Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauko asmens atstovui advokatui Raimondui Jurkai bei Vilniaus AVPK KPV administracinės veiklos skyriaus įgaliotai atstovei Astai Abelytei, dalyvaujant G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. A., skundą dėl Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos NVEST nutarimo administracinėje byloje Nr. 10N-673643335-16, panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-11-02 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas G. A. skundas dėl Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos NVEST nutarimo administracinėje byloje Nr. 10N-673643335-16, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu G. A. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 43 Eur bauda. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirta nuobauda nesutinka, nes priimant skundžiamą nutarimą liko neįvertintos esminės faktinės aplinkybės, o būtent nebuvo įvertinti 2016-06-02 eismo įvykyje dalyvavusio automobilio “Volvo XC90” vairuotojo E. D. veiksmai dėl atitikties BK ar ATPK reikalavimams; tyrimo metu nebuvo pašalinti prieštaravimai dėl priežastinio ryšio tarp abiejų vairuotojų veiksmų ir kilusių pasekmių; tyrimo medžiagoje esančios ekspertizės akto išvados yra neišsamios; teisinių požiūrių neįvertinti vairuotojo E. D. veiksmais prieš jam atliekant menevravimą dėl saugumo kitų eismo dalyvių atžvilgių. G. A. manymu, jis laikėsi KET reikalavimų ir ATPK protokolas surašytas nepagrįstai, protokolas turi būti panaikintas bei grąžintas surašiusiai institucijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Suinteresuotas asmuo E. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-06-02 jam automobiliu ,,Volvo XC90“ važiuojant Gustaičio g. ties pastatu Nr. 17, kur kelio važiuojamoji dalis jo važiavimo kryptimi yra iš vienos eismo juostos, o kiek priekyje yra kelio išplatėjimas į dvi eismo juostos, jis nukreipė savo automobilį kairiau arčiau kelio vidurio, kai staiga pajuto smūgį ir pamatė nuo motociklo nukrentantį vairuotoją G. A.. Jo teigimu, jis kontakto metu jokio posūkio žibinto automobilyje nebuvo įjungęs, nes tam nebuvo pagrindo, jis tik dar artėjo link kelio išplatėjimo, kur ketino važiuoti toliau tiesiai.

Skundą padavęs G. A. paaiškino, kad jam vairuojant motociklą ,,Yamaha“ jis matė priekyje važiuojantį automobilį ,,Volvo XC90“, priekyje kurio ta pačia kryptimi, kur toje vietoje yra tik viena eismo juosta, važiavo dar vienas lengvasis automobilis. Pasak G. A., jam bevažiuojant automobilis ,,Volvo“ nelauktai, siekdamas aplenkti priekyje važiavusį kitą automobilį (nors atstumas buvo nemenkas), staigiai pasuko į kairę link kelio ištisinės linijos nerodymas įjungto posūkio signalo, ko pasekoje netrukus įvyko susidūrimas. Tas susidūrimas įvykio prie pat ištisinės linijos.

Specialistė L. L. paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonių susidūrimas įvyko, kai automobilis ,,Volvo XC90“ judėjo savo eismo juosta, važiavo savo kairės pusės ratais arčiau ištisinės linijos, arba ratais buvo užvažiavęs ant šios linijos, arba ratais buvo kirtęs ištisinę liniją. Pats smūgis buvo slystamo pobūdžio, tai buvo smailus kampas. Tai patvirtina tą aplinkybę, jog automobilis ,,Volvo“ keitė judėjimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrąją. Pirminis kontaktas įvyko iki pėdsakų susiformavimo pradžios.

