Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant adv. padėjėjui Mindaugui Barkauskui, prokurorui Gintarui Jasaičiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo J. B. gynėjo advokato Jovito Elzbergo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas advokato Jovito Elzbergo pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. J. nušalinimo nuo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 208 str. 2 d., 209 str., 228 str. 1 d., 229 str. dėl AB aviakompanijos „L. A.“ privatizavimo, dėl AB „F. – L. A.“ bei su ja susijusių įmonių ir asmenų veiklos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi tokio pareiškimo netenkino, argumentuodamas tuo, jog prokuroro G. J. nušalinimo pagrindų nenustatyta.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. pradžioje, t. y. prieš penkis metus. 2013-11-06 šiame ikiteisminiame tyrime atlikta eilė kratų pas fizinius asmenis. Nors kratos buvo atliekamos privačiose valdose, nepatraukė niekieno dėmesio, tačiau apie tai oficialiai informuota visuomenė. Būtina įstebėti, kad informacijos atskleidimas apie po 5 metų nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo atliktas kratas pas fizinius asmenis, kurie buvo susiję su bankrutuojančia bendrove (pvz. - yra jos kreditoriai), viešas įtarimų reiškimas jiems, atskleidžiant ikiteisminio tyrimo duomenis, taip pat tiesioginis su tyrimu susijusių bendrovių įvardijimas rodo, kad tyrimui vadovaujantis prokuroras siekia dirbtinai sukelti visuomenės susidomėjimą atliekamu tyrimu ir pakenkti kitų proceso dalyvių dalykinei reputacijai.

2013-11-06 ikiteisminiame tyrime buvo surašyta keliolika pranešimų apie įtarimą. J. B. pranešimas apie įtarimą įteiktas 2013-11-12, tą pačią dieną jis apklaustas įtariamuoju. Tačiau dar neįteikus pranešimų apie įtarimą ir neapklausus įtariamųjų, ne vėliau kaip 2013-11-06 prokuroras G. J. išreiškė išankstinę nuostatą, kad byla po dviejų - trijų mėnesių bus perduota teismui. Taip pat prokuroras G. J., ne vėliau kaip 2013-11-11, t.y. dar iki įtariamųjų apklausų, viešai nurodė, kad „aš stengsiuosi veikti, kad ji kuo greičiau teismą pasiektų. Jeigu nebus kliūčių mes savo darbą padarysime per 2 ar 3 mėnesius“.

Kaip nurodoma skunde, ikiteisminio tyrimo duomenų viešinimas, vienpusis jų komentavimas ne tik sukėlė pagrįstų abejonių dėl tyrimui vadovaujančio prokuroro šališkumo, bet ir kitas neigiamas pasekmes - Bankrutuojanti F. - L. A. 2008 metais, dar iki bankroto proceso pradžios, padavė į teismą Latvijos Respublikos nacionalines įmones A. B. C. (toliau - A.) bei Rygos oro uostą (toliau - R.) ir reikalauja iš jų priteisti 199,830 mln. Lt padarytos žalos, o ginčo esmė ta, kad F.-L. A. buvo padaryta žala tuo, jog A. 2004 – 2008 metų laikotarpiu, siekdama išstumti F.-L. A. iš rinkos, dempingo kainomis, t. y. mažesnėmis nei savikaina, vykdė skrydžius tais pačiais maršrutais ir beveik tuo pačiu laiku kaip ir F. -L. A.. A. savo skrydžius siūlė ekonominės logikos neturinčiomis kainomis, bilietų kainos neatpirko A. išlaidų, todėl tokios kainos pačiai A. įmonei buvo nuostolingos ir A. iš skrydžių patyrė nuostolius. Atsižvelgdama į tokią buvusią situaciją ir turėdama tikslą neprarasti klientų, F.-L. A. taip pat turėjo pradėti siūlyti skrydžius tokiomis kainomis, kokiomis juos siūlė A., t.y., siekdama išlikti rinkoje, F.-L. A. privalėjo pradėti veikti nuostolingai - pardavinėti skrydžių bilietus mažesne kaina nei savikaina. Akcentuotina, kad tokia kova 2004 - 2008 metais nuolat vyko tam tikruose maršrutuose: A. pardavinėjo bilietus žemiau nei savikaina (dempingas) tam, kad sukeltų F.-L. A. nuostolius ir išstumtų iš rinkos, o F. bandė priešintis ir turėjo veikti nuostolingai vien tam, kad neprarastų klientų.

