- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- I-33-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01860-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- A. B., V. G., I. Š., A. Š., A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Plungės rajono apylinkės teismui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos finansų ministerija
- Kategorijos
- 1.16.5Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B., V. G., V. G., I. Š., A. Š., A. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Plungės rajono apylinkės teismui, tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija, dėl teisėjo atlyginimo dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai A. B., V. G., V. G., I. Š., A. Š., A. V. skundu (b. l. 1–9), kurį patikslino (b. l. 85–87), kreipėsi į teismą prašydami: 1) už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį neatskaičius mokesčių: A. B. – 70 979,58 Lt; V. G. – 73 245,10 Lt; V. G. – 60 258,35 Lt; I. Š. – 69 510,11 Lt; A. Š. – 64 231,02 Lt; A. V. – 77 169,15 Lt; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kiekvienam pareiškėjui 5 procentų metinių palūkanų už teismo sprendimo priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovus mokėti teisėjų atlyginimą, atitinkantį teisėjų atlyginimų įstatyme iki 2009-01-01 nustatytą dydį. Nurodė, kad pareiškėjai Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais yra paskirti teisėjais iki 65 metų amžiaus. 2008-12-19 Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo pakeistas nurodyto įstatymo 3 straipsnis, pagal kurį teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams <...> tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pagal 2008-12-19 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 m., įstatymo 3 straipsnį nustatytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 buvo sumažintas nuo 490 Lt iki 475 Lt. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu, šis dydis nuo 2009-08-01 buvo dar kartą sumažintas iki 450 Lt. 2009-04-28 Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu pakeitus šio įstatymo priedėlyje nustatytus teisėjų pareiginės algos koeficientus nuo 2009-05-01 buvo sumažinti apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientai, 2009-08-01 jie buvo sumažinti antrą kartą. Pareiškėjai sutiko, kad pirmą kartą pareiginės algos bazinis dydis iki 475 Lt buvo sumažintas dėl sunkios ekonominės finansinės padėties, tačiau tais pačiais metais pareiginės algos dydžio mažinimą (teisėjo atlyginimo mažinimas) iki 450 Lt laikė neteisėtu, teigė, kad nuo 2009-08-01 teisėjų atlyginimas turėjo būti apskaičiuojamas taikant 475 Lt bazinį dydį ir negalėjo būti mažinamas dar kartą einamaisiais metais. Nurodė, kad nepagrįstai 2009 m. du kartus sumažinti pareiginės algos koeficientai, nors jokie teisės aktai pareiginės algos koeficientų mažinimų nenumatė. Teisėjų atlyginimai buvo sumažinti labiau, nei kituose sektoriuose dirbančių asmenų, todėl nebuvo išlaikytas lygiateisiškumo principas, pažeisti proporcingumo, lygiateisiškumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, laikinumo principai. Pareiškėjai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu, kuriame konstatuota, jog teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 2 straipsnis prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti 5 procentus metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kadangi negaudami žymios dalies atlyginimo, patyrė nuostolių negautų pajamų pavidalu.
Atsiliepimas
Atsakovas Plungės rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundą (b. l. 26 –27) nurodė, kad skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Teismas yra asignavimų valdytojas, atlyginimus teisėjams mokantis pagal galiojančią Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio redakciją ir skirtus asignavimus.
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 28–33) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad aplinkybė, jog 2008 m. pabaigoje Lietuvoje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis, yra neįrodinėtinas visiems žinomas faktas. Itin sunki valstybės ekonominė ir finansinė padėtis tęsiasi iki šiol, todėl ankstesnio dydžio atlyginimų grąžinimas reikštų valstybės biudžeto deficito didinimą ir tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymą. Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo metu (2008 m.) visiems valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams buvo nustatytas vienodas bazinis dydis – 490 Lt. 2008-12-19 įstatymu Nr. XI-85 šis dydis buvo sumažintas iki 475 Lt, 2009-07-17 įstatymu Nr. XI-360 – iki 450 Lt. Bazinis dydis yra taikomas visiems nurodytiems subjektams, neišskiriant teisėjų, jis nėra diskriminacinio pobūdžio, todėl nuo proporcingumo principo nebuvo nukrypta. Tiek teisėjų, tiek valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginių algų koeficientai buvo mažinami du kartus, visi įstatymų pakeitimai įsigaliojo tuo pačiu metu, todėl pareiškėjai nepagrįstai teigė, kad buvo pažeistas proporcingumo bei lygiateisiškumo principas. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 punkte nustatyta, kad sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai galioja iki 2013-12-31, o nuo 2014-01-01 bus atstatyti ankstesni dydžiai, todėl šiuo atveju nėra pažeistas ir laikinumo principas. Skundo tenkinimo atveju, atsakovo atstovas prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjams laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies priteisimo.
Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas (toliau – TAĮ). Šio įstatymo 2 straipsnyje (2008-11-06 redakcija) įtvirtinta nuostata, kad TAĮ nustatyti atlyginimai taikomi inter alia apygardų teismų teisėjams.
TAĮ 4 straipsnis (2008-11-06 redakcija) nustato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimas susideda iš: pareiginės algos; priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą TAĮ priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. TAĮ 3 straipsnis (2008-12-19 redakcija) nustato, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją <...> ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.
TAĮ 5 straipsnio 2 dalis (2008-11-06 redakcija) nustato, kad teisėjų atlyginimo priedą už ištarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai teisėjo pareiginės algos už kiekvienus trejus metus <...>.
2008 m. gruodžio 19 d. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo Nr. XI-85 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2009 metais yra 475 litai.
2009 m. liepos 17 d. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-360 nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. yra 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 litų. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymu, priimtu 2009 m. gruodžio 2 d., Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatymu, priimtu 2010 m. birželio 30 d., Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2012 metais, įstatymu, priimtu 2011 m. lapkričio 29 d., ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymu, priimtu 2012 m. gruodžio 20 d., 2010–2013 metais bazinis dydis nebuvo keičiamas, palyginti su nustatytuoju laikotarpiui nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. išliko 450 litų.
TAĮ priedėlyje (2008-11-06 redakcija) buvo įtvirtintas apylinkės teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 14,2, o apylinkės teismo pirmininko ar jį pavaduojančiojo, kai nėra etatinio pavaduotojo – 16,7. Lietuvos Respublikos Seimui, įstatymu (2009-04-28 redakcija) nuo 2009-05-01 pakeitus TAĮ priedėlį, buvo nustatytas naujas apylinkės teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 12,5, o apylinkės teismo pirmininko ar jį pavaduojančiojo – 14,7. Lietuvos Respublikos Seimui, įstatymu (2009-07-17 redakcija) nuo 2009-08-01 pakeitus TAĮ priedėlį, buvo nustatytas naujas apylinkės teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 11,56, o apylinkės teismo pirmininko ar jį pavaduojančiojo – 13,6. Lietuvos Respublikos Seimui, įstatymu (2013-09-19 redakcija) nuo 2013-10-01 pakeitus TAĮ priedėlį, buvo atstatyti iki 2009-05-01 galioję teisėjų pareiginės algos baziniai dydžiai ir nustatyta, kad apylinkės teisėjų pareiginės algos koeficientas yra 14,2, o apylinkės teismo pirmininko ar jį pavaduojančiojo – 16,7
Pareiškėja A. B., Lietuvos Respublikos Prezidento 1999-05-18 dekretu „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ Nr. 447 nuo 1999-05-18 paskirta Plungės rajono apylinkės teismo teisėja ir ėjo šias pareigas visu bylai aktualiu laikotarpiu. Dėl aukščiau minėtų, teisėjų atlyginimą reguliuojančių teisės aktų pakeitimų, apskaičiuojant pareiškėjos pareiginės algos dydį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 buvo taikytas nuo 14,2 iki 12,5, o laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 iki 11,56 sumažintas pareiginės algos koeficiento dydis. Nuo 2009-08-01 apskaičiuojant pareiškėjos atlyginimą buvo taikomas nuo 475 iki 450 Lt sumažintas pareiginės algos bazinis dydis, kuris liko galioti visu bylai aktualiu laikotarpiu. Taikant sumažintą teisėjo pareiginės algos dydį, laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 buvo apskaičiuojamas sumažintas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, todėl sumažėjo teisėjo atlyginimo dydis. Iš Plungės rajono apylinkės teismo pateiktos pažymos (b. l. 73–74) matyti, kad pareiškėjai neišmokėto teisėjo atlyginimo dalis sudarė 70 979,58 Lt.
