Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei S. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

priteisti iš atsakovės S. Č. išlaikymą sūnui D. M. po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės;

nustatyti tokią atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

S. Č. turi teisę bendrauti su sūnumi D. M. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant sūnų D. M. iš ieškovo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžinant jį į ieškovo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.Sūnui D. M. pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovė kiekvieną antradieni ir ketvirtadienį sūnų D. M. pasiima iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ne anksčiau kaip 17.00 val. ir grąžina jį į ieškovo gyvenamąja, vietą iki 20.00 val.S. Č. turi teise bendrauti su sūnumi D. M. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį šeštadienį pasiimant sūnų D. M. iš ieškovo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant jį į ieškovo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Sekmadienį, pasiimant sūnų D. M. iš ieškovo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant jį į ieškovo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.S. Č. turi teisę bendrauti su sūnumi D. M. kiekvieną Motinos dieną , motinos gimimo dieną, pasiimant sūnų D. M. iš ieškovo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina jį į ieškovo gyvenamąją vietą iki 28.00 val. Jeigu motinos gimimo diena yra darbo diena, S. Č. pasiima sūnų iš ieškovo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. S. Č. turi teisę bendrauti su sūnumi D. M. neporiniais metais sūnaus D. M. gimimo dieną, pasiimant sūnų iš ieškovo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant jį į ieškovo gyvenamąją vietą 18.00 val. Jeigu sūnaus gimimo diena yra darbo diena, S. Č. pasiima sūnų D. M. iš ieškovo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina jį į ieškovo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. K. T. dieną, tėvo gimimo dieną ir sūnaus D. M. gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos motinai bendravimo tvarkos, su sūnumi bendrauja tėvas M. M..S. Č. turi teisę bendrauti su sūnumi D. M., poriniais metais - Šv. Velykų pirmąją dieną, Šv. Kalėdų antrąją dieną, neporiniais metais - Šv. Velykų antrąją diena, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, pasiimant sūnų D. M. iš ieškovo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant jį į ieškovo gyvenamąją vieta iki 20.00 val. Tos dienos, kuriomis nustatyta motinos bendravimo su sūnumi tvarka, bet motina negili vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos nustatyto bendravimo su kartu gyvenančiu tėvu dienų sąskaita. Sergantis vaikas lieka savo namuose, neatsižvelgiant į nustatytą motinos bendravimo su vaiku tvarką. Apie vaiko ligą tėvas M. M. nedelsiant informuoja vaiko motiną S. Č..Vaikui susirgus esant pas motiną, motina turi informuoti apie tai tėvą ir nedelsiant pristatyti vaiką tėvui ar į gydymo įstaigą.Vaiko ligos dienos, kuriomis nustatyta motinos bendravimo su sūnumi laikas, nekompensuojamos. Kilus įtarimams, jog motina į susitikimą su sūnumi atvyko neblaivi, M. M. turi teise atsisakyti leisti atsakovei bendrauti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką.S. Č. ir M. M. gali susitarti ir dėl kitokių nei nustatyta šioje bendravimo su vaiku tvarkoje sąlygų, jeigu tuo nebus pažeisti vaiko interesai.

Nurodė, kad jis nuo 2014 m. vasaros gyveno su atsakove nesusituokę. 2015-06-07 jiems gimė sūnus D. M.. Po sūnaus gimimo praėjus mėnesiui jie susipyko ir atsakovė su vaiku išėjo iš namų. Po kelių savaičių sugrįžo. Tokia situacija tęsėsi ilgą laiką, nes atsakovė užuot sprendusi problemas, kilus konfliktui išeidavo iš namų. 2016 m. vasaros pabaigoje ieškovė pradėjo ieškoti darbo ir jie nutarė vaiką išvežti pažiūrėti atsakovės motinai. Kai vaikas buvo išvežtas, atsakovė po kelias dienas negrįždavo namo, o dėl tokio jos elgesio kilus konfliktui, atsakovė iš jo namų išėjo. Atsakovė iš darbo (duomenys neskelbtini) buvo atleista dėl konfliktų su (duomenys neskelbtini) savininkais. Po to jokio darbo neturėjo, tačiau vaiko iš savo motinos nepaėmė. Tada jis nusprendė vaiką auginti pats. Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio vaikas gyvena su juo. 2016 m. sausio pabaigoje ieškovė paėmė vaiką pas save pabūti su vaiku savaitgalį, tačiau sutartu laiku vaiko negrąžino. Jis vaiką rado pas ieškovės motiną, kuri atsisakė vaiką grąžinti tėvui. Tada vaiką iš ieškovės motinos jis atsiėmė su policijos pagalba. Kadangi geranoriškai su atsakovė susitarti dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo nepavyksta, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o atsakovei nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, bei iš atsakovės priteisti vaikui išlaikymą. Išlaikymą vaikui, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį ir realias jos galimybes, prašo priteisti po 150 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo, nes jis turi visas sąlygas tinkamas vaikui augti ir vystytis, vaiką tėvo darbo metu prižiūri profesionali auklė, vaikas prie jo prisirišęs emociškai. Tuo tarpu atsakovė neturi savo gyvenamosios vietos, gyvena A. R. motinai priklausančioje namo dalyje, kur gyvenimo sąlygos yra žymiai blogesnės negu pas jį.

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, sutiko teikti vaikui išlaikymą po 150 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Nesutikdama su ieškovo siūloma nustatyti jos bendravimo su vaiku tvarka pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti tokią jos bendravimo su vaiku tvarką: įpareigojant ieškovą M. M.:

Sudaryti sąlygas atsakovei kas antrą mėnesio savaitgali (pirmąjį ir trečiąjį) nepertraukiamai bendrauti su vaiku, pasiimant vaiką šeštadieni nuo 10 valandos ir atiduodant sekmadienį iki 20 valandos. Atsakovė turi teisę pati pasirinkti tikslų pasimatymo laikų bei vietą ir pareiga informuoti prieš vieną dieną jei ji susitikti su vaiku negalės. Ieškovas privalo raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti Atsakovei jei ji su vaiku bendrauti negalės bei nurodyti negalėjimo bendrauti objektyvias priežastis. Susidarius aplinkybėms, kai Atsakovė ne dėl savo kaltės nustatytu laiku su vaiku bendrauti negalės, Ieškovas privalo per dešimt dienų užtikrinti papildomą galimybę Atsakovei pabendrauti su vaiku toki pat laiko tarpą.Sudaryti sąlygas atsakovei trečiadieniais, ne trumpiau nei nuo 16 valandos iki 20 valandos, nepertraukiamai bendrauti su vaiku. Atsakovė turi teisę pati pasirinkti tikslų pasimatymo laiką bei vietą ir pareigą informuoti prieš vieną dieną jei ji susitikti su vaiku negalės. Ieškovas privalo raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti Atsakovei jei ji su vaiku bendrauti negalės bei nurodyti negalėjimo bendrauti objektyvias priežastis. Susidarius aplinkybėms, kai Atsakovė ne dėl savo kaltės nustatytu laiku su vaiku bendrauti negalės. Ieškovas privalo per dešimt dienų užtikrinti papildomą galimybę Atsakovei pabendrauti su vaiku loki pat laiko tarpą.Sudaryti sąlygas atsakovei kiekvieną motinos dieną bei kiekvieną atsakovės gimimo dieną, ne trumpiau nei nuo 10 valandos iki 20 valandos, nepertraukiamai bendrauti su vaiku. Atsakovė turi teisę pati pasirinkti tikslų pasimatymo laiką bei vietą ir pareigą informuoti prieš vieną dieną jei ji susilikti su vaiku negalės. Ieškovas privalo raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti Atsakovei jei ji su vaiku bendrauti negalės bei nurodyti negalėjimo bendrauti objektyvias priežastis. Susidarius aplinkybėms, kai Atsakovė ne dėl savo kaltės nustatytu laiku su vaiku bendrauti negalės. Ieškovas privalo per tiesimi dienų užtikrinti papildoma galimybę Atsakovei pabendrauti su vaiku tokį pat laiko tarpą.Sudaryti sąlygas atsakovei lyginiais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, antrąją Šv. Kalėdų dieną, o nelyginiais metais antrąją Šv. Velykų dieną, pirmąją Šv. Kalėdų dieną, ne trumpiau nei nuo 10 valandos iki 20 valandos, nepertraukiamai bendrauti su vaiku. Atsakovė turi teise pati pasirinkti tikslų pasimatymo laiką bei vietą ir pareigą informuoti prieš vieną dieną jei ji susitikti su vaiku negalės. Ieškovas privalo raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti Atsakovei jei ji su vaiku bendrauti negalės bei nurodyti negalėjimo bendrauti objektyvias priežastis. Susidarius aplinkybėms, kai Atsakovė ne dėl savo kaltės nustatytu laiku su vaiku bendrauti negalės. Ieškovas privalo per dešimt dienų užtikrinti papildomą galimybe Atsakovei pabendrauti su vaiku tokį pat laiko tarpą.Sudaryti sąlygas atsakovei nelyginiais metais vaiko gimimo dieną ne trumpiau kaip nuo 10 valandos iki 20 valandos, nepertraukiamai bendrauti su vaiku. Atsakovė turi teisę pati pasirinkti tikslų pasimatymo laika bei viela ir pareiga informuoti prieš vieną dieną jei ji susitikti su vaiku negales. Ieškovas privalo raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti Atsakovei jei ji su vaiku bendrauti negalės bei nurodyti negalėjimo bendrauti objektyvias priežastis. Susidarius aplinkybėms, kai Atsakovė ne dėl savo kaltės nustatytu laiku su vaiku bendrauti negalės, Ieškovas privalo per dešimt dienų užtikrinti papildoma galimybę Atsakovei pabendrauti su vaiku toki pat laiko tarpą.Sudaryti sąlygas atsakovei jos kasmetinių atostogų metu, pranešusiai ne vėliau kaip prieš 14 dienų, nepertraukiamai bendrauti su vaiku ne ilgiau kaip 30 dienų per vienerius kalendorinius metus. Ieškovas privalo sudaryti sąlygas bendrauti Atsakovės kasmetinių atostogų metu. neatsižvelgiant į tai ar Atsakovė atostogauja visas 30 dienų vienu metu, ar atostogauja daugiau nei vieną kartą, jei bendra kasmetinių atostogų, per kurias vaikas yra pas Atsakovę, trukmė nėra ilgesnė nei 30 dienų. Atsakovė turi teisę pati pasirinkti tikslų pasimatymo laiką bei vietą ir pareigą informuoti prieš vieną dieną jei ji susitikti su vaiku negalės. Ieškovas privalo rasiu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti Atsakovei jei ji su vaiku bendrauti negalės bei nurodyti negalėjimo bendrauti objektyvias priežastis. Susidarius aplinkybėms, kai Atsakovė ne dėl savo kaltes nustatytu laiku su vaiku bendrauti negalės, Ieškovas privalo per 90 dienų užtikrinti papildomą galimybę Atsakovei pabendrauti su vaiku tokį pat laiko tarpą.