A. visą šį ilgą laikotarpį nuo 2004 metų iki 2008 metų galėjo dempinguoti bilietų kainą dėl to, jog: a) gavo tiesioginę paramą iš Latvijos Respublikos Vyriausybės (tiesioginis dotavimas iš biudžeto virš 11 mln. Lt per metus); b) pagal sudarytą sutartį gavo išskirtines sąlygas Latvijos Respublikos Vyriausybei priklausančiame Rygos oro uoste - 80% dydžio nuolaidą visoms Rygos oro uosto paslaugoms, kai tuo tarpu kitos skrydžius vykdžiusios įmonės (F.-L. A., „B. A.“ ir kitos) arba negavo jokių nuolaidų, arba turėjo 10% dydžio nuolaidas.

2013-09-02 teismo paskirtas ekspertas nustatė, jog maršrutuose, kuriuose dempingo kainomis veikė A., per 2004-2008 metus F. patyrė 149 863 591 Lt nuostolį. Byla dėl žalos dydžio nustatymo turėjo būti nagrinėjama 2013-11-21.

Šis aprašytas teismo procesas, jo metu priimti sprendimai, leido daryti labai pagrįstą išvadą, kad galutinis teismo sprendimas šioje byloje gali būti palankus bankrutuojančiai F.-L. A., o iš A. bei R. bus priteista atitinkama pinigų suma F.-L. A. nuostoliams atlyginti, kurie savo ruožtu būtų naudojami kreditorių (visų pirmiausia Lietuvos Respublikos valstybės įmonių ir institucijų, virš 41 mln. Lt dydžio) kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Visą šią situaciją bei ginčo nagrinėjimo perspektyvą suvokė ir atsakovai A. bei R., kurių atstovai pradėjo svarstyti galimybę iki teismo sprendimo priėmimo taikiai išspręsti šį ginčą ir suderinti klausimą dėl savanoriško nuostolių atlyginimo, kas leistų užtikrinti, jog dėl F.- L. A. veiklos ir vėlesnio šios įmonės bankroto jokiems asmenims ar institucijoms nebūtų padaryta turtinės žalos. Buvo pasiūlytas ir nagrinėjamas Taikos sutarties projektas, kuriuo A. ir R., solidariai pripažįsta ieškinį visai sumai - 199 mln. Lt bankrutuojančiai AB F.- L. A., o taip pat ir 300 mln. Lt akcininkams. Bankrutuojanti AB F.-L. A. ir akcininkai sutinka, kad ieškinio suma būtų kapitalizuota į A. naujai išleidžiamas akcijas (kuriuos turėtų sudaryti apie 34% A. įstatinio kapitalo). A. nebūtų skoloje, o bankrutuojanti AB F.-L. A. ir akcininkai valdytų naujai išleistas akcijas. Viena iš esminių sąlygų, yra Latvijos Vyriausybės iškart sutartimi įsipareigotų per 36 mėnesius išpirkti naujai kapitalizuotas akcijas už 250 mln. Lt, iš jų 100 mln. Lt turėtų atitekti bankrutuojančiai AB F.-L. A., 150 mln. Lt - akcininkams. Toks susitarimas be teisinės kreditorių interesų gynimo naudos, galėjo užtikrinti ir platesnę strateginę ekonominę naudą: padėti pagrindą bendros Baltijos valstybių aviakompanijos sukūrimui.