Pareiškėjas V. G., Lieutuvos Respublikos Prezidento 2004-11-08 dekretu „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ Nr. 128 nuo 2004-11-08 paskirtas į Plungės apylinkės teismo teisėjo pareigas. Lietuvos Respublikos Prezidento 2012-10-16 dekretu „Dėl apylinkės teismo pirmininko skyrimo“ Nr. 1K-1239 nuo 2012-10-16 paskirtas Plungės apylinkės teismo pirmininku ir ėjo šias pareigas visu bylai aktualiu laikotarpiu. Dėl aukščiau minėtų, teisėjų atlyginimą reguliuojančių teisės aktų pakeitimų, apskaičiuojant pareiškėjo pareiginės algos dydį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 buvo taikytas nuo 14,2 iki 12,5, o laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-10-15 iki 11,56 sumažintas pareiginės algos koeficiento dydis. Laikotarpiu nuo 2012-10-16 iki 2013-09-30 apskaičiuojant pareiškėjo atlyginimą buvo taikomas nuo 16,7 iki 13,6 sumažintas apylinkės teismo pirmininko pareiginės algos koeficientas. Nuo 2009-08-01 apskaičiuojant pareiškėjo atlyginimą buvo taikomas nuo 475 iki 450 Lt sumažintas pareiginės algos bazinis dydis, kuris liko galioti visu bylai aktualiu laikotarpiu. Taikant sumažintą teisėjo ir teismo pirmininko pareiginės algos dydį, laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 buvo apskaičiuojamas sumažintas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, todėl sumažėjo teisėjo atlyginimo dydis. Iš Plungės rajono apylinkės teismo pateiktos pažymos (b. l. 75–76) matyti, kad pareiškėjui neišmokėto teisėjo atlyginimo dalis sudarė 73 245,10 Lt.
Pareiškėjas V. G., Lietuvos Respublikos Prezidento 2000-05-09 dekretu „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ Nr. 865 nuo 2000-05-09 paskirtas Plungės rajono apylinkės teismo teisėju ir ėjo šias pareigas visu bylai aktualiu laikotarpiu. Dėl aukščiau minėtų, teisėjų atlyginimą reguliuojančių teisės aktų pakeitimų, apskaičiuojant pareiškėjo pareiginės algos dydį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 buvo taikytas nuo 14,2 iki 12,5, o laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 iki 11,56 sumažintas pareiginės algos koeficiento dydis. Nuo 2009-08-01 apskaičiuojant pareiškėjo atlyginimą buvo taikomas nuo 475 iki 450 Lt sumažintas pareiginės algos bazinis dydis, kuris liko galioti visu bylai aktualiu laikotarpiu. Taikant sumažintą teisėjo pareiginės algos dydį, laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 buvo apskaičiuojamas sumažintas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, todėl sumažėjo teisėjo atlyginimo dydis. Iš Plungės rajono apylinkės teismo pateiktos pažymos (b. l. 77–78) matyti, kad pareiškėjui neišmokėto teisėjo atlyginimo dalis sudarė 60 258,35 Lt.