Šalys iš esmės neprieštaravo kitos šalies siūlomai motinos bendravimo su vaiku tvarkai, tačiau ieškovė siekia maksimalaus bendravimo su vaiku pasiimant vaiką į savo gyvenamąją vietą ilgesniam laikui savaitgaliais ar per atostogas. Ieškovas nesutiko su tuo, kad vaikas nakvotų pas motiną, nes jos gyvenamojoje vietoje nėra sąlygų vaikui gyventi. Nurodė, kad atsakovė gyvena savo sutuoktinio A. R. motinai priklausančioje namo dalyje, t.y. viename kambaryje, kuriame atsakovei ir A. R. skirta mažesnioji kambario dalis atitverta spinta. Kitoje kambario dalyje gyvena A. R. motina. Namas be patogumų, šildomas krosnimi.

Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ankštos atsakovės gyvenimo sąlygos, įprastų patogumų nebuvimas nėra kliūtis vaikui būti su motina jos gyvenamojoje vietoje. Nurodė, jog tikslinga nustatyti maksimalų atsakovės bendravimą su vaiku

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Šalių vaikas D. M. šiuo metu gyvena su tėvu. Motina tam neprieštarauja. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad M. M. gyvena savo tėvui priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais. Namuose šalių vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Vaikui skirtas atskiras kambarys, jame yra visi vaikui reikalingi baldai, daug žaislų. Vaikas yra prisirišęs prie tėvo, juos sieja artimas ryšys. M. M. daug dėmesio skiria vaikui, rūpinasi jo sveikata, su juo praleidžia laisvalaikį, su vaiku vyksta pas savo giminaičius. Vaikas ugdymo įstaigos dar nelanko. Kai tėvas būna darbe, vaiku rūpinasi auklė, turinti pedagoginį išsilavinimą, anksčiau dirbusi auklėtoja vaikų darželyje. Esant nurodytai vaiko teisių apsaugos institucijos išvadai ir nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu.