Akivaizdu, kad taip buvo siekiama kuo efektyvesnės bankrutuojančios AB F.-L. A. kreditorių apsaugos, jų reikalavimų patenkinimo užtikrinimo visa apimtimi ir realiai. Būtina akcentuoti ir tai, kad tokia ginčo tarp F.-L. A. ir A. bei R. išsprendimo galimybė užtikrintų ne tik kreditorių F. pareikštų kreditorinių reikalavimų realų patenkinimą, tačiau šie reikalavimai būtų patenkinti žymiai anksčiau, nei tai būtų įvyktų ginčą nagrinėjant teisme iki galutinio sprendimo priėmimo aukščiausioje teisminėje instancijoje, be to pats ginčo sprendimas pareikalautų žymiai mažesnių finansinių išlaidų. Derybose dėl Taikos sutarties atsakovus (A. ir Rygos oro uostą) atstovavo Latvijos Transporto ministerijos sekretorius K. O., susitikimuose dalyvavo Transporto ministras A. M.. Susitikimams tarpininkavo buvęs Latvijos Respublikos Ministras Pirmininkas A. Š.. Apie derybų eigą buvo informuotas Latvijos Respublikos Ministras Pirmininkas V. D.. Derybose dėl Taikos sutarties aptariami jautrūs klausimai, taigi kiekvienos iš šalių tikras ar tariamas pažeidžiamumas turi didelę reikšmę.

Skunde nurodoma, kad 2013-11-06 atlikus eilę kratų pas fizinius asmenis, apie tai oficialiai informuota visuomenė. Todėl informacijos atskleidimas apie kratas pas fizinius asmenis, kurie buvo susiję su bankrutuojančia bendrove (pvz. - yra jos kreditoriai), viešas įtarimų reiškimas jiems, atskleidžiant ikiteisminio tyrimo duomenis, taip pat tiesioginis su tyrimu susijusios bendrovės įvardijimas neabejotinai pablogino bankrutuojančios bendrovės F.-L. A. derybinę padėtį, be to esminiai pakenkė tų kreditorių interesams, kuriuos ėmėsi ginti prokuratūra ikiteisminio tyrimo būdu, nes derybos iš esmės buvo nutrauktos. Viešas ir demonstratyvus sugrįžimas prie įvykių nuo kurių praėjo aštuoni metai, ir kurie yra tiriami beveik penki metai, leido atsakovams civilinėje (dempingo) byloje iš esmės pakeisti poziciją - nors procesinė padėtis ir esminės faktinės aplinkybės, pagrindiniai duomenys nepasikeitė, tačiau dėl viešumoje paskleistų ikiteisminio tyrimo duomenų apie įtarimus fiziniams asmenims, kurie praeityje dirbo ar valdė AB F.-L. A., atsakovai pasinaudojo galimybe perkelti atsakomybės naštą bankrutuojančioje bendrovėje dirbusiems ar valdžiusiems asmenims ir taip siekti išvengti atsakomybės už akivaizdžius dempingo veiksmus, kuriais buvo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo ir Europos Sąjungos Konkurencijos teisės nuostatos. Tokiu būdu nutolo galimybė greitai ir realiai pasiekti taikų susitarimą, ir, kas svarbiausia - užtikrinti efektyvų bankrutuojančios AB F.-L. A. kreditorių (pirmiausia valstybės įmonių) kreditorinių reikalavimų užtikrinimą.

Skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu naudojant procesinės prievartos priemones galimai buvo kontroliuojami bankrutavusios bendrovės akcininkų ir vadovų veiksmai ir pokalbiai, todėl ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui turėjo būti žinoma apie tai, jog 2010 m. įsteigta UAB A. S. G. dalyvauja tarptautiniame konkurse statyti ir valdyti naują tarptautinį Maskvos oro uostą. Todėl pagarba nekaltumo prezumpcijai, ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas ne tik atitinka imperatyvias įstatymo nuostatas, tačiau turi užtikrinti ir dalykinės reputacijos apsaugą. Neatmestina, kad dirbtinai siekiant pritraukti dėmesį į atliekamą ikiteisminį tyrimą siekiama pakenkti dalykinei proceso dalyvių reputacijai, sutrukdyti įgyvendinti didelius verslo projektus, kurie atneša naudai visai valstybės ekonomikai.