Pareiškėja I. Š., Lietuvos Respublikos Prezidento 2000-05-09 dekretu „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ Nr. 865 nuo 2000-05-09 paskirta Plungės rajono apylinkės teismo teisėja ir ėjo šias pareigas visu bylai aktualiu laikotarpiu. Dėl aukščiau minėtų, teisėjų atlyginimą reguliuojančių teisės aktų pakeitimų, apskaičiuojant pareiškėjos pareiginės algos dydį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 buvo taikytas nuo 14,2 iki 12,5, o laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 iki 11,56 sumažintas pareiginės algos koeficiento dydis. Nuo 2009-08-01 apskaičiuojant pareiškėjos atlyginimą buvo taikomas nuo 475 iki 450 Lt sumažintas pareiginės algos bazinis dydis, kuris liko galioti visu bylai aktualiu laikotarpiu. Taikant sumažintą teisėjo pareiginės algos dydį, laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 buvo apskaičiuojamas sumažintas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, todėl sumažėjo teisėjo atlyginimo dydis. Iš Plungės rajono apylinkės teismo pateiktos pažymos (b. l. 79–80) matyti, kad pareiškėjai neišmokėto teisėjo atlyginimo dalis sudarė 69 510,11 Lt.
Pareiškėja A. V., Lietuvos Respublikos Prezidento 2007-07-11 dekretu „Dėl apylinkės teismų pirmininkų skyrimo“ Nr. 1K-1054 nuo 2007-07-11 paskirta Plungės rajono apylinkės teismo pirmininke. Nuo 2012-06-26 Lietuvos Respublikos Prezidento 2012-06-26 dekretu „Dėl apylinkių teismų pirmininkų atleidimo“ Nr. 1K-1110 atleista iš teismo pirmininės pareigų, likusiu bylai aktualiu laikotarpiu ėjo Plungės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigas. Dėl aukščiau minėtų, teisėjų atlyginimą reguliuojančių teisės aktų pakeitimų, apskaičiuojant pareiškėjos pareiginės algos dydį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 buvo taikytas nuo 16,7 iki 14,7, o laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-06-25 iki 13,6 sumažintas apylinkės teismo pirmininko pareiginės algos koeficiento dydis. Laikotarpiu nuo 2012-06-26 iki 2013-09-30 apskaičiuojant pareiškėjos pareiginės algos dydį buvo taikomas nuo 14,2 iki 11,56 sumažintas teisėjo pareiginės algos koeficientas. Nuo 2009-08-01 apskaičiuojant pareiškėjos atlyginimą buvo taikomas nuo 475 iki 450 Lt sumažintas pareiginės algos bazinis dydis, kuris liko galioti visu bylai aktualiu laikotarpiu. Taikant sumažintą teismo pirmininko ir teisėjo pareiginės algos dydį, laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 buvo apskaičiuojamas sumažintas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, todėl sumažėjo teisėjo atlyginimo dydis. Iš Plungės rajono apylinkės teismo pateiktos pažymos (b. l. 81–82) matyti, kad pareiškėjai neišmokėto teisėjo atlyginimo dalis sudarė 77 169,15 Lt.
Pareiškėja A. Š., Lietuvos Respublikos Prezidento 2005-07-12 dekretu „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ Nr. 372 nuo 2005-07-12 paskirta Plungės rajono apylinkės teismo teisėja ir ėjo šias pareigas visu bylai aktualiu laikotarpiu. Dėl aukščiau minėtų, teisėjų atlyginimą reguliuojančių teisės aktų pakeitimų, apskaičiuojant pareiškėjos pareiginės algos dydį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 buvo taikytas nuo 14,2 iki 12,5, o laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 iki 11,56 sumažintas pareiginės algos koeficiento dydis. Nuo 2009-08-01 apskaičiuojant pareiškėjos atlyginimą buvo taikomas nuo 475 iki 450 Lt sumažintas pareiginės algos bazinis dydis, kuris liko galioti visu bylai aktualiu laikotarpiu. Taikant sumažintą teisėjo pareiginės algos dydį, laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 buvo apskaičiuojamas sumažintas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, todėl sumažėjo teisėjo atlyginimo dydis. Iš Plungės rajono apylinkės teismo pateiktos pažymos (b. l. 83–84) matyti, kad pareiškėjai neišmokėto teisėjo atlyginimo dalis sudarė 64 231,02 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, inter alia pripažino, kad:
1) Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
2) TAĮ priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
3) TAĮ priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 28 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
Žemesnės instancijos teismas
4) TAĮ priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjai teismo prašo apginti jų pažeistas teises, priteisiant teisėjo atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto teisėjo atlyginimo pagal sumažintų pareiginės algos koeficientų dydį ir teisėjo atlyginimo, kurį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 buvo privalu priskaičiuoti ir išmokėti taikant nesumažintus pareiginės algos dydžio koeficientus ir 475 Lt pareiginė algos bazinį dydį.
