jos ir mamos. Yra sakiusi, kad ,,kai ji prisidirbdavo, mama mušdavo ją su ranka“. Mušė, kai ji iš namų išėjo jos neatsiklausus (b.l.49-52).

Liudytojos L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-05-11 paskambino Jonavos r. savivaldybės VTAS inspektorius V. K. ir pranešė, kad įtaria K. M. sumušus savo dukrą A. M.. Ji sutiko ją laikinai globoti, nes ji yra K. M. mamos sesuo. Po pokalbio ji paskambino K. M. sužinoti kur yra A. K. M. telefonu pasakė, kad A. gal užėjo pas kaimynę, tačiau ten jos nerado. Liepė K. M. eiti į mokyklą ieškoti dukros. Po kurio laiko K, M. paskambino ir pasakė, kad atėjus į mokyklą, jai su dukra pasimatyti neleido, įtariant, jog ji sumušė A. K. M. jai sakė, kad ji dukros nemušė, kad A. viską išsigalvojo. A. M. labai apsidžiaugė, kad kurį laiką ji pagyvens pas ją. Pas A. M. juosmens srityse ir kairės kojos blauzdos išoriniame paviršiuje matė kraujosruvas. Paklausinėjus kas atsitiko. A. M. pasakė, kad ji pamelavo (kaip suprato) mokytojai, kad mama ją sumušė. Apžiūros metu pas ekspertą ji girdėjo kaip A. M. ekspertui pasakė, kad ji įsiterpė tarp mamos ir tėvo, kurie barėsi ir mama ją užgavo. Ji nebuvo sutrikusi ar išsigandusi; buvo rami, galima sakyti linksma. Nuo 201705-15 A. M. globoja R. K.. Pastebėjo, kad A. M. gali pameluoti, tačiau ir K. M. yra linkusi meluoti, uždaro būdo (b.l.59-62).

Liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokyklos - daugiafunkciame centre priešmokyklinio ugdymo pedagoge. Nuo 2017-05-04 mokyklą pradėjo lankyti A. M., gim. (duomenys neskelbtini). 2017-05-10 grupėje buvo šventė, A. M. deklamavo eilėraštį, šventėje dalyvavo ir A. M. mama. Kitą dieną, t. y. 2017-05-11 pamatė A. M. sėdint ant sofos, galvą padėjus ant atlošo. Paklausta kas atsitiko, A. M. atsakė, kad jai visur skauda - nugara, kojos ir rankos. Pakėlusi rūbelius ant nugaros liemens srityje pamatė šašais padengtus nubrozdinimus. Virš jų nugaros kairėje pusėje buvo mėlynė. Ant kojos žemiau kelio pamatė mėlynę ir nubrozdinimus. Ant rankų sužalojimų nepastebėjo. A. M. pasakė, kad užvakar mama ją mušė su ilgu diržu, už tai, kad nėjo miegoti (b.l. 64-65).

Liudytojos M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-05-11 apie 12.00 val. jai buvo pranešta, kad A. M. skauda visą kūną. Pokalbio metu A. M. pasakė, kad patėvis V. dažnai geria ir konfliktuoja su mama ir vieno konflikto metu, norint juos išskirti, mama trenkė per nugarą ir užgavo koją. Pasakė, kad mama prašė niekam apie tai nesakyti. Ji mergaitę nuvedė pas gydytoją (b.l.67).

Liudytojos R. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-05-11 į jos kabinetą (duomenys neskelbtini) miestelyje, socialinė darbuotoja atvedė A. M., kuri skundėsi kairio šono ir kojos blauzdos apatinės dalies skausmu. Mergaitė paaiškino, kad norėjo išskirti tarpusavyje besimušančius mamą su V., apginti mamą, tačiau kuris ją užgavo nepasakė (b.l.69).

Liudytojos R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nuo 2017 m. balandžio mėnesio pabaigos į namą (duomenys neskelbtini)., gyventi atsikraustė K. M. su šeima - dukra A., broliu J. ir sugyventiniu V.. Ji (R. Š.) su šeima gyvena namo kitame gale. Palaiko su jais draugiškus kaimynystės santykius, jokių barnių, konfliktų jų šeimoje negirdėjo. A. M. dažnai ateina į jos kiemą, žaidžia su jos vaikais. Ant jos kūno, veido jokių sužalojimų nepastebėdavo. Dieną prieš įvykį, kai A. M. buvo paimta iš šeimos, matė ją, tačiau mergaitė nesiskundė, kad jai ką nors skauda, ar ją kas mušė. Konflikto lauke tarp K. M. šeimos narių prieš A. M. paėmimą iš šeimos nebuvo. Ji būtų girdėjusi. A. M. bendrauja su jos dukra S., jos yra klasiokės, niekada A. M. nėra sakiusi, kad ją muša mama ar kitas šeimos narys. Jokių sužalojimų ant A. M. kūno nėra pastebėjusi (b.l.71-72).

Liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nuo 2017 m. balandžio mėnesio pabaigos jis kartu su sesers K. M. šeima persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą. Prieš tai visi gyveno pas tėvą J. M. (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau tėvas dažnai geria, provokuoja konfliktus, draudžia valgyti jo maistą, todėl jie išsikraustė į savo namą kitame kaime. Sesuo K. apie pusmetį gyvena su sugyventiniu V. G., jų santykiai geri, niekada nesibara, vienas prieš kitą nesmurtauja. K. M. augina 6 metų dukrą A., jų santykiai geri. Sesuo dukros niekada nemušė. Kai A. M. blogai pasielgia, K. M. gali tik pakelti balsą, tačiau jokių smūgių jai niekada nėra sudavusi. A. M. gerai sutaria ir su V. G., jį vadina tėčiu. 2017-05-10 apie 21 val. su V. G. po darbo grižo namo, tuo metu K. M. maudė dukrą, matė ant A. M. nugaros nudraskymus. Ji sakė, kad jai skauda nugara. Manė, kad dėl ant nudraskytų vietų papuolusio muilo. Kitų sužalojimų nebuvo. K. M. išmaudė dukrą ir paguldė ją miegoti. Jis su V. G. pavalgė ir iš karto ėjo miegoti. Jokio konflikto ar barnių negirdėjo. Kitą dieną K. M. telefonu pranešė, kad A. M. paimta iš mokyklos ir perduota L. B.. Apie tai, kad ant A. M. kojos yra mėlynė, sužinojo iš K. M., o ji sužinojo iškviesta į policiją. A. M. maždaug savaitę prieš įvykį buvo nukritusi nuo stačių laiptų į namą. Skundėsi, kad skauda kojas. A. M. turi dviratį, su kurio važinėja ir kartais nukrenta, nusibrozdina. Vėliau paaiškėjo, kad namie yra blusų ir visi buvo apkandžioti. A. M. dažnai mėgsta pameluoti. Kai sesuo K. M. pradėjo gyventi su V. G., tapo rami. V. G. yra geras ramus žmogus, visi gerai sutaria (b.l.74-75).

Liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nuo 2017 m. sausio mėn. gyvena kartu su K. M. (duomenys neskelbtini) kaime. Kartu gyvena jos brolis J. M., jie kartu dirba miške. 2017-05-10 su J grįžo namo apie 20 val. K tuo metu maudė savo 6 metų dukrą A. Ant A. kūno jokių sužalojimų nematė, tik nukasymo žymės, nes namuose yra blusų. Jokių konfliktų nevyko, visi ramiai nuėjo miegoti. Apie A. sužalojimus sužinojo tik apklausos metu. Ji mėgsta pameluoti, prifantazuoti. Pas juos jokių konfliktų nebūna. Konfliktai buvo kai gyveno pas K. tėvą, kuris vartoja alkoholį, provokuoja konfliktus, todėl jie išsikraustė, nes norėjo gyventi ramiai (b.l.77-78).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad K. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir savo nusikalstamais veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai A. M., todėl jos padaryta veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3 d., kvalifikuota tinkamai.

Prokurorė siūlo kaltinamajai K. M. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. padarymą, skirti 30 parų arešto bausmę, taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę mažinti ?.

Kaltinamoji K. M. sutinka, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l.128-130, 131-132). Baudžiamoji byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji anksčiau neteista (b.l.117), administracine tvarka nebausta (b.l.118); VŠĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b.l.123), nedirba (b.l.119-120).

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajai už jos padarytą nusikalstamą veiką gali būti pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę.

Civilinio ieškinio nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su A. M. apklausos įrašu paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamajai iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., ir nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu; sumažinus bausmę K. M. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. M. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. M. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to – baigti ją taikyti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su A. M. apklausos įrašu palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.