Iš viešai prieinamų informacijos šaltinių žinoma, kas G. J. yra Šakių rajono Valenčiūnų aeroklubo narys. Šio aeroklubo vadovu yra G. P., kuris viešai patvirtino, kad su G. J. jį sieja dalyvavimas aeroklubo veikloje, bendras laisvalaikio leidimas - skraidymas lėktuvu ir su tuo susiję turtiniai- lėktuvo eksploatacijos išlaidų, skrydžiams naudojamo kuro pirkimo ir pan., santykiai. G. P., iki 2009-01-17 dirbo F.- L. A., pilotavo lėktuvą SAAB. Po F.-L. A. bankroto G. P. ne vieną kartą kreipėsi į bankrutavusios AB F.-L. A. akcininkus ir vadovus, prašė, kad kuri nors iš susijusių grupės įmonių savo sąskaita apmokėtų G. P. persikvalifikavimą pilotuoti lėktuvus Boeing 737-300. G. P. UAB B. A. A. 2009 m. birželio 17 d. baigė B737 tipo mokymus, už kuriuos reikėjo susimokėti asmeniškai 24 562,04 Lt. Jo prašymas apmokėti perkvalifikavimo mokymus nebuvo patenkintas. Be to, G. P. yra vienas AB F.-L. A. kreditorių. 2010-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas bedrovės kreditorinių reikalavimų sąrašas, kuriame G. P. reikalavimas viršija 40 000 Lt.

Kaip nurodoma skunde, viena iš pagrindinių tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 str. 5d., yra užtikrinimas, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Konstitucinis teismas, nuosekliai plėtodamas konstitucinę teismo nepriklausomumo ir nešališkumo doktriną, yra ne kartą konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, o tuo pačiu ir būtina teisingo bylos išnagrinėjimo bei pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. (2001 m. vasario 12 d.ir 2006 m. lapkričio 27 d. Konstitucinio teismo nutarimai).

Konstitucijos 118 str. 3 d. numato, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Šis prokuroro nepriklausomumo ir nešališkumo imperatyvas yra detalizuojamas ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, kurio 3 straipsnio 2 dalis numato, kad prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo. To paties įstatymo 20 str. 1d. 3p. ir 6p. tiesiogiai įpareigoja prokurorą nešališkai atlikti savo funkcijas ir laikytis Prokurorų etikos kodekso.

Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso 5.2.1 p. įpareigoja prokurorą laikytis padorumo principo - iš anksto nežadėti jokių sprendimų, o 5.3.3 p. įpareigoja laikytis nešališkumo principo- nusišalinti nuo pareigos ar sprendimo priėmimo, kai tenka vertinti artimų asmenų interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 1d. numato, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Šios konstituciniu lygiu išimtinai prokurorui suteiktos galios detalizuojamos Prokuratūros įstatymo 2 str., 13 str., Baudžiamojo proceso kodekso 170 str., Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatuose.

Sisteminė nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos (kurią paminėsiu vėliau), teismo ir prokuroro nešališkumą reglamentuojančių teisės aktų analizė, prokuroro vaidmuo baudžiamajam procese ir jam įstatymu suteiktos išimtinės procesinės galios organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, leidžia kategoriškai teigti, kad prokurorui keliami ne mažesni nešališkumo standartai nei teisėjui. Tuo pačiu tai reiškia, kad iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų formuojamos teisėjų nešališkumo doktrinos išplaukiantys teismo nešališkumo reikalavimai tiesiogiai taikytini ir prokurorui.

Pažymėtina, kad tiek Konstitucinis teismas, tiek bendros kompetencijos teismai, teismo nešališkumo kausimu laikosi tvirtos ir nuoseklios doktrinos, taip pat nacionaliniu lygiu akceptuotos Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinos, kuri užtikrina aukštą nešališkumo standartą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad vertinant teismo ir teisėjo nešališkumą taikytini subjektyvaus ir objektyvaus šališkumo testai.

Pažymima, kad aukščiau aptarta tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo tiek nacionalinių teismų formuojama teismų ir teisėjų, o tuo pačiu ir prokuroro nešališkumo doktrina suponuoja išvadą, kad aptariama teismo ar prokuroro šališkumo galimybė gali būti ir tik tikimybinio pobūdžio, t.y. turi egzistuoti veiksmingi objektyvų procesą užtikrinantys prevencinės paskirties teisiniai mechanizmai, kurių pagalba būtų galima ne tik nušalinti akivaizdžiai nešališką teismą ar prokurorą, bet ir teismą ar prokurorą kurių šališkumas nors ir nėra konstatuotas, tačiau dėl kurių nešališkumo kyla pagrįstų abejonių. Taigi, šioje byloje pareiškimą dėl prokuroro G. J. nagrinėjęs ikiteisminio tyrimo teisėjas privalėjo nustatyti ir įvertinti ar pareiškime nurodyti faktai yra a) realūs; b) ar jie kelia abejonių dėl prokuroro G. J. nešališkumo, t.y. ar tolimesnis prokuroro G. J. dalyvavimas šiame ikiteisminiame tyrime garantuos nešališką ir objektyvų procesą. 2014-01-03 pareiškime ir šiame skunde nurodyti objektyvūs faktai leidžia pagrįstai teigti, kad prokuroro G. J. dalyvavimas minėtame procese neatitinka prokurorui taikytinų subjektyvaus ir objektyvaus nešališkumo kriterijų.