Sprendžiant dėl skyrium gyvenančios motinos S. Č. bendravimo su vaiku tvarkos, pažymėtina, kad nors šalys pripažino, jog jų tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, nei vienas neneigė vaiko teisės nuolat bendrauti su abiem tėvais. Ginčas tarp šalių kilo dėl motinos teisės pasiimti vaiką į savo gyvenamąją vietą ilgesniam laikui ir tokio nesutikimo priežastimi ieškovas nurodė atsakovės gyvenimo sąlygas. Sprendžiant šį ginčą pažymėtina, kad vaiko visapusiam ir harmoningam vystymuisi esminę reikšmę turi ne materialinės sąlygos, bet vaiko emocinis ir dvasinis ryšys su tėvais ir kitais jį supančiais asmenimis. Todėl ieškovo akcentai į atsakovės materialines gyvenimo sąlygas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes nei ieškovas, nei kiti proceso dalyviai nenurodė, jog atsakovės gyvenimo sąlygos yra pavojingos vaiko sveikatai ar gyvybei. Duomenų, kad atsakovė ar su ja gyvenantys asmenys elgtųsi neprognozuojamai, amoraliai, girtautų ir tokiu savo gyvenimo būdu ar elgesiu keltų pavojų vaikui ir jo interesams, byloje nėra. Laikotarpyje kol byla buvo nagrinėjama teisme atsakovė 2017-06-17 ištekėjo už A. R.. Atsakovės sutuoktinis A. R. neprieštarauja, kad šalių vaikas bendraudamas su motina

pasiliktų nakvoti ar pagyventų ilgesnį laiką jo gyvenamojoje vietoje. Kaip nurodė Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, A. R. motina L. R. taip pat neprieštarauja, kad atsakovės vaikas gyventų jos namuose. Todėl riboti motinos bendravimą su vaiku nėra pagrindo.

Įvertinus šalių reikalaujamą nustatyti motinos bendravimo su vaiku tvarką, nustatomas maksimalus motinos bendravimas su vaiku, atsižvelgiant į šalių prašomą nustatyti tvarką.

Nustatant konkrečią motinos bendravimo su vaiku tvarką, teismas pažymi, kad bendravimas su vaiku yra atskirai gyvenančio tėvo ar motinos teisė ir pareiga. Ši teisė sąlygoja su vaiku gyvenančio tėvo ar motinos pareigą netrukdyti šiam bendravimui, tačiau nesukuria kitų su tuo nesusijusių pareigų. Todėl atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą sudaryti jai sąlygas bendrauti su vaiku ne trumpiau kaip jos nurodytą laikotarpį ar nustatyti ieškovui prievolę per jos nurodytą laikotarpį užtikrinti galimybę bendrauti su vaiku tą laiko tarpą, kai ji negalėjo bendrauti su vaiku, negali būti tenkinami.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. numato, kad tėvų pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (J. T. vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovė pripažino ieškinį dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas priteisiant iš jos išlaikymą vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 str.), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 2.208 str.).

Ieškovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus šį ieškinio reikalavimą žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovės – 41 Eur ( CPK 96 str.). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, už jį sumokėtas 31 Eur mokestis priteisiamas iš atsakovės ieškovui (CPK 93 str.). Įvertinus tai, kad ginčas tarp šalių kilo tik dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir šioje dalyje tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinami iš dalies, šalių išlaidos advokatų pagalbai apmokėti vienam iš kito nepriteisiamos (CPK 93 str.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteisiamos iš abiejų šalių lygiomis dalimis – po 4,55 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 268-270, 375-380 str. str., teismas

nusprendžia:

nustatyti nepilnamečio vaiko D. M., gim. 2015-06-07, gyvenamąją vietą su tėvu M. M.;

priteisti iš S. Č. išlaikymą sūnui D. M. po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-02-24 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

pavesti M. M. nepilnamečiam vaikui D. M. skirtą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti tokią S. Č. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M., gim. 2015-06-07, tvarką:

