Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-08 · Administracinė byla Nr. I-2436-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
I-2436-423/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2436-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02928-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 491 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2-6).

Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad 2013-04-02 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) sprendimu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Tą pačią dieną pareiškėjas pridavė Marijampolės AVPK savo turėtą ginklą „Acciato Vichers“, 11 šovinių, šautuvo dėklą ir šovinių dėtuvę. Išnykus leidimo panaikinimo pagrindams, pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės AVPK dėl minėtų daiktų grąžinimo, tačiau buvo informuotas, kad 2014-02-20 buvo priimtas sprendimas ginklą perduoti sunaikinimui į Lietuvos Respublikos ginklų fondą (toliau – Ginklų fondas). Apie šį sprendimą ir ginklo sunaikinimo faktą pareiškėjas anksčiau nebuvo informuotas. Pareiškėjui dėl tokių veiksmų pasiskundus Marijampolės AVPK, buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų sunaikinant pareiškėjo turtą. Tyrimo metu nustatyta, kad perduodant pareiškėjo ginklą ir šovinius sunaikinimui, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-09-15 įsakymu Nr.1V-693 patvirtinto Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 55, 57, 62 punktai, taip pat Marijampolės AVPK viršininko 2012-11-28 įsakymu Nr. 64-V-789 patvirtintų Marijampolės AVPK ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 8 ir 10 punktai. Be to, pripažinta, kad pareiškėjui nebuvo grąžintas ir ginklo dėklas bei šovinių dėtuvė. Dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurią sudaro prarastų daiktų vertė, be to, pareiškėjui kilo ir neturtinė žala. Nurodė, jog kolekcinis ginklas su priedais buvo pareiškėjo tėvo palikimas, todėl dėl jo sunaikinimo pareiškėjas patyrė nuoskaudą, stresą, kitas neigiamas emocijas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas iš dalies su skundu sutiko ir atsiliepime (b. l .14-18) nurodė, kad atlikus Marijampolės AVPK pareigūno V. P. veiksmų tarnybinį patikrinimą, nustatyta, jog perduodamas pareiškėjui priklausantį ginklą ir šovinius Ginklų fondui sunaikinimui, pareigūnas pažeidė Aprašo ir Nuostatų reikalavimus, be to, iš ginklų saugyklos paėmė ir negrąžino pareiškėjo ginklo dėklo ir šovinių dėtuvės. Atsakovės atstovas sutinka, kad dėl tokių neteisėtų V. P. veiksmų pareiškėjui galėjo kilti turtinė ir neturtinė žala, tačiau nesutinka su jos dydžiu. Nurodė, kad pareiškėjo prašoma turtinės žalos suma neatitinka ginklo vidutinės rinkos kainos, o jokių patikimų įrodymų prašomai sumai pagrįsti pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos taip pat yra nepagrįsti, abstraktūs, nėra jokių įrodymų apie jam kilusias didelio mąsto neigiamas pasekmes. Atsakovės atstovas prašė sumažinti turtinės žalos sumą, o skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (LVAT 2009-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).

Byloje nėra ginčo dėl pirmosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – neteisėtų veiksmų. Atsakovės atstovas pripažino, kad perduodant pareiškėjo ginklą ir šovinius sunaikinimui buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Taip pat pripažino, kad pareiškėjui nebuvo grąžintas ginklo dėklas ir šovinių dėtuvė. Tai konstatuota Marijampolės AVPK atlikto tarnybinio tyrimo išvadoje.

Kadangi viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti valdžios institucijos veiksmai – jau yra nustatyti tarnybinio patikrinimo metu Marijampolės AVPK ir dėl to ginčo byloje nėra, šios aplinkybės iš naujo nebeįrodinėtinos ir laikytinos nustatytomis. Tai patikslina ir ginčo nagrinėjimo ribas, sietinas tik su likusiomis viešosios atsakomybės sąlygomis – žala ir priežastiniu ryšiu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

Pareiškėjas teigia, kad dėl prarastų daiktų patyrė 491 Eur turtinės žalos. Žalos dydžiui pagrįsti pateikė UAB „Sidabrinė kulka“ ir A. S. įmonės „Starsakalis“ pažymas (b. l. 7, 49) apie pareiškėjui priklausiusio ginklo, šovinių, šautuvo dėklo ir šovinių dėtuvės vidutines rinkos kainas. Atsakovės atstovo abstraktūs argumentai dėl to, jog reali ginklo ir kitų daiktų vertė yra mažesnė, taip pat pateiktas interneto svetainės ekranvaizdis, kuriame pavaizduoto ginklo kaina nurodoma 189 Eur, nepaneigia pareiškėjo pateiktų įrodymų, kadangi pareiškėjo pateiktose pažymose yra įvertintas būtent pareiškėjo turėtas ginklas ir kiti daiktai. Tuo tarpu iš minėto ekranvaizdžio negalima nuspręsti, ar jame matomas ginklas savo specifikacijomis ir būkle yra identiškas pareiškėjo turėtam ginklui. Be to, vienas prekės skelbimas nėra pakankamas įvertinti prekės rinkos kainai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktais duomenimis, pagrindžiančiais jo prašomą priteisti turtinės žalos sumą. Minėta suma taip pat neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl šioje dalyje skundas tenkintinas.

Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, jog ginklas priklausė jo mirusiam tėvui, todėl buvo brangus kaip atminimas. Pareiškėjo pateikti duomenys – Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas (b. l. 43), pareiškėjo tėvo mirties liudijimas ir medžiotojo bilietas (b. l. 44,47) – patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjui priklausęs medžioklinis ginklas buvo jo mirusio tėvo palikimas.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/07, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-940/2010).

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, jog mirusio tėvo palikimo - ginklo ir jo priedų - praradimas pareiškėjui neabejotinai galėjo sukelti neigiamų išgyvenimų, stresą, nuoskaudą, susijusią su tėvo atminimu. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo teisės buvo pažeistos itin jautrioje srityje, todėl pareiškėjui buvo sukeltas neigiamas poveikis, nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus dvasinius išgyvenimus, už pareiškėjo patirtą moralinę skriaudą priteistinas neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnio pagrindu. Vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas vertina, jog šiuo atveju pareiškėjo prašoma priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati kompensacija už jo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 491 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė