Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. D. (E. D.) gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo E. D. prašymas dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo į užstatą ir pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2008 m. pavasario iki 2011 m. spalio 5 d., su D. K. organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir kartu su S. K., A. U., E. R., O. R., M. T., G. J., M. G., A. K., A. M., A. V., V. D., M. S., R. B., M. V., E. D., J. G., G. P., A. V. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tame tarpe ir dideliu bei labai dideliu jų kiekiu, turėdamas tikslą jas platinti, bei jas platino:

2011 m. sausio 25 d., veikdamas bendrai su A. U., M. T., V. J., A. U., R. B., nurodė A. U. organizuoti V. J. žinioje esančios psichotropinės medžiagos perdavimą A. U., po ko A. U., vykdydamas šį E. D. nurodymą ir V. J. nurodymus platinti jo žinioje esančias psichotropines medžiagas, nurodė R. B. palikti didelį kiekį – 82,593 g psichotropinės medžiagos metamfetamino iš anksto sutartoje vietoje prie garažų, esančių S. N. g. 65, Vilniaus mieste. R. B. palikus nurodytą kiekį psichotropinėms medžiagos – metamfetamino prie garažų, esančių S. N. g. 65, Vilniaus mieste, o A. U. apie psichotropinės medžiagos palikimo vietą informavus A. U., pastarasis šią vietą nurodė M. T., po ko M. T., atvykęs kartu su A. U., šią psichotropinę medžiagą iš minėtos vietos paėmė ir nugabeno į prie prekybos centro „Akropolis“, esančios adresu Ozo g. 25, Vilniaus mieste, automobilių stovėjimo aikštelę, kur M. T. už 2250 JAV dolerių ją neteisėtai išplatino A. J., veikusiam pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo sankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį, t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su D. K., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 26 d, neteisėtai įgijo ir miške už Rastinėnų gyvenvietės, Vilniaus rajone, esančiame miške parinktoje slėptuvėje laikė didelį kiekį, t.y. 25,535 g psichotropinės medžiagos PMMA, kurią 2011 m. balandžio 26 d. minėtoje vietoje už 3000 litų neteisėtai išplatino kitam nusikalstamam susivienijimui priklausančiam L. P., t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, 2011 m. gegužės 6 d., veikdamas bendrai su O. R., A. U., E. R., M. T., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 6 d. įgijo ne mažiau kaip 0,704 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 2,462 g psichotropinės medžiagos PMMA ir šias medžiagas 2011 m. gegužės 6 d. 14.24 val. Vilniaus g. 6 namo kieme, Vilniaus mieste, tolimesniam platinimui perdavė A. U., kuris šias medžiagas tolimesniam platinimui perdavė M. T. ir O. R., kurie minėtas psichotropines medžiagas nugabeno į garažų masyvų teritoriją, esančią Justiniškių g. 124, Vilniaus mieste, kur E. R. duotų svarstyklių pagalba padalino minėtas psichotropines medžiagas į dvi dalis, kurių vieną dalį (nenustatytą kiekį) paslėpė tarp minėtame garažų masyve esančių garažų, o kitą dalį – 0,704 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 2,462 g psichotropinės medžiagos PMMA, nugabeno į prekybos centro „Akropolis“, esančios adresu Ozo g. 25, Vilniaus mieste, automobilių stovėjimo aikštelę, kur už 6500 litų ją neteisėtai išplatino A. J., atlikusiam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, 2011 m. spalio 5 d., veikdamas bendrai su A. U. ir M. T., nuvyko į miško masyvą, esantį tarp Sudervės ir Vievio, Vilniaus rajone, kur kartu su A. U. paėmė iš anksto ten paliktą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 46,976 g PMMA ir 26,586 g metamfetamino, po ko visi bendrai šias psichotropines medžiagas nugabeno į prekybos centro „Akropolis“, esančios adresu Ozo g. 25, Vilniaus mieste, automobilių stovėjimo aikštelę, kur M. T. už 5200 eurų šias psichotropines medžiagas neteisėtai išplatino A. J., atlikusiam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2011 m. spalio 5 d., neteisėtai įgijo 0,087 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurią iki 2011 m. spalio 5 d. 19.50 val., turėdamas tikslą platinti laikė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

E. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi E. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Gynėjo teigimu, bylos duomenimis nepagrįsta ir skundžiamos nutarties išvada, kad būdamas laisvėje E. D. darys naujus nusikaltimus. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad laisvėje kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Net ir esant tokiai prielaidai, tokias galimybes galima apriboti taikant ir kitas kardomąsias priemones nei suėmimas.

