- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-08
- Bylos Nr.
- A-756-1623-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių
- Kategorijos
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl akto panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos, 5 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio 1 daliai, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 25 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlieka bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Pareiškėjas 2009 m. birželio 5 d. kreipėsi į pataisos namų direktorių su prašymu, kad jam būtų leista auginti barzdą. Pataisos namų direktorius 2009 m. birželio 18 d. raštu Nr. 22-275 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Tačiau Kalėjimų departamentas 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 2S-1959 nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo nuomone, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktas, draudžiantis nuteistiesiems auginti barzdą, prieštarauja Konstitucijai. Draudimas auginti barzdą pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises ir jo, kaip žmogaus, prigimtines teises, žemina jo orumą, pabrėžia jo socialinę padėtį. Todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti priteistina 5 000 000 Lt suma.
Atsakovui atstovaujantys Pravieniškių 2-ieji pataisos namai - atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariosios elgesio taisyklės buvo patvirtintos atsižvelgiant į Kalėjimų departamento 2009 m. kovo 31 d. raštą Nr. 1S-1053, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK). Tai, kad pareiškėjui nėra būtina auginti barzdą pagal medicinines indikacijas, patvirtina įstaigos medicinos priežiūros tarnybos 20009 m. rugpjūčio 10 d. pažyma Nr. 72295. Todėl daryti išlygas pareiškėjui dėl barzdos auginimo būtų neteisinga kitų nuteistųjų atžvilgiu. Atsakovas pažymėjo, kad Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija nesiekė ir nesiekia pažeisti pareiškėjo žmogiškojo orumo. Pareiškėjas dėl padaryto nusikaltimo, žalos visuomenei pats sudarė sau sąlygas būti ten, kur negali elgtis taip pat, kaip būdamas laisvėje. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos vadovas, nesutikdamas su nuteistojo prašymu leisti jam auginti barzdą, nesant medicininių prielaidų ir pagrindų, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, žalos atlyginimas pareiškėjui nepriteistinas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir administracinę bylą dalyje dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punkto panaikinimo nutraukė, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad, jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas su Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariosiomis elgesio taisyklėmis buvo pasirašytinai supažindintas 2009 m. birželio 4 d. (b. l. 20). Todėl pareiškėjas skundą dėl minėtų elgesio taisyklių galėjo paduoti iki 2009 m. liepos 7 d. (nes 2009 m. liepos 4-6 dienos buvo ne darbo dienos). Skundą pareiškėjas teismui išsiuntė 2009 m. liepos 27 d. (b. l. 11), t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. ABTĮ 34 straipsnis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Tačiau pareiškėjas nei savo prašyme, nei teismo posėdžio metu nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo terminui atnaujinti. Dėl nurodytų priežasčių administracinė byla dalyje dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punkto panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teismas sprendime pažymėjo, kad teismui nekelia abejonių Pravieniškių 2-ujų pataisos namų atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklų 19 punkto atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio 1 daliai, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 25 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas sprendime nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2009 m. birželio 5 d. kreipėsi į pataisos namų direktorių su prašymu, kad jam pataisos namuose būtų leista auginti barzdą. Pataisos namų direktorius 2009 m. birželio 18 d. raštu Nr. 22-275 atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti. Minėtą sprendimą teisėtu pripažino ir Kalėjimų departamentas 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 2S-1959. Tačiau pareiškėjas minėtų aktų neskundžia. Pareiškėjas jam padarytą neturinę žalą kildina iš Pravieniškių 2-ųių pataisos namų -atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariosios elgesio taisyklių 19 punkto, draudžiančio nuteistiesiems auginti barzdą. BVK 2 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais ir tokie teisės aktai nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, taip pat privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje nuteistųjų teises, draudimus bei pareigas reglamentuoja šios įstaigos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariosios elgesio taisyklės. Šių Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo laikytis asmens higienos, būti nusiskutus barzdą, ūsus ir žandenas (išskyrus atvejus, kai įstaigos administracija leidžia auginti barzdą). Tokie draudimai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nuteistieji yra asmenys, kurių teisinė padėtis speciali – jų asmeninių laisvių suvaržymai, draudimai, apribojimai, kai to reikalauja viešieji visuomenės interesai, naujos specialios teisės ir pareigos, kurių neturi nenuteisti asmenys, yra neišvengiami. Pataisos namų vidaus tvarkoje nustatytas draudimas auginti barzdą nepažeidžia nuteistųjų orumo, nėra diskriminuojančio pobūdžio, neprieštarauja bausmių vykdymo principams ir sietinas su kalinių asmeninės higienos skatinimu, jų įpročių ugdymu, būtinumu tiksliai ir operatyviai identifikuoti nuteistųjų asmenybes, kontroliuojant jų judėjimą ir elgesį įstaigos viduje, taip pat siekiant, kad tokie asmenys po laisvės atėmimo bausmės atlikimo įgytų tinkamus socialinius įgūdžius. Todėl, nenustačius Pravieniškių 2-ujų pataisos namų - atvirosios kolonijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas dalyje dėl 5 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos, 5 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio 1 daliai, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 25 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 1, 2, 3 dalims ir 29 straipsnio 2 daliai. Pareiškėjas nurodo, kad BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato jokių terminų, per kuriuos gali būti apskųstos pataisos namų direktoriaus patvirtintos nuteistųjų elgesio taisyklės. Tai pareiškėjui buvo paaiškinta ir Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 22-661. Todėl teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėjo nuomone, draudimas auginti barzdą pažeidžia jo prigimtines teises. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, 9, 10, 13, 14 ir 18 straipsnius. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismo posėdžio metu jam nebuvo leista naudotis techninėmis priemonėmis garso ar vaizdo įrašams daryti. Pareiškėjo nuomone, teismas nagrinėjamu atveju buvo šališkas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. skundą atsakovui atstovaujantys Pravieniškių 2-ieji pataisos namai - atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas) prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas sutinka su teismo sprendimo motyvais. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių, jo manymu, teismas galėjo būti šališkas.
Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. skundą tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keistini.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Šioje byloje pareiškėjas V. K., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, reikalauja neturtinės žalos, atsiradusios dėl, jo nuomone, neteisėtų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos veiksmų, atlyginimo.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjo teigimu, žala jam atsirado dėl neteisėto Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos atsisakymo leisti jam auginti barzdą. Iš pareiškėjo paduoto skundo matyti, kad pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktu.
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punkte, kurį prašo panaikinti pareiškėjas, nustatyta nuteistųjų pareiga laikytis asmens higienos, nuteistiesiems vyrams nešioti trumpą (elektrinės ar rankinės plaukų kirpimo mašinėlės galimybėmis užtikrinamą) tvarkingą šukuoseną (kai plaukai visi vienodo ilgio visoje galvos dalyje ir ne ilgesni kaip 1 cm) ir būti nusiskutus barzdą, ūsus ir žandenas (išskyrus atvejus, kai įstaigos administracija leidžia auginti barzdą). Taigi, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintos Taisyklės nenustato absoliutaus draudimo nuteistiesiems auginti barzdą. Pagal Taisyklių nuostatas, nuteistasis turi teisę kreiptis į administraciją su prašymu leisti auginti barzdą. Taisyklės nenustato jokių apribojimų, sąlygų ar kriterijų, į kuriuos pataisos įstaigos administracija turėtų atsižvelgti nagrinėdama tokį prašymą ir spręsdama, ar leisti nuteistajam auginti barzdą. Todėl, pagal Taisyklių nuostatas, pataisos įstaigos administracija kiekvienu konkrečiu atveju individualiai išsprendžia šį klausimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas V. K. kreipėsi į Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos administraciją su prašymu leisti jam auginti barzdą. Tačiau Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktorius nepatenkino šio pareiškėjo prašymo (2009 m. birželio 18 d. raštas Nr. 22-275) (b. l. 7). Pažymėtina, kad šis Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus sprendimas nėra grindžiamas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktu. Taigi, tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms šiuo atveju turėjo (uždraudė auginti barzdą) būtent paminėtas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus sprendimas.
Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu), pagal kurį <...> terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (2 dalis). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis). Taigi, įstatymų leidėjas nustatė specialią bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų bei sprendimų apskundimo tvarką.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui neleista auginti barzdos, pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kartu prašydamas panaikinti ir Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktą. Kalėjimų departamentas 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 2S-1959 pareiškėjo skundo nepatenkino (b. l. 8). Tačiau šio Kalėjimų departamento sprendimo, kaip ir Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimo, pareiškėjas apygardos administraciniam teismui, kaip tai numatyta Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje, neskundė. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. posėdyje pareiškėjui buvo išaiškinta jo procesinė teisė tikslinti skundą ir, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, ginčyti paminėtus Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus bei Kalėjimų departamento sprendimus. Tačiau pareiškėjas atsisakė tikslinti skundą ir ginčyti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus bei Kalėjimų departamento sprendimus (b. l. 41-44). Taigi, teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, negalėjo savarankiškai vertinti anksčiau nurodytų pataisos įstaigos direktoriaus ir Kalėjimų departamento priimtų sprendimų teisėtumo, o tuo pačiu ir spręsti neturtinės žalos, atsiradusios dėl šių sprendimų, atlyginimo klausimo. Tik pripažinus Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždrausta auginti barzdą, neteisėtu, galėtų būti vertinama, ar yra šiuo atveju pagrindas priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas būtent dėl anksčiau nurodytų priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas iš esmės sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta auginti barzdą, teisėtumo, neturėjo pagrindo spręsti klausimą ir dėl žalos atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria yra atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, motyvai keistini atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus.
Dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punkto panaikinimo
Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą dalyje dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punkto panaikinimo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktu, numatančiu, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė terminų atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą ir kad atnaujinti šį terminą nėra pagrindo. Tačiau ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas taikytinas tuo atveju, kai yra skundžiamas individualus administracinis aktas. ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis individualų teisės aktą apibrėžia kaip vienkartį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Tuo tarpu, pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį, norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009), norminiuose teisės aktuose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, ratui. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariosios elgesio taisyklės nėra vienkartis teisės taikymo aktas. Šis administracinis aktas nustato taisykles (bendro pobūdžio nurodymus), skirtas rūšiniais, o ne individualiais, požymiais apibūdintų subjektų grupei. Todėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintos Taisyklės negali būti laikomos individualiu administraciniu aktu, o priskirtinos norminių administracinių aktų kategorijai.
ABTĮ nustato specialią norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarką, be kita ko pasireiškiančią tuo, kad yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas. Pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Pareiškėjas nepriskirtinas ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, galintiems paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, kiti asmenys turi teisę prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai nėra pagrindo atmesti tokį prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu toko akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui neleista auginti barzdos, buvo grindžiamas ne Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Taisyklių nuostatomis, o Bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis. Prašymą panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Taisyklių 19 punktą pareiškėjas pareiškė tik Kalėjimų departamentui paduotame skunde dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimo. Be to, kaip jau buvo minėta, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintose Taisyklėse nebuvo nustatyta absoliutaus draudimo nuteistiesiems auginti barzdą. Todėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintos Taisyklės ir jų nuostatos iš esmės neturėtų reikšmės sprendžiant, ar pareiškėjui teisėtai buvo uždrausta auginti barzdą pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu. Sprendžiant tokį ginčą (jei pareiškėjas ginčytų paminėtą pataisos įstaigos direktoriaus sprendimą) turėtų būti taikomos Bausmių vykdymo kodekso ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos, o prireikus – ir tiesiogiai Konstitucijos nuostatos. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą ir pradėti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Taisyklių teisėtumo tyrimą.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nenurodytų subjektų abstrakčių prašymų ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, o pareiškėjas nepriskirtinas ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų ratui, byla dalyje dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Taisyklių 19 punkto panaikinimo nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, o ne ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu.
Atsižvelgdama į visus pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir nutraukdamas bylą dalyje dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Taisyklių 19 punkto panaikinimo, iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai pakeičiami atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.