Ikiteisminis tyrimas gali turėti keletą logiškų pabaigų - gali būti surašomas kaltinamasis aktas arba byla perduodama teismui supaprastinto proceso tvarka, ikiteisminis tyrimas gali būti sustabdytas, arba, esant pagrindui - nutrauktas. Viešas prokuroro G. J. pažadas bylą perduoti į teismą reiškia aiškią intenciją ikiteisminį tyrimą pabaigti surašant kaltinamąjį aktą. Prokuroro pažadų dalijimo metu proceso dalyviai, kuriems buvo surašyti pranešimai apie įtarimus, dar tik buvo kviečiami į apklausas, jų pozicija ir galėję būti nurodyti tyrimui reikšmingi faktiniai duomenys ar pateikti dokumentai, užfiksuoti nebuvo. Tačiau tuo pačiu metu viešai, per žiniasklaidą prokuroras aiškiai davė suprasti, kad jis apsisprendęs dėl tyrimo baigties, o apklausos vykdomos formaliai. Tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas orientuotas ne į visapusišką aplinkybių ištyrimą, o į baudžiamosios bylos perdavimą teismui, nepriklausomai nuo to kokie duomenys bus surinkti ikiteisminio tyrimo metu. Taip prokuroras pademonstravo savo išankstinę nuostatą dėl duomenų pakankamumo, išankstinio ir šališko jų vertinimo, t.y. iš anksto nusprendęs „perduoti bylą į teismą“.

Skunde konstatuojama, kad dėl aukščiau paminėtų aplinkybių prokuroro G. J. veiksmai neatlaiko subjektyvaus nešališkumo testo, t.y. prokuroras G. J. šiame ikiteisminiame tyrime turi išankstinį nusistatymą ir yra tendencingas. Tokiu būdu prokuroras nesuteikia nepriklausomo ir nešališko tyrimo garantijų, o tai reiškią neužtikrina, kad tyrimas nebus tendencingas. Viešas prokuroro pasisakymas, kad jis siekia ne išsamaus tyrimo, o konkretaus to tyrimo rezultato - bylos perdavimo teismui, kitiems proceso dalyviams: gynėjams, įtariamiesiems nesuteikia pakankamų garantijų, pašalinančių abejonių dėl prokuroro išankstinių nuostatų.

Taip pat pažymima, kad kitos 2014-01-03 pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės - ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas (po beveik 5 metus trukusio ikiteisminio tyrimo) nesant tam objektyvaus būtinumo, tokiu būdu pažeidžiant proceso dalyvių civilinėje byloje bei tarptautiniuose verslo projektuose ketinančių dalyvauti bendrovių, jų akcininkų ir vadovų dalykinę reputaciją, selektyvi galimų civilinių ieškovų atranka ir spaudimas jiems pareikšti byloje civilinius ieškinius, artimi ryšiai ir bendri interesai su vienu iš bankrutuojančios bendrovės F.- L. A. kreditoriumi - G. P., leidžia daryti išvadą, kad prokuroro G. J. veikla neatitinka ir objektyvaus nešališkumo kriterijų.