Pareiškėjai inter alia teigė, kad apskaičiuojant teisėjo atlyginimą buvo taikomas nepagrįstai nuo 475 iki 450 Lt sumažintas pareiginės algos koeficientas, tačiau Konstitucinis Teismas, tokį mažinimą 2013-07-01 nutarime pripažino neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas inter alia pažymėjo, kad toks bazinio dydžio mažinimas buvo konstituciškai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, kad teisėjų atlyginimų mažinimo mastas buvo neproporcingas ar diskriminacinis, nes valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų argumentai dėl neproporcingo teisėjo atlyginimo dalies sumažėjimo neteisėtai mažinant pareiginės algos bazinį dydį nuo 475 iki 450 Lt yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo priteisti teisėjo atlyginimo skirtumą susidariusį taikant sumažintą pareiginės algos bazinį dydį.
Tačiau atsižvelgiant į aptartą Konstitucinio Teismo nutarimą darytina išvada, kad pareiškėjams dėl antikonstituciniu pripažinto teisinio reglamentavimo 2009-05-01 – 2013-05-01 laikotarpiu buvo neproporcingai sumažinti pareiginės algos koeficientai ir dėl to išmokėtas neproporcingai sumažintas teisėjo atlyginimas (įskaitant pareiginę algą ir priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus).
Pasisakant dėl teisėjų atlyginimo skirtumo, susidariusio taikant neproporcingai sumažintus pareiginės algos koeficientus priteisimo galimybės, svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl asmenų patirtų praradimų, įstatymų leidėjui neproporcingai sumažinus teisėjų atlyginimą, kompensavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas įstatymų leidėjo pareigos teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turinį, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjo pareiga teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmą sukuria šiuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtą lūkestį, kad jų praradimai bus teisingai kompensuoti be nepagrįsto delsimo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas, nepažeisdamas reikalavimo be nepagrįsto delsimo nustatyti minėtų praradimų kompensavimo mechanizmą, dar nėra įvykdęs šios savo pareigos, nėra aišku, kiek šie praradimai turi būti teisingai kompensuoti, kad atitiktų reikalavimą kompensuoti neproporcingai sumažintą atlyginimų dydį; nuo kada pradedant, kokiomis dalimis ir per kiek laiko realiai (įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu) įmanoma kompensuoti minėtus praradimus. Todėl praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Be to, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime, įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d. Kaip matyti iš šio įstatymo 1 straipsnio, jo nuostatos inter alia yra taikomos neproporcingai sumažinto teisėjų atlyginimo dalies grąžinimui. Taigi teisėjų patirtų praradimų dėl neproporcingai sumažintų pareiginės algos koeficientų taikymo teisiniai santykiai (kompensavimo dydžiai, terminai ir kt.) yra sureguliuoti įstatymu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 nutartyse administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, be kita ko, pažymėjo, jog atsižvelgdama į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo ir priteisti visą teisėjo atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto teisėjo atlyginimo pagal sumažintą pareiginės algos koeficiento dydį ir teisėjo atlyginimo, kurį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 buvo privalu priskaičiuoti ir išmokėti taikant nesumažintą pareiginės algos koeficientą dydį, nėra – pareiškėjų patirti praradimai kompensuotini remiantis įstatymų leidėjo nustatytu kompensavimo mechanizmu, t. y. jame nustatyta apimtimi ir terminais. Pareiškėjams manant, kad įstatymų leidėjo nustatytas kompensavimo mechanizmas nėra teisingas ar kad atsakovas netaiko (netinkamai taiko) šį mechanizmą, toks ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjai taip pat prašė teismo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Anksčiau teismo sprendime išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas yra netenkintinas kaip išvestinis iš pirmojo reikalavimo, o pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjų A. B., V. G., V. G., I. Š., A. Š. ir A. V. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.