S. Č. bendrauja su sūnumi D. M. kiekvieną trečiadienį, pasiimant sūnų D. M. iš M. M. gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina jį į ieškovo gyvenamąja, vietą iki 20.00 val.Sūnui D. M. pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovė kiekvieną trečiadienį D. M. pasiima iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos 17.00 val. ir grąžina jį į ieškovo gyvenamąja, vietą iki 20.00 val.S. Č. bendrauja su sūnumi D. M. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį šeštadienį pasiimant sūnų D. M. iš Mariaus ieškovo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant jį į ieškovo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. S. Č. bendrauja su sūnumi D. M. kiekvieną Motinos dieną, motinos gimimo dieną, pasiimant sūnų D. M. iš M. M. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina jį į ieškovo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Jeigu motinos gimimo diena yra darbo diena, S. Č. pasiima sūnų iš M. M. gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. S. Č. bendrauja su sūnumi D. M. neporiniais metais sūnaus D. M. gimimo dieną, pasiimant sūnų iš M. M. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant jį į M. M. gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Jeigu sūnaus gimimo diena yra darbo diena, S. Č. pasiima sūnų D. M. iš M. M. gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina jį į M. M. gyvenamąją vietą iki 20.00 val. K. T. dieną, tėvo gimimo dieną ir sūnaus D. M. gimimo dieną poriniais metais nepriklausomai nuo nustatytos motinai bendravimo tvarkos, su sūnumi bendrauja tėvas M. M..S. Č. bendrauja su sūnumi D. M., poriniais metais - Šv. Velykų pirmąją dieną, Šv. Kalėdų antrąją dieną, neporiniais metais - Šv. Velykų antrąją diena, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, pasiimant sūnų D. M. iš ieškovo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant jį į ieškovo gyvenamąją vieta iki 20.00 val.S. Č. jos kasmetinių atostogų metu bendrauja su sūnumi D. M. nepertraukiamai iki 30 dienų per vienerius kalendorinius metus, apie ketinimą paimti vaiką į savo gyvenamąją vietą atostogų laikui informavusi M. M. ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Kai nustatytu laiku motina su sūnumi bendrauti negali, tėvas neprivalo jai sudaryti galimybių bendrauti su sūnumi kitu laiku. Negalėdama paimti vaiko nustatytu laiku, ar vėluodama paimti vaiką daugiau kaip 30 min., S. Č. privalo apie tai informuoti M. M.. S. Č. nustatytu laiku vėluojant paimti vaiką daugiau kaip valandą ir su M. M. nesutarus dėl kito laiko vaikui pasiimti, M. M. neprivalo užtikrinti jos bendravimo su vaiku. Sergantis vaikas lieka savo namuose, neatsižvelgiant į nustatytą motinos bendravimo su vaiku tvarką. Apie vaiko ligą tėvas M. M. nedelsiant informuoja vaiko motiną S. Č.. M. M. privalo netrukdyti S. Č. lankyti sergantį vaiką nustatytu jos bendravimo su vaikų metu, nepriklausomai nuo vaiko buvimo vietos. Vaikui susirgus esant pas motiną, motina turi informuoti apie tai tėvą ir nedelsiant pristatyti vaiką tėvui ar į gydymo įstaigą.Motina neturi teisės bendrauti su vaiku būdama neblaivi. Motinai esant neblaiviai M. M. turi teise atsisakyti leisti jai bendrauti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką.S. Č. ir M. M. gali susitarti ir dėl kitokių nei nustatyta šioje bendravimo su vaiku tvarkoje sąlygų, jeigu tuo nebus pažeisti vaiko interesai.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš S. Č. 45,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš S. Č. 31 Eur bylinėjimosi išlaidų M. M..

Priteisti iš M. M. 4,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017-02-27 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi – laikinąją D. M. gyvenamąją vietą ir laikinąjį išlaikymą – palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o teismo sprendimui įsiteisėjus - panaikinti.

Laikinojo išlaikymo sumas, S. Č. sumokėtas pagal 2017-02-27 teismo nutartį, įskaityti į priteisto išlaikymo sumą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.