Prokuroro šališkumas, aiškus suinteresuotumas ikiteisminio tyrimo baigtimi akivaizdus ir iš vidinių prokuratūros norminių aktų pažeidimo. 2012-05-04 LR generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-176, buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Prokuratūros darbo reglamentas. Reglamento 68 p. nustato, kad dokumentus, adresuotus Respublikos Prezidentui, Seimo pirmininkui ir jo pavaduotojams, Seimo komitetų pirmininkams, Ministrui Pirmininkui, ministrams, Konstitucinio Teismo pirmininkui, Lietuvos A. T. pirmininkui, Seimo kontrolierių įstaigos vadovui, valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, atsakymus į Lietuvos Respublikos Seimo narių rašytinius klausimus ir paklausimus, tarptautinius susitarimus, įgaliojimus pasirašo Generalinis prokuroras. Tačiau nepaisant subordinacijos, ir tuo įtvirtinto veiksmų teisėtumo kontrolės mechanizmo, 2013 m rugsėjo mėnesį raštu Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras G. J. kreipėsi į LR Susisiekimo ministrą, primygtinai reikalaudamas pareikšti civilinius ieškinius ikiteisminiame tyrime. Toks prokuroro raštas turi būti ikiteisminiame tyrime. Siekis išvengti Generalinės prokuratūros vadovybės kontrolės gali liudyti apie tai, kad tyrimui vadovaujantis prokuroras turi asmeninį suinteresuotumą siekti laikino nuosavybės teisės apribojimo arba dėl viso ikiteisminio tyrimo rezultatų ir baigties.

Kaip jau minėta aukščiau, 2009 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teisme iškelta bankroto byla AB „F.-L. A.“. Bankroto byloje kreditorinius reikalavimus yra pateikę ne tik trys aptartos valstybės įmonės, tačiau ir kiti kreditoriai - buvę verslo partneriai, akcininkai, piniginių lėšų skolintojai, darbo santykiais susiję asmenys irt. t. Tačiau tyrimui vadovaujantis prokuroras selektyviai parinko tris ieškovus bankroto byloje ir išreikalavo pateikti civilinius ieškinius ir ikiteisminiame tyrime. Šios aplinkybės parodo, kad prokuroras nesuteikia nešališkumo garantijų ne tik tiems asmenims, kurių adresu poziciją dėl ikiteisminio tyrimo baigties yra išsakęs viešai, tačiau nesilaiko lygybės prieš įstatymą principo ir visų bankrutuojančios AB „F.-L. A.“ kreditorių atžvilgiu. Be to, prokuroro G. J. ryšiai ir bendra veikla su Šakių rajono Valenčiūnų aeroklubo, kurio nariu yra ir jis pats, vadovu kelia rimtų abejonių, kad tyrimui vadovaujantis prokuroras nėra neutralus. Aeroklubo nariai sudaro nedidelę uždarą bendruomenę, iš skunde pateiktų faktų matyti, kad G. J. ir G. P. sieja ne tik formalus priklausymas bendram aeroklubui, bet ir aktyvus dalyvavimas jo veikloje- minėti asmenys realizuodami bendrus pomėgius kartu skraido lėktuvu, neabejotinai sprendžia ir su šio nepigaus pomėgio išlaidomis susijusius turtinius klausimus- lėktuvo eksploatacijos išlaidų, skrydžiams skirto kuro pirkimo ir pan. Pažymėtina, kad G. P. su G. J. susijęs ne tik dėl bendro pomėgio skraidyti - G. P. yra kreditorius 40000 litų sumai F. bankroto byloje, t.y. ikiteisminio tyrimo baigtis gali turėti tiesioginės įtakos G. P. turtiniams interesams bankroto byloje. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad tyrimui vadovaujantis prokuroras negali suteikti objektyvių ir pakankamų garantijų dėl savo nešališkumo, t.y. gali įtakoti ikiteisminį tyrimą, kad jo eiga ir priimti sprendimai būtų naudingi jo geram pažįstamam G. P., kuris gali būti tiesiogiai suinteresuotas ikiteisminio tyrimo rezultatais.

Kaip teigiama skunde, aukščiau išdėstyti realūs faktai ir su jais susijusios aptartos aplinkybės leidžia pagrįsti manyti, kad prokuroras G. J., ne kartą aktyvioje faktinių duomenų rinkimo ikiteisminio tyrimo stadijoje išsakęs išankstinę tendencingą nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo baigties bylos perdavimu teisminiam nagrinėjimui, be objektyvaus pagrindo paskelbęs ikiteisminio duomenis, esmingai darančius žalą verslo subjektų ir su jais susijusių fizinių asmenų dalykinei reputacijai, šališkai atrinkdamas ikiteisminiame tyrime galimus civilinius ieškovus ir darydamas jiems spaudimą dėl civilinių ieškinių pareiškimo, palaikydamas artimus ir ilgalaikius ryšius su suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu - G. P., tokiu būdu akivaizdžiai nesilaikydamas Prokurorų etikos kodekse įtvirtintų padorumo ir nešališkumo principų, gali būti tendencingai neobjektyvus ir neobjektyviai nustatinėti ir vertinti visus teisiniam tiriamų veikų įvertinimui reikšmingus faktinius duomenis.