Tuo tarpu 2016-08-26 ekspertizės akto Nr.11-1432(16) aprašomojoje dalyje ekspertė nurodė (b.l. 49, 53), kad tikėtina, kad susidūrimas įvyko ties ta vieta, kur viena eismo juosta pradeda platėti į dvi eismo juostas automobiliui ”Volvo XC90“ kairės pusės ratais esant ties linija, skiriančia priešingos krypties eismo srautus…“. Be to, ekspertizės akto 6 nuotraukoje pavaizduota motociklo slydimo žymė. Šioje nuotraukoje yra užfiksuota vieta, kur pažymėta motociklo slydimo pėdsako pradžia. Iš nuotraukos matyti, kad toje kelio vietoje yra kelio praplatėjimas į dvi eismo juostas, tačiau teismo vertinimu nepakanka duomenų, nuo kurios vietos kelio ilgio bei pločio atžvilgiu šis praplatėjimas prasideda, nes tai gali turėti įtakos vertinant eismo įvykio dalyvių veiksmus dėl jų tinkamo persirikiavimo judėjimo metu. Pažymėtina, kad specialistė L. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonės susidūrė prieš motociklo kelyje paliktą pėdsaką, nes kai susiduriama, tai motociklas bei automobilis kažkiek judėjo į priekį. Tačiau nėra žinoma, kaip toli jie nuvažiavo, ir, ar toje vietoje tik prasideda (ar prasidėjo) kelio išplatėjimas į dvi eismo juostas. Be to, kaip seka iš teismo posėdyje apklaustų – G. A. bei E. D., jų paaiškinimai skiriasi ir dėl to, ar buvo įjungtas automobilyje ,,Volvo“ kairio posūkio žibintas, nes kaip seka iš 2016-06-01 policijos pareigūno T. K. tarnybinio pranešimo (b.l. 21), automobilio ,,Volvo“ vairuotojas aiškino, jog jis buvo įjungęs kairio posūkio žibinto; ar priekyje ,,Volvo“ prieš susidūrimą važiavo kokia nors kita transporto priemonė, jei taip, tai kokie buvo atstumai tarp transporto priemonių kelio ilgio atžvilgiu; kurioje vietoje automobilio ,,Volvo“ vairuotojas dar prieš išplatėjimą manevravo kiek arčiau kelio vidurio. Be to, nėra ištirtos reikšmingos aplinkybės, ar motociklas pirmas trenkėsi į automobilį, ar atvirkščiai ,,Volvo“ kontaktavo su jį lenkusiu ,,Yamaha“; ar vairuotojas E. D. ketino persirikiuoti į antrą eismo juostą po kelio praplatėjimo, jei ne, tai kodėl jis judėjo savo eismo juosta arčiau jo kairiojo krašto. Teismo vertinimu be papildomos įvykio vietos apžiūros, neišaiškinus eismo dalyvių vairuojamų transporto priemonių buvimo vietas manevravimo momentu dar iki kelio praplatėjimo, neturint susidūrimo vietos išsamesnių duomenų (panoraminių fotonuotraukų), yra apsunkinta galimybė įvertinti vairuotojų veiksmus dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių nustatymo. Pažymėtina, kad ekspertė L. L. akto aprašomojoje dalyje (b.l. 52), pažymėjo, jog kelio ilgio atžvilgių automobilio ,,Volvo“ bei motociklo ,,Yamacha“ susidūrimas įvyko iki motociklo slydimo pėdsako pradžios, kurį 6 pav. pažymėta geltonos spalvos rodyklė. Taip pat, ekspertė savo išvadoje (b.l. 54) dėl teismo manymu pirminių duomenų trūkumo negalėjo objektyviai įvertinti vairuotojo E. D. veiksmus, ar jis keitė judėjimo kryptį, jai taip, tai kurioje kelio vietoje. Ekspertės išvada šiuo klausimu nėra išsami. Nors pažeidimo faktas nustatytas, tačiau pats pažeidimas nebuvo tinkamai ištirtas, nesiaiškintos kitos tyrimui būtinos aplinkybės.

Darytina išvada, jog tyrimas buvo atliktas skubotai, tyrimo medžiagoje yra esminių įrodymų trūkumas, kurių negalima nustatyti teisme, todėl Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos NVEST nutarimas administracinėje byloje Nr. 10N-673643335-16, naikintinas ir byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (ANK 635 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 str. 1 d. 3 p.,-

nutaria:

G. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-02-05 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-673643335-16 ir bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.