Gynėjo teigimu kaltinamajam E. D. taikomas suėmimas yra neproporcinga BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams kardomoji priemonė. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių E. D. turi būti tęsiamas suėmimas.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. D. gynėjo skundas atmetamas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų ir yra suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Suėmimo taikymo privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų (M. T.), liudytojų (A. V. ir kt.) parodymai, kratos protokolai, specialistų išvados, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar suimtasis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė E. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad E. D. kaltinamas padaręs šešias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, keturios – sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes ir kad jokia kita alternatyvi bausmės rūšis nėra numatyta. Tačiau ši aplinkybė, sprendžiant, ar yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, negali būti vertinama atsietai nuo kitų byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir panašiai. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Tuo tarpu sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo pirmiausiai būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai, remiantis šia aplinkybe, galima padaryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju byloje esančių faktinių duomenų visuma nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. E. D. yra vedęs, turi mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, o tai rodo, jog jo socialiniai ryšiai yra tvirti. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalinamas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties aprašomojoje dalyje sakoma, jog šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas nurodytas nepagrįstai ir todėl buvo pašalintas. Be to, šis pagrindas buvo pašalintas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje.

Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti taikomas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Bylos duomenimis E. D. praeityje buvo du kartus teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, taip pat ir turint tikslą platinti, šiuo metu kaltinamas nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip pat ir dideliais bei labai dideliais jų kiekiais, turint tikslą jas platinti. Šie nusikaltimai numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, galimai padaryti iš savanaudiškų paskatų. Esant šioms aplinkybės pagrįsta teismo išvada, kad būdamas laisvėje E. D. gali daryti naujas visuomenei itin pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų platinimu, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindo nustatytas teisingai. Šio suėmimo termino pratęsimo pagrindo nešalina tai, kad kaltinamasis iki suėmimo dirbo ar turi galimybę vėl įsidarbinti.

Skunde teisingai nurodoma, kad ilgalaikis asmens suėmimas yra pateisinamas esant išimtinėms aplinkybėms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją ir kt.) yra ne kartą yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Kaip jau buvo dėl to pasisakyta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, kaltinamojo E. D. asmenybės pavojingumas bei jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis yra išskirtinės aplinkybės, pateisinančios ilgalaikį jo teisių suvaržymą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu. Baudžiamoji byla yra sudėtinga, didelės apimties, nagrinėjama dėl daug nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinami net 23 asmenys.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant suėmimo terminą, būtina nustatyti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų pagrindų. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pratęsė E. D. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tačiau pagrįstai nustatyto suėmimo skyrimo, pratęsimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pakanka, kad kaltinamajam suėmimo terminas būtų pratęstas dar trims mėnesiams.

Lietuvos apeliaciniam teismui posėdžio metu buvo pateikta gynėjo advokato Lino Belevičiaus prašymo, adresuoto Vilniaus apygardos teismui, pakeisti jo ginamajam E. D. kardomąją priemonę suėmimą į užstatą, kopija. Taip pat pateiktos dokumentų, patvirtinančių apie 100 000 Lt užstato įmokėjimą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, kopijos. Prašymas adresuotas Vilniaus apygardos teismui, todėl tikslingiau, kad pirmosios instancijos teismas spręstų kardomosios priemonės užstato skyrimo ir minėtos sumos pakankamumo lygį įvertinęs visas bylos aplinkybes.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas E. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. D. (E. D.) gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties pašalinti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.