Siekis nušalinti prokurorą G. J. neturi būti suprantamas kaip bandymas bet kokia kaina nušalinti gynybai „netinkamą“ prokurorą, bet kaip įstatymu numatytų proceso dalyvių teisių į nešališką ikiteisminį tyrimą užtikrinimas. Prokuroro nenusišalinimas esant akivaizdiems nusišalinimo pagrindams tik dar labiau patvirtina abejones dėl jo nešališkumo. Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūroje yra ne vienas prokuroras, kuris niekaip nėra susijęs su bylos baigtimi suinteresuotais asmenimis ir kuris galėtų atlikti aptariamą ikiteisminį tyrimą suteikdamas proceso dalyviams pakankamas nešališkumo garantijas.

Siekiant užtikrinti įstatymu garantuojamą proceso šalių teisę į nešališką ikiteisminį tyrimą, prokuroras G. J. nušalintinas nuo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 1d. 4p. numatytu pagrindu, t.y. kylant pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Išnagrinėjus įtariamojo J. B. gynėjo advokato Jovito Elzbergo skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis pagrįsta ir teisėta.

Atsakant į konkrečius skundo argumentus, prieš tai pažymėtina, kad kiekvienas baudžiamasis procesas turi vykti objektyviai. Nušalinimo instituto paskirtis – garantuoti, kad tiriant ar nagrinėjant bylą įtakos sprendimų priėmimui negalės daryti suinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai.

Prokuroras, kaip ir kiti LR BPK 57 str. 2 d. nurodyti subjektai, gali būti nušalintas tik tuo atveju, jei yra bent vienas iš BPK 58 str. 1 d. nurodytų nušalinimo pagrindų.

Pažymėtina, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą nušalinti bet kurį BPK 57 str. 2 d. numatytą subjektą, turi būti objektyviai pagrįstos. Vien proceso dalyvio subjektyvus manymas dėl prokuroro galimo šališkumo savaime nesudaro pagrindo nušalinti prokurorą baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju prašoma nušalinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorą, nes, anot pareiškėjo, jis išsakė išankstinę tendencingą nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo baigties bylos perdavimu teisminiam nagrinėjimui, be objektyvaus pagrindo paskelbė ikiteisminio tyrimo duomenis, esmingai pakenkdamas verslo subjektų ir su jais susijusių asmenų dalykinei reputacijai, šališkai atrinko galimus civilinius ieškovus ir darė jiems spaudimą dėl civilinių ieškinių pareiškimo, palaikė artimus ir ilgalaikius ryšius su suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu.

Atsakant į skundo argumentus dėl išankstinės prokuroro nuomonės, kad ikiteisminis tyrimas bus baigtas bylos perdavimu į teismą, pažymėtina, kad šis prokuroro šališkumą, anot pareiškėjo, įrodantis faktas grindžiamas nuorodomis į žiniasklaidos priemonėse pateiktą informaciją (Priedas Nr. 2-2013-11-06 straipsnio „F. akcininkus krėtė prokurorai“ interneto portale lrytas.lt). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokia informacija negali būti prilyginama faktiniams duomenims, kaip tai įvardijama skunde. Vertinant skundo argumentus šioje dalyje taip pat pažymėtina, jog LR BPK įtvirtina pareigą atskleisti nusikalstamas veikas. Kaip numatyta LR BPK 2 str., prokuroras kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Būtent prokurorui, atliekančiam konkretų ikiteisminį tyrimą žinomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jų apimtis, jis planuoja ikiteisminio tyrimo eigą ir numato galimus ikiteisminio tyrimo rezultatus. Ikiteisminio tyrimo eigos numatymas, t. y. ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro pozicija, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo rezultatus, šiuo konkrečiu atveju leido jam nurodyti galimą ikiteisminio tyrimo eigą, t. y. numatomą bylos perdavimą į teismą, tačiau tai nelaikytina išankstine nuomone. Prokuroras nepasisakė dėl vienokių ar kitokių bylos duomenų vertinimo, neišsakė savo pozicijos dėl asmenų, kurie įtariami šiame ikiteisminiame tyrime kaltės klausimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nesutiktina su pareiškėju, kad išsakyta prokuroro pozicija, jog byla bus perduota į teismą, yra besąlygiškas prokuroro šališkumo įrodymas.

Aptariant skunde nurodytus argumentus dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo, kas pakenkė subjektų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, dalykinei reputacijai, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas neišvengiamai sukelia nusikalstamų veikų padarymu įtariamiems asmenims neigiamas pasekmes tam tikra apimtimi, priklausomai nuo konkretaus tyrimo ypatumų. Ikiteisminio tyrimo metu, esant pagrindui, taikomos procesinės prievartos priemonės, šiuo atveju - kratos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Tačiau šių priemonių, o ir paties ikiteisminio tyrimo tikslas – ne pakenkti subjektų, prieš kuriuos tokios priemonės taikomos, dalykinei reputacijai, o, kaip jau minėta, - atskleisti padarytas nusikalstamas veikas.

Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, skundą nagrinėjantis teismas taip pat nenustatė jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras darė spaudimą civiliniams ieškovams šioje byloje, kad į bylą būtų pateikti civiliniai ieškiniai, kaip skunde teigia pareiškėjas. Taigi skundo argumentai, susiję su prokuroro nušalinimu šioje dalyje, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl aplinkybių, kad prokuroras G. J. yra aeroklubo „Valenčiūnai“ narys, pažymėtina, kad savo privačių interesų deklaracijoje prokuroras deklaruoja tokią savo narystę. Vėlgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad nušalinimo motyvai dėl prokuroro santykių su šio klubo vadovu G. P. grindžiami informacija iš dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnio (Priedas Nr. 13), todėl skundą nagrinėjančio teismo vertinimu ši informacija negali būti prilyginama realiems faktams ir vertinama, kaip visiškai objektyvi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas asmuo, t. y. G. P. nėra pripažintas civiliniu ieškovu atliekamame ikiteisminiame, kurį kontroliuoja prokuroras G. J.. G. P. yra kreditorių sąraše byloje dėl bankroto. Teismas šioje dalyje pritaria Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems motyvams, kad pati aplinkybė, t. y. priklausymas vienam klubui su minėtu asmeniu, t. y. G. P., negali būti vertinama kaip pagrindas nušalinti prokurorą. Duomenų apie tai, kad minėtas asmuo darytų neteisėtą įtaką tyrimą atliekančiam prokurorui nėra, prokuroro G. J. su šiuo asmeniu jokie giminystės ryšiai nesieja.

Tokiu būdu, išnagrinėjus skunde išdėstytus argumentus, pasisakant dėl objektyviųjų prokuroro nešališkumo aspektų, darytina išvada, kad nenustatyta realių faktų, kurie keltų abejonių dėl prokuroro šališkumo.

Gynėjas savo skunde pateiktus argumentus įvardija kaip realius faktus, tačiau didžiąja dalimi grindžia juos žiniasklaidos priemonėse paskelbta informacija ir savo subjektyvia nuomone bei vertinimais, o tai negali būti pagrindu nušalinti prokurorą.

Kaip teisingai konstatavo ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras yra savarankiškas ikiteisminio tyrimo subjektas. Prokuroras priima sprendimus savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir teisės aktuose numatytais principais. Įtariamasis ar jo gynėjas savo nesutikimą su prokuroro atliekamais veiksmais ar sprendimais gali išreikšti įgyvendindamas teisę skųsti prokuroro veiksmus ar priimtus sprendimus BPK nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nušalinti prokurorą G. J. nuo ikiteisminio tyrimo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis, kuria atmestas advokato Jovito Elzbergo pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. J. nušalinimo nuo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), paliekama galioti, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti įtariamojo J. B. gynėjo advokato Jovito Elzbergo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarties.

Nutartis neskundžiama.